- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-23
- Bylos Nr.
- 2YT-1644-213/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00934-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. D., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. D., VĮ „Turto bankas“, dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti, fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos tėvo M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1998-01-04, turtą faktiškai priėmė ir valdė jos tėvo M. D. sutuoktinė Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini)
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji yra M. D., mirusio 1998-01-04, dukra. Turto paveldėjimo byla po tėvo mirties nebuvo užvesta per nustatytą LR CK 5.50 str. trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Po tėvo mirties liko šis turtas: butas/patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šis turtas buvo įgytas santuokoje su sutuoktine Z. D., tačiau įregistruotas tėvo vardu. Nurodė, kad mirus tėvui M. D., dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau mirusiojo sutuoktinė Z. D., liko gyventi tame bute, kurį nusipirko kartu su sutuoktiniu M. D., tokiu būdu faktiškai palikimą priėmė ir jį pradėjo valdyti. 2016-12-04 Z. D. mirė. Pareiškėjos brolis, J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad palikimo po M. D. mirties nepriėmė ir pretenzijų neturi. Nurodė, kad šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimo po Z. D. mirties gauti negali, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, paduodant pareiškimą notarui po tėvo M. D. mirties, nes turtas buvo įgytas santuokoje.
Teismo posėdžio metu pareiškėja D. S. papildomai paaiškino, kad butą, esantį(duomenys neskelbtini), 1992 metais išsipirko jos tėvai M. D. ir Z. D.. Po tėvo mirties 1998 metais, jos mama Z. D. nenorėjo, kad dokumentai būtų tvarkomi pas notarą. Nurodė, kad Z. D. po vyro mirties liko gyventi tame bute, padėjo pareiškėjai auginti vaikus, o pati pareiškėja padėjo mamai išlaikyti butą, rūpinosi namais, nes mama neturėjo pinigų, niekur nedirbo. Nurodė, kad mama šiame bute po tėvo mirties pragyveno apie vienerius metus, o kadangi vedė netinkamą gyvenimo būdą, tai po metų ir išėjo gyventi kitur. Kai mirė Z. D., ji kreipėsi į notarą, tačiau, jai buvo paaiškinta, kad ji negali priimti palikimo, kol nebus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. D. priėmė ir valdė po M. D. mirties turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka ir prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. VĮ Turto bankas teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūrą ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto banko nuomone, šioje byloje pareiškėjos teiginiai, jog jos mirusi mama, po savo vyro M. D. mirties, įvykusios 1998-01-04, per civiliniame kodekse nustatytą 6 mėnesių laikotarpį, pradėjo rūpintis pareiškime nurodytu turtu, turėtų būti visapusiškai pagrįsti rašytiniais įrodymais. Šiuo metu į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad po M. D. mirties, pareiškėjos 2014-10-12 mirusi mama vykdė minėto paveldimo turto priežiūrą, mokėjo mokesčius už jį ir pan. VĮ Turto banko nuomone, tai sukuria pagrįstą abejonę apie tai, kad pareiškėjos mama per įstatyme nustatytą terminą pradėjo valdyti savo mirusio vyro turtą kaip savo ir laikė save turto savininke.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomo nustatyti palikimo, atsiradusio 1998-01-04 priėmimo faktą, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (palikimas turėjo būti priimamas per 6 mėnesiu nuo palikėjo mirties).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587str., įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad po M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1998-01-04 Trakų rajono 2-ame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad M. D. nuosavybės teise priklausė butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) - pastatas-malkinė (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato - ūkio pastatas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato - ūkio pastatas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - sandėlis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 15). Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad M. D. ir Z. D. įregistruota santuoka 1974-03-02, galiojo iki 1998-01-04 (b.l. 5), todėl turtas įgytas santuokos metu yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktiniu nuosavybe.
Pareiškėja yra M. D. ir Z. D. duktė (b.l. 6, 13). Suinteresuotas asmuo J. D. yra palikėjos brolis ir mirusių M. D. ir Z. D. sūnus (b.l. 5).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Taip pat būtinos sąlygos yra tos, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti teisinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56, „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad vienintelis palikėjo M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1998-01-04 turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo butas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo asmeniniai daiktai, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto perėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Pareiškėja įrodė, kad niekas po M. D. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė jo sutuoktinė - Z. D., nes bute gyveno, naudojosi jame esančiais daiktais, o pareiškėjos pagalba, mokėjo reikiamus mokesčius. Teismas, spręsdamas šį klausimą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad po M. D. mirties į jam tenkančią turto dalį turėjo teisę pretenduoti ne tik jo sutuoktinė, bet ir jo vaikai J. D. ir D. S., tačiau nei vienas iš jų taip pat nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo.
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, išklausęs pareiškėjos D. S. argumentus dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, suinteresuoto asmens J. D. atsiliepime išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas ir jį tenkina, nes šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą. Nustačius juridinį faktą, kad Z. D. po M. D. mirties faktiškai priėmė ir valdė turtą, pareiškėjai kiltų teisinės pasekmės, t. y. pareiškėja D. S. galėtų kreiptis dėl minėto nekilnojamojo palikimo priėmimo po Z. D. mirties, nes pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 str.).
Suinteresuotas asmuo J. D. raštu patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų į M. D. iki mirties valdytą turtą (b.l. 16). Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad Z. D. po savo vyro M. D. mirties nebūtų priėmusi turto, duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kuriems M. D. galėjo palikti turtą nėra. Z. D. perėmus savo dispozicijon kilnojamuosius daiktus, pradėjus kaip savo valdyti nekilnojamąjį turtą, pripažintina, kad ji priėmė visą savo vyro palikimą. Todėl teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog pareiškėjos motina Z. D. po sutuoktinio M. D. mirties pradėjo faktiškai valdyti turtą, ir ši aplinkybė yra pagrindas nustatyti faktą, kad Z. D. šiais veiksmais priėmė sutuoktinio palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 str. 1 d).
Iš pareiškėjos valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 9,20 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2016-12-04, po M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1998-01-04 mirties, priėmė palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš D. S. 9,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.