Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B., jo atstovui advokatui Andriui Saulėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2022 m. kovo 7 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėja G. J. teismo posėdyje iš esmės patvirtino 2022 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime (ROIK 0122000075576) nurodytas aplinkybes. G. J. nurodė, kad 2022 m. vasario 4 d. – 2022m. vasario 5 d. nuo 23 val. 59 min. buvo gautas pranešimas apie įvykį, jog iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ (esantis (duomenys neskelbtini)) sklinda triukšmas. Nuvykus policijos pareigūnams pirmą kartą į įvykio vietą, buvo išsiaiškinta, kad garso lauke nėra (dėl techninių nesklandumų vaizdo įrašo nėra). Atvykę antrą kartą pareigūnai, užėjo pas pareiškėją į butą ir jie nurodė, jog girdimas nežymus, duslus, žemo dažnio garsas. Vadovaujantis pareiškėjo pareiškimu ir policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu baro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui buvo surašytas administracinių nusižengimo protokolas pagal ANK 488 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovas advokatas Audrius Saulėnas teismo posėdyje palaikė skundo argumentus, prašė jį tenkinti bei skundžiamą nutarimą panaikinti. Jis nurodė, jog baro „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. B. vykdo veiklą, t. y. natūralu, kad bare groja muzika, tačiau dėl baro legaliai vykdomos veiklos negalima jo bausti, nes pirmiausia turi būti nustatyti nusižengimo padarymo esminiai požymiai, kaip minimu atveju, tai realiai triukšmas turėtų trukdyti asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Be to, turėtų būti atliktas nors koks tyrimas, kad triukšmas sklinda ne iš kokio nors šalia esančio baro, bet būtent iš baro „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad šiuo atveju net ginčo nėra, kad kas nors įvykio dieną būtų nuėjęs į pranešėjo butą patikrinti, ar jame girdisi triukšmas, o gal pranešėjo ramybė bute nebuvo trikdoma. Kokie įrodymai patvirtina priežastinį ryšį tarp galimai iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindančio triukšmo ir pranešėjo T. E. teikto skundo pozicijos, byloje nepateikta. Taip pat pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys, jog bare „(duomenys neskelbtini)“ padaryta garso izoliacija, sumažinanti iš baro sklindantį garsą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. savo skundą palaikė bei paaiškino, kad, jo manymu, pareiškėjo skundai dėl neva iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindančio triukšmo teikiami, galimai turint asmeninių interesų, piktybiškai, norint pakenkti baro „(duomenys neskelbtini)“ veiklai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

ANK 488 straipsnis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą (ANK 488 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sudėtis, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

M. B. nubaustas už administracinį nusižengimą pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį.

Šiuo nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, kad 2022 m. vasario 4 d. vidurnaktį (duomenys neskelbtini), iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklido garsi muzika, kuri trikdė gyventojo T. E. rimtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamas nutarimas iš esmės grindžiamas T. E. pranešimu ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Lietuvos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas galimas ne tik garso lygio matavimais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-108-462/2016 ir kt.). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, N822-3027/2009). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ANK 488 straipsnio taikymo kontekste iš esmės nebuvo atlikti jokie tyrimo veiksmai bei nesiaiškinta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad iš baro sklindanti garsi muzika trukdo pranešėjo poilsiui. Paminėtina ir tai, kad apskritai nebuvo fiksuota, kad sklindanti muzika ar kitoks triukšmas trikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Iš T. E. parodymų teismo posėdyje matyti, kad nurodomas sklindantis didelis triukšmas, t. y. labai garsiai leidžiam muzika. Pranešėjas kartu nurodė, kad jis dėl „(duomenys neskelbtini)“ keliamo triukšmo ne kartą kreipėsi į policiją. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, atvykę prie baro, neįsitikino, kaip ir kokiu būdu iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindantis garsas, kuris pranešėjo įvardijamas kaip triukšmas, trikdė jo poilsį ar ramybę, neįsitikino net, ar objektyviai iš pranešėjo buto girdimi būtent baro „(duomenys neskelbtini)“ keliamas triukšmas. Tuo labiau, kad, kaip nurodo pranešėjas, jo nuomojamas butas ir baras „(duomenys neskelbtini)“ yra tame pačiame pastate, tačiau bendros sienos neturi. Be to, policijos pareigūnai įvykio vietoje net nebendravo su pranešėju ir neturėjo net objektyvių galimybių patvirtinti pranešėjo nurodytų aplinkybių, o buvo pasitenkintina tik lakonišku įspėjimu baro darbuotojui apie nusiskundimus dėl galimo triukšmo. Be to, teismo posėdžio metu T. E. parodė, kad jis asmeniškai nesikreipė į baro darbuotojus ar kitus atsakingus asmenis dėl keliamo triukšmo tą dieną, tik iškvietė policijos pareigūnus.

Nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbi yra ir ta aplinkybė, kad pranešėjas dėl „(duomenys neskelbtini)‘ vykdomos veiklos ne kartą kreipėsi į policiją ir skundėsi keliamu triukšmu. Šias aplinkybes patvirtina ir pats M. B., nurodydamas, kad iš tikrųjų jam yra žinoma informacija, kad pranešėjas ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimo triukšmo. Nepaisant to, jis kaip baro valdytojas dėl nurodytų aplinkybių ėmėsi atitinkamų priemonių, siekiant minimalizuoti galimą triukšmą aplinkiniams gyventojams, t. y. ėmėsi techninių priemonių riboti leistinas maksimalias garso ribas aukštų/vidutinių ir žemų dažnio garso kolonėlėms, taip pat sumažintas žemų dažnių rėžimas, dėl ko bare skleidžiamas garsas sumažėjo, į aplinką išleidžiama mažiau žemo dažnio ir pan.

Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad tarp pranešėjo T. E. ir M. B. egzistuoja tarpusavio santykiai, kurie nelaikytini atsitiktiniais ar tuo labiau vienkartiniais. Priešingai, jokie asmeniškumai byloje nebuvo įvardijami, tačiau jų tarpusavio santykiai grindžiami iš esmės kaip konfliktiški būtent dėl baro „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos (duomenys neskelbtini) ir T. E. nuomojamame bute, esančiame tame pačiame pastate.

Pažymėtina, kad tokie byloje nustatyti šių asmenų tarpusavio santykiai gali turėti įtakos ir jų parodymų patikimumui, todėl jų parodymai turi būti vertinami labai atidžiai bei įdėmiai ir tik kitų įrodymų kontekste, turint omenyje, kad konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai objektyviai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti išankstinę motyvaciją bei galimą nusistatymą, siekdami pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti kitą konflikto šalį, inicijuojant įvairius teisinius procesus.

Visgi, analizuojant šioje byloje esančius liudytojų įrodymus, matyti, kad į įvykio dieną atvykę policijos pareigūnai lauke prie baro „(duomenys neskelbtini)“ triukšmo negirdėjo. Atvykę antrą kartą ir užėję į pareiškėjo butą, įsiklausius girdėjosi žemų dažnių muzika, vibracija. Policijos pareigūnai nesiėmė daugiau jokių kitų veiksmų patikrinti pranešėjo nurodytų aplinkybių, o iš esmės apsiribojo įspėjimu baro darbuotojui apie esamą situaciją (o ne apie daromą pažeidimą). Be to, atvykę į įvykio vietą net nebuvo susitikę su pranešėju ir nesiaiškino, ar pranešimas pagrįstas ir nekelia abejonių, nors net atvykus prie baro jie triukšmo negirdėjo Jokių duomenų, kad nuo pranešėjo T. E. galimai fiksuoto triukšmo iki policijos pareigūnų atvykimo prie baro, jo darbuotojai būtų ėmėsi priemonių ir sumažinti galimai skleidžiamą triukšmą, tokių įrodymų byloje taip pat nėra, nes nei pranešėjas, nei kas nors kitas (galimi kiti namo gyventojai, policijos atstovai, priėmę pranešimą ar pan.) baro darbuotojų per tą laiką neinformavo nei tiesiogiai, nei kitomis galimomis susisiekimo priemonėmis. Esant tokioms aplinkybės negalima atmesti ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato versijos, kad pareiškėjo galimai girdima muzika galėjo sklisti ne iš M. B. priklausančio baro, kuri nepaneigta. Tokia situacija suponuoja išvadą, jog pareigūnai šiuo atveju nesiėmė jokių priemonių galimai padarytam administraciniam nusižengimui ištirti, surinkti įrodymus ir nustatyti svarbias bylai aplinkybes, kaip to reikalauja ANK 567 straipsnio nuostatos, kur numatyta, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 str. 3 d.).

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šioje byloje ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus dėl 2022 m. kovo 20 d. padaryto nusižengimo, darytina išvada, kad jų nepakanka skundžiamam nutarimui pagrįsti, todėl konstatuotina, kad M. B. veiksmuose nėra ANK 488 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Esant tokioms aplinkybėms, naikintinas skundžiamas nutarimas, kuriuo M. B. nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną M. B. nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.