Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. A. V. 1-oji g. 27, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2015 m. vasario 21 d., apie 18:35 val., Pakonių k., Vilniaus r., vairavo transporto priemonę S. I., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0.50 prom.). Tokiais veiksmais P. L. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

P. L. posėdžio metu pažeidimą pripažino ir pripažino, jog vairavo neblaivus. Teigė, jog dėl pažeidimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

P. L. administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais – 2015-02-21 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 5-ojo būrio patrulių 2015-02-21d. tarnybiniais pranešimais, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, patikros sertifikatu, asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad P. L. buvo nustatytas lengvas 0.50 promilių girtumo laipsnis, asmens duomenimis, jo paties paaiškinimu.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad P. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.

Teismas, skirdamas P. L. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. Atsakomybę lengvinanti aplinkybės yra ta, kad prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi galiojančią nuobaudą. Yra buvęs baustas už vairavimą neblaiviam, kas rodo, jog išvadų nepadarė. Taip pat vertintina ir UAB“Trans-IN“ pateikta charakteristika, kurioje darbuotoją P. L. charakterizuoja teigiamai, ir nurodo, jog vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas tiesioginių darbo funkcijų atlikimui.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tai, kad P. L. gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia ar jį teigiamai charakterizuojančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau to nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Nutartys Nr. ATP-59-719/2014, ATP-239-350/2014). Pažeidėjas P. L. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Transporto priemonę vairavo esant lengvam neblaivumo laipsniui (0,50 promilės). Pats P. L. paaiškino, jog nesijautė neblaivas. Taigi, pats pažeidėjas suvokdamas, jog yra gėręs alkoholio lengvabūdiškai tikėjosi, jog neblaivumo nebus. Teismo nuomone, aukščiau išdėstytos P. L. atsakomybę lengvinančios ar jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau į aplinkybes, jog pripažino padaręs pažeidimą, gailisi, suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes, atsižvelgtina individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, P. L. skirtina nuobauda numatyta sankcijos minimume su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 30² str.).

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teismas

nutaria:

P. L. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 289 EUR ( dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, tai yra, nuo 2015 m. kovo 13 d.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6097. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti pažeidėjui , kad atsižvelgdamas į asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu teismas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 3 d.)

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.