Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – draudimą vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur išieškojimą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – draudimą vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 000 Eur išieškojimą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tyčia vengė atlikti Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. e1-1348-270/2020) jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 3 (trejus) metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), t. y. 2020 m. gegužės 24 d. 03.50 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,08 prom.), vairavo transporto priemonę VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti jam yra atimta, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis J. V. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino. Paaiškino, kad jam buvo atimta teisė vairuoti dėl to, jog 2020 m. kovo mėnesį vairavo neblaivus. Baudžiamasis įsakymas buvo priimtas 2020 m. balandžio 21 d. Jis baudžiamąjį įsakymą gavo 2020 m. balandžio 29 d. Šiuo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta bauda ir draudimas 3 metus vairuoti transporto priemones. Tuo metu vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. 2020 m. gegužės 24 d. vėl vairavo tą patį automobilį ir policija jį sustabdė. Nežino, kodėl sugalvojo vairuoti automobilį. Negali savęs pateisinti. Probacijos tarnyba su juo susisiekė telefonu po 2020 m. gegužės 24 d. įvykio. Ji jam skambino dėl pirmo vairavimo, nes jie antro vairavimo dar nematė. Gavo raštą iš Probacijos tarnybos dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo (asmens b. l. 17). Kai jis gavo šį laišką, galvojo, kad jį gavo už antrą vairavimą. Jis suprato, kad negalėjo vairuoti, bet jau buvo tai padaręs. Jis iš pradžių padarė, o paskui gavo raštą. Probacijos tarnybos 2020 m. gegužės 26 d. skambučio tikslas buvo dėl pirmo atvejo, kad jis neturi teisės vairuoti, kad jį seks probacijos tarnyba ir t. t. (asmens b. l. 10). Savo elgesį vertina labai blogai, labai gailisi, tai nepateisinama, jau pasikeitė. Nori išvykti į užsienį, nes nori sumokėti baudas. Jis 2020 m. balandžio 29 d. suprato, kad jam uždrausta vairuoti. Teismo baudžiamojo įsakymo neskundė, sutiko juo. Kai antrą kartą vairavo neblaivus, suprato, kad pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę. Jis žinojo, kad jam buvo uždrausta vairuoti. Antrą kartą, kai pūtė, jam buvo nustatytas 2,9 promilių girtumo laipsnis. Jis nebuvo įsigilinęs, kokios pasekmės bus, jei jis vairuos. Jis žinojo, kad kažkas bus. Jis žinojo, kad daro nusikaltimą, kai antrą kartą vairavo. Jis žinojo, kad daro nusikaltimą, nes buvo išgėręs. Jis nebuvo iki galo susipažinęs, kokios bus pasekmės, jei vairuos, kai jam atimta teisė. Jam buvo išaiškintos pasekmės, jei vairuos, kai jam atimta teisė, 2020 m. birželio 29 d. Jis nežinojo, kada įsiteisėjo baudžiamasis įsakymas. Kai antrą kartą vairavo automobilį, jis nežinojo, ar baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs. Kai jam paskambino iš Probacijos tarnybos, jis galvojo, kad skambina dėl antro vairavimo. Vėliau suprato, kad buvo skambinta dėl pirmo vairavimo. 2020 m. gegužės 24 d. dar nežinojo, ar baudžiamasis įsakymas yra įsigaliojęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. V. parodė, kad buvo gyvenime sunkesnis laikotarpis, vartojo alkoholį, todėl ir vairavo dar sykį automobilį, nors ir žinojo, kad vairuoti negali. Gailisi dėl savo poelgio (b. l. 22).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad J. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 48 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės –uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur išieškojimas (b. l. 12–14).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2020 m. birželio 26 d. rašto dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad nuo 2020 m. gegužės 22 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamąjį įsakymą (baudžiamosios bylos Nr. e1-1348-270/2020), kuriuo J. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metus. Bylos duomenimis, J. V. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, t. y. 2020 m. gegužės 24 d. būdamas neblaivus vairavo automobilį. 2020 m. gegužės 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šiam asmeniui pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdami į tai, kad J. V. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, vadovaudamiesi BK 74 straipsnio 2 dalimi, 243 straipsniu, siūloma J. V. pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 1).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-1797-506/2020, matyti, kad J. V. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Jis nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 24 d., apie 03.50 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., po M. K. Čiurlionio tiltu, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija) (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Šioje byloje nėra ginčo dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių. Kaltinamasis 2020 m. gegužės 24 d. vairavo automobilį jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo 3 (trejus) metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) galiojimo metu. Šios aplinkybės nustatytos tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek byloje surinkta rašytine medžiaga.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą, formaliosios sudėties nusikalstama veika yra padaryta tiesiogine tyčia, jeigu ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. Šio baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).

Taigi, be faktinių aplinkybių, šioje byloje svarbu nustatyti, ar kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo sutikimas su jam pareikštu kaltinimu ir kaltės pripažinimas dar nereiškia, kad jis iš tikrųjų padarė jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą. Iš kaltinamojo teisme duotų parodymų galima daryti išvadą, kad, visų pirma, kaltinamasis tiesiog nori kuo greičiau išvykti iš Lietuvos dirbti, todėl ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę ir sutiko, kad bylos procesas pasibaigtų prokurorui kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo, antra, jis tuo metu nebuvo tinkamai informuotas apie teisines pasekmes, jeigu vėl vairuotų automobilį, ir nebuvo įsitikinęs, ar jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė buvo įsigaliojusi.

Akcentuotina kasacinio teismo praktika, kurioje atkreiptas dėmesys į asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tinkamą supažindinimą apie teisines pasekmes už vengimą atlikti nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020). Sutiktina su prokuroru, kad nurodytoje kasacinėje byloje faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios nagrinėjamai bylai, tačiau, teismo nuomone, tai nereiškia, jog kasacinio teismo pateikti išaiškinimai nėra aktualūs ir nagrinėjamai bylai.

Aptariamoje kasacinėje byloje asmuo pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad vengė atlikti nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, t. y. vairavo automobilį. Esminis skirtumas nuo nagrinėjamos bylos yra tai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui teismo buvo paskirta BK 75 straipsnio pagrindu atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasacinis teismas akcentavo, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – ir Probacijos įstatymas), t. y . kad probacija turi būti vykdoma pagal specialiame įstatyme nustatytas taisykles, pagal kurias, pradedant vykdyti priežiūrą, probuojamasis turi būti informuotas apie jo teisinę padėtį ir probacijos sąlygų keitimo pagrindus, taip pat teisines pasekmes už vengimą atlikti nustatytas sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje J. V. analogiška baudžiamojo poveikio priemonė paskirta ne BK 75 straipsnio pagrindu atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, Tačiau, teismo įsitikinimu, tai nėra priežastis nesivadovauti kasacinio teismo pateiktais išaiškinimas minėtoje kasacinėje byloje. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atidėdamas bausmės vykdymą (BK 75 str.), teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Pažymėtina, kad ir šiuo atveju (paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atidedant bausmės vykdymą) baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis išlieka ta pati – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) ir Probacijos įstatymo 5 straipsniu, probaciją (sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra) vykdo Probacijos tarnyba. BPK 342 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – pateikiamas vykdyti taip pat Probacijos tarnybai. Taigi, Probacijos tarnyba vykdo teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – ne tik tais atvejais, kai ši baudžiamojo poveikio priemonę paskiriama BK 75 straipsnio pagrindu atidėjus bausmės vykdymą, bet ir kitais atvejais, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė paskiriama kartu su kita bausme, kaip nagrinėjamu atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad Probacijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad probacijos sąlygos – tai teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių visuma. Taigi, minėtoje kasacinėje byloje kasacinio teismo pateikti išaiškinimai dėl Probacijos tarnybos pareigų tinkamo vykdymo yra aktualūs ir šioje byloje. Šią teismo išvadą patvirtina ir teismo savo iniciatyva iš Probacijos tarnybos išreikalauta J. V. asmens bylos medžiaga.

Iš J. V. asmens bylos matyti, kad Probacijos tarnyba 2020 m. gegužės 22 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamąjį įsakymą ir 2020 m. gegužės 20 d. patvarkymą dėl šio įsakymo vykdymo. Probacijos tarnybos 2020 m. gegužės 25 d. pranešimas patvirtina, kad teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, pradėtas vykdyti 2020 m. gegužės 22 d. ir kad J. V. priežiūrą vykdo konkretus specialistas. Be to, asmens byloje yra kasacinio teismo minimas Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas (toliau – ir Planas). Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad nurodyta kasacinio teismo nutartis yra aktuali ir šiai bylai, nes esminių skirtumų Probacijos tarnybos pareigų (informavimo, supažindinimo ir kt.) vykdymo kontekste tarp situacijos, kai baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teismo paskiriama BK 75 straipsnio pagrindu atidėjus bausmės vykdymą, ir situacijos, kai analogiška baudžiamojo poveikio priemonė teismo paskiriama netaikant bausmės vykdymo atidėjimo instituto, nėra.

Aptariamoje kasacinėje byloje kasacinis teismas nustatė, kad asmuo iki veikos padarymo dienos nebuvo tinkamai supažindintas apie teisines pasekmes už vengimą atlikti nustatytas pareigas, todėl jo veiksmuose nėra BK 243 straipsnio nurodyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Nagrinėjamu atveju susiklostė analogiška faktinė situacija.

Probacijos tarnyba teismo baudžiamąjį įsakymą vykdo nuo 2020 m. gegužės 22 d., o J. V. inkriminuotos veikos data – 2020 m. gegužės 24 d. Iš Plano I dalies 5 punkto „Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas“ 5.3 papunkčio matyti, kad 2020 m. gegužės 26 d. (t. y. jau po 2020 m. gegužės 24 d. vairavimo fakto) su J. V. susisiekta telefonu ir jis informuotas apie baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarką ir sąlygas. J. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad suprato, jo šio skambučio tikslas buvo informuoti jį, kad jis neturi teisės vairuoti ir jį seks Probacijos tarnyba. Pažymėtina, kad išsamiai su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis J. V. buvo supažindintas tik 2020 m. liepos 1 d., kai jam buvo įteiktas Probacijos tarnybos 2020 m. birželio 29 d. raštas, kuris taip pat yra asmens byloje.

Sprendžiant dėl J. V. tiesioginės tyčios (ne)buvimo, taip pat svarbi viena aplinkybė, t. y. data, nuo kurios aptariama baudžiamojo poveikio priemonė įsigaliojo. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad J. V. uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kitaip tariant, tam, kad J. V. suprastų nuo kada jam draudžiama naudotis šia teise, jis turėtų pats paskaičiuoti teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo datą. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jam buvo žinoma apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau, kurią dieną įsiteisėjo teismo baudžiamasis įsakymas, jis tiksliai nežinojo. Pažymėtina ir tai, kad pačiame teismo baudžiamajame įsakyme nėra nurodytos paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje, atsakymas į prokuroro klausimą, patvirtino, kad jis suprato, jog negalėjo vairuoti, ir net suprato, kad daro nusikaltimą vairuodamas antrą kartą (2020 m. gegužės 24 d.), vėliau patikslino, kad žinojo, jog daro nusikaltimą, nes antrą kartą vairavo išgėręs. Taigi kaltinamojo supratimas, kad daro nusikaltimą, turi būti aiškinamas kaip supratimas, jog jis daro nusikaltimą vairuodamas neblaivus, už ką jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, o ne vairuodamas, kai jam galiojo draudimas vairuoti transporto priemones.

Teisiamajame posėdyje ištyręs visus byloje surinktus duomenis, išanalizavęs ir įvertinęs ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra įrodyta kaltinamojo J. V. kaltė (tiesioginė tyčia) dėl jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo. Kadangi jo veikoje nėra BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvinės pusės požymių, todėl J. V. išteisintinas nepadaręs veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

J. V. išteisinti nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.