Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-79-553/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-12
Bylos Nr.: 2A-79-553/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00709-2013-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė (pran.), Liuda Uckienė, Loreta Lipnickienė
Ieškovas: E. M., A. M.
Atsakovas: T. K., J. K.
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto 44-ojo notarų biuro

Kategorijos

42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-79-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00709-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4; 42.8; 116.1; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6159-819/2014 pagal ieškovų E. M. ir A. M. ieškinį atsakovams T. K. ir J. K., tretieji asmenys Vilniaus miesto 44-ojo notarų biuro notarė I. T., T. K. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų T. K. ir J. K. 7674,25 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 45-51).

Nurodė, kad 2012-10-16 ieškovė su T. K. Vilniaus miesto 44-ajame notarų biure sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šalys sutarė iki 2012-11-30 sudaryti pagrindinę buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Pasak ieškovų, preliminarioje sutartyje klaidingai nurodyta, jog ji sudaryta 2011-07-01. 2012-11-12 ieškovai su atsakovais T. K. ir J. K. sudarė buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai pardavė, o ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko ginčo butą su rūsiu. Pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012-10-17 duomenis, vidutinė buto rinkos vertė 131 000 Lt. Preliminarioje sutartyje šalys sutarė, kad butas parduodamas už 165 000 Lt, iš kurių 35 000 Lt pirkėjas turėjo pardavėjui sumokėti po šios sutarties pasirašymo. Likusi buto kainos dalis atsakovams turėjo būti sumokėta prieš pasirašant pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Vykdydami preliminariąją sutartį, ieškovai šios sutarties pasirašymo dieną sumokėjo atsakovams joje numatytą avansą. Ieškovai nurodo, kad pagrindinėje sutartyje numatyta ginčo buto kaina nesiskyrė nuo preliminarioje sutartyje numatytos kainos. Nustatydamos buto kainą, šalys atsižvelgė į tai, kad preliminariąja sutartimi šalys sutarė, kad butas ieškovams parduodamas su jame įmontuotomis sieninėmis spintomis, korpusiniais virtuvės baldais, dujine virykle, gartraukiu ir kambario spinta, kurie įskaičiuoti į sandorio kainą, kaip tai įtvirtinta preliminariosios sutarties 4.1.1.2 p. Po preliminarios sutarties pasirašymo šalys dėl šios sąlygos nesiderėjo ir nė viena šalis jokiais savo veiksmais neparodė, kad ketina šios sąlygos atsisakyti ar jos nevykdyti. Prieš sudarydami pagrindinę sutartį, ieškovai apžiūrėjo iš atsakovų įsigyjamą butą ir patvirtino, kad jis visomis prasmėmis atitinka ieškovų keliamus reikalavimus bei mokamą pirkimo kainą, kaip tai yra įtvirtina pagrindinės sutarties 10.1 p. Apžiūros metu ieškovai rado visus preliminarios sutarties 4.1.1.2 p. numatytus buto priklausinius – svetainėje buvo sieninė spinta (išmatavimai 345x260x60 cm), miegamajame – sieninė spinta (išmatavimai 180x260x60 cm), virtuvėje – korpusiniai baldai su virykle ir gartraukiu. Pagrindinės sutarties pasirašymo metu ieškovai buvo įsitikinę, kad jų įsigyjamo buto kokybė nėra pasikeitusi nuo to laiko, kai jis buvo apžiūrėtas paskutinį kartą ir neturėjo pagrindo manyti, kad ji gali pasikeisti ateityje. Pagrindine sutartimi šalys sutarė, kad atsakovai T. K. ir J. K. turi teisę neatlygintinai naudotis ieškovų įsigytu butu iki 2012-12-10 pagal tiesioginę jo paskirtį. 2012-12-10 ieškovai atvyko į 2012-11-12 pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovų įsigytą butą, ketindami perimti jį iš atsakovų faktiškai naudotis. Atvykę į butą, ieškovai pamatė, kad buto kokybė yra ženkliai pasikeitusi nuo to laiko, kai ieškovai jame lankėsi paskutinį kartą, t.y. dar prieš pagrindinės sutarties pasirašymą – dvi sieninės spintos buvo išmontuotos, o virtuvėje nebuvo gartraukio, kurie buvo įskaičiuoti į buto kainą pagal preliminariosios sutarties 4.1.1.2 p. nuostatas. Kodėl buto kokybė pasikeitusi, iš buto pašalinti sutartyje nurodyti jo priklausiniai, atsakovai negalėjo paaiškinti. Kadangi atsakovai neteisėtai išmontavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvusias sienines spintas ir gartraukį, dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovų įsigyto buto kokybė neatitinka pirkimo-pardavimo sutartyje numatytų sąlygų, ieškovai, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str., 6.189 str., 6.256 str. 1 d., 6.249 str. 1 d., 6.247, 6.248 str. 1 d., reiškia reikalavimą dėl jų patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovai jų patirtus nuostolius vertina 7674,25 Lt suma, o juos grindžia rašytiniais įrodymais: 164,25 Lt vertės gartraukio įsigijimo dokumentais iš UAB „Ermitažas“, 7510 Lt sieninės spintos įrengimo išlaidomis pagal UAB „Vesida“ komercinį pasiūlymą.

Atsiliepimas

Atsakovas T. K. pateikė atsiliepimą byloje (b.l. 39-40), kuriuo su jam reiškiamu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2012-11-12 ieškovai ir atsakovai sudarė buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo parduoti šį butą už 165 000 Lt. Prieš pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį tarp šalių buvo pasirašyta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria šalys susitarė, kad buto pardavimo kaina bus lygi 165000 Lt. Buto kainos dalį, lygią 35000 Lt, kaip avansinį įnašą turėjo sumokėti pirkėjai iš karto po sutarties pasirašymo, kas faktiškai buvo įvykdyta. Likusią buto kainos dalį pirkėjai sumokėjo prieš pasirašant pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Nors preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygose buvo nurodyta dėl bute esančių baldų ir inventoriaus pirkimo-pardavimo, kurie įskaičiuoti į sandorio kainą, jų tikroji vertė šioje sutartyje nebuvo numatyta ir atskirai nebuvo aptariama. Todėl ieškovų teiginiai, kad jų vertė buvo įskaičiuota į buto vertę, yra nepagrįsti. Pasirašant pagrindinę sutartį preliminarios sutarties sąlygos, kurios buvo reikšmingos abiems šalims, buvo įvertintos pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties tekste, jokių pageidavimų dėl bute įmontuotų sieninių spintų ir kitų daiktų perdavimo ieškovams nekilo. Atsakovas nurodo nesutinkantis, jog jis neteisėtai išmontavo sienines spintas ir gartraukį, nes šie veiksmai neprieštaravo pasirašytai buto pirkimo-pardavimo sutarčiai, jų išmontavimas neturėjo jokios įtakos buto su rūsiu kainai. Lemiantys preliminariosios sutarties 4 dalies punktai buvo įvertinti pagrindinėje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, juos atsakovai įvykdė. Atsakovas taip pat nurodo, kad iš teikiamo ieškinio neaišku, kaip ir kokiu būdu ieškovai apskaičiavo išmontuotų sieninių spintų ir gartraukio kainą.

Atsakovė J. K. pateikė atsiliepimą (b.l. 71-76), kuriuo su jai reiškiamu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovai tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, numatytus preliminarioje sutartyje, nes šalys neįsipareigojo viena kitai, kad pagrindinės sutarties sąlygos šalių laisva valia negalės būti pakeistos ateityje pagrindinėje šalių sudarytoje sutartyje (CK 6.165 str. 1, 4 d.). Šalys dėl buto su rūsiu kainos, kuri yra esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, susitarė tik 2012-11-12 pagrindinėje buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartyje (CK 6.159 str., 6.162 str. 2 d.). Ieškovai ir atsakovai tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus preliminariąja sutartimi, kurie pasibaigė jos įvykdymu, šalims sudarius 2012-11-12 notarinės formos buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį (CK 1.74 str. 1 d. 1 p., 6.393 str. 1 d.). Pagrindine sutartimi atsakovai nebuvo įsipareigoję ieškovams perleisti nuosavybės teisę į atsakovų bute buvusius daiktus, numatytus preliminariosios sutarties 4.1.1.2 p. Ieškovai klysta tvirtindami, kad bute buvusios spintos ir virtuvinis gartraukis yra šio buto priklausiniai ir dėl šios priežasties atsakovai privalėjo juos perleisti ieškovams kartu su nuosavybės teise į butą su rūsiu (CK 4.15 str.). Pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos patvirtina, kad pagrindinė sutartis sudaryta laisva šalių valia, atitinka tikruosius jų ketinimus, lūkesčius ir yra teisinga, ieškovai patvirtino, kad sutarties dalykas visomis prasmėmis atitinka pirkėjų reikalavimus ir mokamą pirkimo kainą. Atsakovė sutinka, kad preliminarioje buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad pardavėjai parduoda, o pirkėjai ketina pirkti ne tik butą su rūsiu, bet ir jame esančius baldus ir inventorių: įmontuotas sienines spintas (2 vnt.), korpusinius baldus, dujinę viryklę, gartraukį, kambario spintą, kurie preliminarioje sutartyje buvo įskaičiuoti į sandorio kainą. Tačiau nors įstatymas numato šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu įstatymams tam neprieštarauja, įstatymas draudžia šalims savo susitarimais pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimą, taikymą ir be šalių laisvos valios perkelti rašytinės preliminarios sutarties sąlygas į notarinės formos sutartį ar preliminarios sutarties sąlygas laikyti galiojančiomis ir po pagrindinės notarinės sutarties sudarymo (CK 6.156 str. 1 d., 6.157 str. 1 d.). Šalys, sudarydamos pagrindinę sutartį, šios sąlygos sutartyje nenumatė. Atsakovė nurodo, kad atsakovų prievolė ieškovams, numatyta preliminarios sutarties 4.1.1.2 p., pasibaigė, nes sutarties dalykas šalių laisva valia buvo pakeistas, o perkamo-parduodamo daikto kaina konkretizuota šalims sudarius pagrindinę sutartį (CK 6.213 str. 1 d.). Atsakovams nekilo pareiga kartu su parduotu nekilnojamuoju turtu pirkėjų (ieškovų) nuosavybėn perleisti bute buvusias spintas su virtuviniu gartraukiu, nes jie nėra priklausiniai pagal įstatymą (CK 6.317 str. 3, 4 d.). Pagal CK 6.123 str. 2 d., kai kreditorius yra priėmęs vykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui. Tuo tarpu ieškovai nepagrįstai įrodinėja tariamai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovams atsiradusią žalą ir šiuo būdu be teisinio pagrindo atsakovams perkelia įrodinėjimo naštą paneigiant jų tariamo kaltumo prezumpciją. Atsakovė taip pat nesutinka su visa eile ieškovų nurodomų faktinių aplinkybių, jų vertinimu, nes ieškovai savo teiginius grindžia ne pagrindinės, o preliminarios sutarties sąlygomis, preliminariąją sutartį aiškina nepagrįstai išplėstai ir jai suteikia didesnę teisinę reikšmę nei ieškovų valia sudarytai ir patvirtintai pagrindinei sutarčiai. Ieškovai parengiamajame posėdyje pripažino, kad pradinė buto pirkimo-pardavimo kaina buvo 172000 Lt, kuri buvo sumažinta iki 165000 Lt. Šis sumažinimas ir ieškovų reikalaujamų priteisti patirtų nuostolių suma tik dar kartą paneigia ieškovų teiginį, kad tarp ieškovų ir atsakovų nebuvo derybų dėl parduodamo daikto pradinės ir galutinės kainos.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 44-ojo notarų biuro notarė I. D. pateikė atsiliepimą (b.l. 92-93), kuriame nurodė, kad 2012-11-12 ji patvirtino buto su rūsiu pirkimo pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 3210, pagal kurią J. K., veikdama savo vardu ir pagal įgaliojimą, reg. Nr. 2998, patvirtintą 2012-10-16 Vilniaus m. 44-ajame notarų biure, atstovaudama tėvui T. K., pardavė, o E. M. ir A. M. nupirko butą su rūsiu, esantį Vydūno g. 17-114, Vilniuje. Vilniaus miesto 44-ajame notarų biure buvo tvirtinama tik pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Šalių tarpusavyje sudaryta preliminarioji sutartis notarei nebuvo pateikta nei prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, nei sandorio metu. Dėl preliminarios sutarties sudarymo šalys į notarę nesikreipė, neprašė jos sąlygų perkelti į pagrindinę sutartį, tačiau tarp šalių pasirašyta preliminarioji sutartis šalims turi įstatymo galią ir yra vykdytina. Prašė ginčą spręsti teismo nužiūra.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje T. K. pateikė atsiliepimą (b.l. 151-152), kuriuo su reiškiamu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jos dukra J. K. tiek preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties, tiek pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo pilnametė. T. K. jos neatstovavo, nors apie šį sandorį ir žinojo, buvo informuota. J. K. nebuvo išdavusi T. K. įgaliojimo veikti jos vardu. Sandoryje dalyvavęs T. K. yra jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo santuoka nutraukta 1992-12-18. Trečiasis asmuo paaiškina, kad bute, esančiame Vydūno g. 17-114, Vilniuje, buvę baldai priklausė jai asmeninės nuosavybės teise. Su ja ieškovai jokios sutarties dėl daiktų perleidimo jų nuosavybėn ar kita teise nesudarė. Ieškovams perkant ginčo butą, T. K. manė, kad jai nereikalingus, tinkamus naudoti pagal paskirtį daiktus ji savo nuožiūra neatlygintai galės perleisti ieškovų nuosavybėn juos palikdama bute. Padedant V. M. T. K. išvežė iš jos dukters parduodamo buto (duomenys neskelbtini), jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius baldus ir kitus daiktus, kuriuos ji buvo nusprendusi pasilikti sau, o dalį jai priklausančių baldų ji paliko bute ieškovams neatlygintinai savo nuožiūra, o ne dėl tam tikrų prisiimtų įsipareigojimų. Tuo ji ieškovų nuosavybės nepažeidė. Ieškovai klaidingai teigia, kad į jiems parduoto buto (duomenys neskelbtini), kainą buvo įskaityti ir jame esantys jos baldai. Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovai sudarė tik su T. K., kuriam nei J. K. buvo davusi įgaliojimą veikti jos vardu, nei T. K. buvo davusi įgaliojimą parduoti jai priklausančius baldus. T. K. sudaryta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis nepažeidė trečiojo asmens interesų ir teisių, nes pagrindinėje buto pirkimo-pardavimo sutartyje sąlygos dėl jai priklausančių baldų ir inventoriaus pardavimo neliko.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino: priteisė solidariai iš atsakovų T. K. ir J. K., ieškovų E. M. ir A. M., naudai 7674,25 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 7674,25 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-01-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1230 Lt bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, t.y. po 615 Lt; iš atsakovų T. K. ir J. K. valstybės naudai išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, lygiomis dalimis, t.y. po 26,84 Lt; grąžino ieškovams E. M. ir A. M. 70 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad 2012-10-16 ieškovės E. M. ir atsakovo T. K. sudaryta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis liudija ne ką kita, o šalių derybose dėl buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo pasiektą rezultatą, todėl neatsižvelgti į šios preliminarios sutarties sąlygas, aiškinant ieškovų ir atsakovų tikruosius ketinimus, sudarant 2012-11-12 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3210, sąlygas, teismas neturi jokio pagrindo (CK 6.193 str. 5 d.). Ppreliminarioji sutartis yra dvišalis sandoris, susitarimas (CK 1.63 str. 1, 6 d., 6.154 str. 1 d.), o pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.165 str. 1 d. preliminariąja sutartimi yra laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtent tokia preliminarios sutarties esmė buvo įtvirtinta ir 2012-10-16 preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, jos 1.2. p. nurodant, kad pagrindinė sutartis reiškia pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią, vadovaudamiesi 4 straipsnyje numatytomis sąlygomis, pardavėjas parduos, o pirkėjas įsigys nuosavybėn butą (b.l. 18-19). Preliminarioje sutartyje šalių valia tiek 165 000 Lt buto kaina, tiek sąlyga, kad į šią buto kainą yra įskaičiuoti joje nurodomi baldai ir inventorius, buvo pripažinta esminėmis pagrindinės sutarties sąlygomis (preliminarios sutarties 4.1 p., CK 6.162 str. 2 d., 6.165 str.), kurios galėjo šalių būti keičiamos tik raštu. Pagal CK 6.183 str. 1 d. rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti galima tik raštu, negali būti pakeista kitokiu būdu. Pateikta 2012-10-16 preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis liudija aiškiai išreikštą šalių susitarimą butą (duomenys neskelbtini), pirkti - parduoti už 165 000 Lt, į šią kainą įskaičiuojant bute paliekamus baldus ir inventorių – įmontuotas sienines spintas (2 vnt.), korpusinius virtuvės baldus, dujinę viryklę, gartraukį ir kambario spintą (preliminarios sutarties 1.2, 2.1, 4.1.1, 4.1.1.1, 4.1.1.12 p.). Aplinkybė, kad preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje atskirai nebuvo aptarta kiekvieno bute paliekamo baldo kaina, jokios įtakos tokios sąlygos galiojimui neturi. Iš ieškovų paaiškinimų nustatyta, kad apie tai, jog bute (duomenys neskelbtini), yra nelikę 2012-10-16 preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų 2 sieninių spintų ir gartraukio, ieškovams tapo žinoma tik 2012-12-10, kuomet ieškovas atvyko pas atsakovus atsiimti buto raktų. Atsakovai, trečiasis asmuo T. K. 2012-10-16 preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų 2 sieninių spintų, gartraukio nepalikimo bute (duomenys neskelbtini), aplinkybes aiškino pasikeitusiais sutarties šalių ketinimais dėl baldų bute, inventoriaus palikimo, jų priklausymu ne atsakovams, o trečiajam asmeniui T. K. nuosavybės teise, preliminarios sutarties pasirašymu tik atsakovo vardu. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, jog atsakovai neįrodė, kad nuo 2012-10-16 preliminarios sutarties sudarymo iki 2012-11-12 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3210, sudarymo šalių susitarimas sudaryti preliminariojoje sutartyje aptartos kokybės (su nurodomais baldais ir inventoriumi) buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį už 165 000 Lt kainą būtų keistas (CPK 178 str.). Ieškovai įrodė, kad atsakovai tinkamai neįvykdė jiems įstatyme ir sutartyje įtvirtintos pareigos perduoti ieškovams 2012-11-12 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3210, sulygtos kokybės daiktą – butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiais baldais ir inventoriumi – įmontuotomis sieninėmis spintomis (2 vnt.), korpusiniais virtuvės baldais, dujine virykle, gartraukiu ir kambario spinta, dėl ko ieškovai patyrė nuostolius.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė J. K. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6159-819/2013, ieškinio netenkinti; priteisti iš ieškovų E. M. ir A. M. valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad:

Apeliantė ir atsakovas T. K. tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, numatytus 2012-10-16 preliminarioje sutartyje ir ikisutartitiniuose santykiuose veikė laikydamiesi sąžiningumo principo (CK 6.163 str. 1 d.). Šalys iki pasirašant pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį tiek telefonu, tiek susitikimų metu, kai buvo apžiūrimas butas vedė derybas dėl preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo – konkrečiai dėl baldų ir inventoriaus pirkimo-pardavimo. Šalys galutinę buto pardavimo kainą konkretizavo 2012-11-12 sudarant pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, o preliminariosios sutarties vykdymas pasibaigė. Šalims sudarant pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovai neužsiminė ir nereiškė jokių pretenzijų dėl baldų. Pagrindinė sutartis sudaryta laisva šalių valia, atitinka tikruosius jų ketinimus, lūkesčius ir yra teisinga, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tarp šalių derybų būdu preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos iki sudarant pagrindinę 2012-11-12 buto pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo pakeistos.Daiktų vidutinės rinkos kainos atskirai nebuvo aptartos, o buto kaina jokiu būdu neapėmė baldų ir inventoriaus kainos. Pirmos instancijos teismas visapusiškai neištyrė aplinkybių dėl bute esančių baldų ir inventoriaus priklausomybės trečiajam asmeniui T. K.. Baldai ir inventorius nuosavybės teisės pagrindu priklauso T. K., o ne apeliantei ar atsakovui T. K.. Dėl šios priežasties apeliantė neturėjo jokio teisinio pagrindo ieškovams nuosavybės teise perleisti bute esančių baldų ar inventoriaus.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6159-819/2013 bei ieškovų naudai iš atsakovų papildomai priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad:

Apeliantė sprendimą ginčija tik ta apimti, kuria konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai ir iš esmės sutinka su visomis kitomis žemesnės instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl civilinės atsakomybės jos atžvilgiu taikymo. Visos pirmos instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad atsakovai tinkami neįvykdė įstatyme ir šalių sudarytoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtintos pareigos perduoti ieškovams šalių sulygtos kokybės daiktą (butą su rūsiu kartu su jame esančiais baldais ir inventoriais), dėl ko ieškovai patyrė turtinės žalos, kurią prašė atlyginti (CK 6.246 str. 1 d.; 6.256 str. 2 d.).Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad po 2012-10-16 preliminariosios sutarties pasirašymo iki 2012-11-12 tarp šalių apskritai vyko kokios nors derybos dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo sąlygų ir jų keitimo. Apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija neva šalys iki pagrindinės sutarties pasirašymo telefonu ir susitikimų metu vedė derybas dėl preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, prieštarauja atsakovės bylos nagrinėjimo metu išdėstytai pozicijai, kad ją derybose dėl turto pardavimo atstovavo mama T. K., o pati atsakovė J. K. dėl buto pardavimo nesiderėjo, dalyvavo tik pasirašydama sutartį ir perduodama raktus, jai nežinomos jokios derybų aplinkybės, išskyrus tas, kurias ji girdėjo iš tėvų. Ieškovai jokių pretenzijų atsakovams dėl bute esančių baldų pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nereiškė tik todėl, kad buvo sąžiningai įsitikinę, kad buto kokybė nėra pasikeitusi. Atsakovams neįrodžius suderinto sutarties šalių valios pasikeitimo, sistemiškai aiškinant preliminariosios ir pagrindinės sutarties nuostatas, darytina išvada, jog sudarydamos šią sutartį, šalys susitarė dėl buto su jame liekančiais priklausiniais pardavimo.Skundžiamo sprendimo teisėtumui jokios įtakos neturi apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl tariamo baldų priklausymo trečiajam suinteresuotam asmeniui T. K.. Atsakovo T. K. pasirašytoje preliminarioje sutartyje, parduodamo buto kaina aiškiai susieta su jame liekančiu inventoriumi. Sudarydami pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovai patvirtino, kad nėra jokių trečiųjų asmenų, kurie galėtų reikšti savo teises ir pretenzijas į daiktą, nėra jokių kitų asmenų be kurių sutikimo ar įgalinimų pardavėjai pagal Lietuvos Respublikos norminius aktus neturėtų teisės sudaryti šio sandorio ar parduoti daikto pirkėjams. Atsakovams nepardavus buto su baldais ir inventoriais ir taip neįvykdžius sutartinės pareigos, pripažintina, jog jie atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovai patyrė nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas reglamentuojančias preliminariosios sutarties sudarymą ir pakeitimą bei pagrįstai pripažino, kad atsakovai neįvykdė pareigos pagal šalių pasirašytą preliminariąją sutartį.

Apeliantė (atsakovė) iš esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu priteisti nuostolius dėl preliminariosios sutarties netinkamo įvykdymo, kadangi, pasak apeliantės, preliminarioji sutartis buvo įvykdyta tinkamai ir sąžiningai atsižvelgus į jos pasikeitimus iki pagrindinės sutarties pasirašymo. Be to, pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti ieškovams nuostolius, neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčo objektai (2 sieninės spintos ir gartraukis) priklauso trečiajam asmeniui T. K.. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jie yra atmestini dėl žemiau nurodytų motyvų.

Savo skunde apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo nustatė, kad preliminariosios sutarties sąlygos nebuvo keistos, kadangi atsakovai ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai. Teismas turėjo konstatuoti, ar ieškovai patyrė nuostolių, ar yra visos atsakovams taikytinos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos ieškinio tenkinimui. Teisėjų kolegija, atmesdama minėtą apeliantės argumentą kaip nepagrįstą, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu (pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-29 nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-363/2009) dėl iš ikisutartinių nekilnojamojo turto (minėtoje byloje – buto) pirkimo-pardavimo santykių kylančios civilinės atsakomybės, kadangi ieškinio dalykas (reikalavimai) buvo grindžiamas aplinkybėmis dėl ginčo šalių santykių, susijusių su ketinimu ieškovams perleisti nuosavybės teisę į atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą su rūsiu, esantį Vydūno g. 17-114, Vilniuje (ieškinio faktinis pagrindas). Kasacinis teismas išaiškino, jog esant ikisutartiniams santykiams, šalis sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai, o pažeidusiai šią pareigą sutarties šaliai atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys), kurie gali būti atlyginami konstatavus, kad šalis pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo arba derėjosi nesąžiningai (t. y. kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus).

Byloje nustatyta, kad ieškovai E. M. ir A. M. su atsakovais T. K. ir J. K. 2012-10-16 sudarė preliminariąją buto su rūsio, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminarioje sutartyje šalys susitarė, kad buto ir rūsio (sandėliuko) kaina bus lygi 165 000,00 Lt, o 4.1.1.2. punkte nustatyta, kad bute paliekamos įmontuotos sieninės spintos (2 vnt.), korpusiniai virtuvės baldai, dujinė viryklė, gartraukis, kambario spinta. Nurodyta, kad šie objektai yra įskaičiuoti į sandorio kainą. 2012-11-12 ieškovai su atsakovais pasirašė buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį, kurią patvirtino Vilniaus m. 44-ojo notaro biuro notarė I. D.. Šioje sutartyje nurodyta, kad pardavėjai J. K. ir T. K. parduoda, o pirkėjai E. M. ir A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai su atsakovais pilnai atsiskaitė ir dėl to ginčo tarp šalių nėra.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais dokumentais, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog atsakovai elgėsi sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, taip pat nėra byloje įrodymų, jog preliminarioji sutartis buvo keista ir pagrindinė buto su rūsio pirkimo sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus. Pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovai laikėsi nuoseklios pozicijos, kad abiejų šalių tikrieji suderinti ketinimai, kokiomis sąlygomis bus sudaroma buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, buvo įtvirtinti būtent 2012-10-16 preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje ir iki 2012-11-12 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3210, sudarymo šalių nebuvo pakeisti. Atsakovai, trečiasis asmuo T. K. laikėsi prieštaringos pozicijos. Viena vertus, jie teigė, kad 2012-10-16 preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtinti šalių suderinti ketinimai, kiek tai susiję su bute (duomenys neskelbtini), paliekamais baldais ir inventoriumi, iki 2012-11-12 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3210, sudarymo keitėsi patiems ieškovams vėliau nepageidaujant, kad baldai ir inventorius būtų palikti bute (mirus ieškovės mamai, patiems ieškovams baldai nebuvo reikalingi). Kita vertus, jie teigė, kad 2012-10-16 preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje paliekami baldai jokios įtakos buto kainai neturėjo, dėl kainos buvo susitarta (padaryta nuolaida) iki 2012-10-16 preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, jau įvertinus tai, kad ieškovai nepageidauja, kad baldai būtų palikti bute apskritai (jie turėjo savo itališkas spintas), dėl baldų pirkimo už 10 000 Lt ieškovai tarėsi su T. K. asmeniškai, vėliau pažado juos pirkti nesilaikė. Remiantis šiomis aplinkybės teisėjų kolegija, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais buvo konstatuota, jog ieškovai savo poziciją pagrindė įtikinamiau ne tik teismo posėdžiuose, tačiau ir į bylą pateiktais įrodymais.

Apeliantės argumentas, jog buto su rūsio kaina neapėmė baldų ir inventoriaus kainos, prieštarauja šalių pasirašytai preliminariajai sutarčiai. Preliminariosios buto pirkimo pardavimo sutarties 4.1.1.2. punkte nurodyta, kad bute paliekami šie baldai: įmontuotos sieninės spintos (2 vnt), korpusiniai virtuvės baldai, dujinė viryklė, gartraukis, kambario spinta. Šie baldai yra įskaičiuoti į sandorio kainą. CK 6.193 str. 1 d. nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi įrodymų, visumą, konstatuoja, kad kainos ir sutarties turinio santykis lėmė ieškovų suvokimą, jog perka butą su preliminarioje sutartyje nurodytais baldais. Be to, atsakovai nepateikė jokių įrodymų paneigiančių preliminariosios sutarties susitarimą dėl buto pirkimo su baldais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos argumentais, jog preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis liudija aiškiai išreikštą šalių susitarimą butą (duomenys neskelbtini), pirkti - parduoti už 165 000 Lt, į šią kainą įskaičiuojant bute paliekamus baldus ir inventorių – įmontuotas sienines spintas (2 vnt.), korpusinius virtuvės baldus, dujinę viryklę, gartraukį ir kambario spintą (preliminarios sutarties 1.2, 2.1, 4.1.1, 4.1.1.1, 4.1.1.12 p.). Aplinkybė, kad preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje atskirai nebuvo aptarta kiekvieno bute paliekamo baldo kaina, jokios įtakos tokios sąlygos galiojimui neturi. Ieškovai turėjo ketinimą nupirkti iš atsakovų ne atskirus baldus, išvardytus 2012-10-16 preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, keldami jiems tam tikrus reikalavimus, o tam tikrą jų ieškotą kokybę (charakteristikas) atitinkantį butą (duomenys neskelbtini), būtent, butą, kuriame galima iš karto apsigyventi ir juo naudotis pagal paskirtį. Tokį ieškovų ketinimą atspindi ne tik 2012-10-16 preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis, bet ir jų pateikti paaiškinimai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai ieškojo didesnio buto, nes turimą vieno kambario butą tuo pačiu metu pardavinėjo. Buto ieškojo tokio, kuriame būtų galima apsigyventi iš karto.

Pagal CK 6.165 straipsnio 2 dalį preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia. Keičiant sutartį taip pat privaloma laikytis sandorio formai keliamų reikalavimų (CK 6.192 str. 4 d.). Bylos šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, todėl, kaip teigia atsakovai, jog sutarties keitimas buvo žodinis, negali būti laikomas galiojančiu. Atsakovai neįrodė, kad nuo 2012-10-16 preliminarios sutarties sudarymo iki 2012-11-12 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3210, sudarymo šalių susitarimas sudaryti preliminariojoje sutartyje aptartos kokybės (su nurodomais baldais ir inventoriumi) buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį už 165 000 Lt kainą būtų keistas (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad po 2012-10-16 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo iki 2012-11-12 tarp šalių apskritai vyko kokios nors derybos dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo sąlygų ar jų keitimo. Nors atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo T. K. bylos nagrinėjimo teisme teigė, kad šalių valia buvo keista mirus ieškovės motinai, į bylą pateiktas ieškovės motinos T. Z. mirties liudijimas (b.l. 99) patvirtina, kad ieškovės motina mirė 2012-09-01, t.y. iki 2012-10-16 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu sudarymo, butas (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties ji deklaravo savo gyvenamąją vietą, nuo 2013-01-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 410 pagrindu priklauso pačiai ieškovei nuosavybės teise (b.l. 100-101, 128).

Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai neištyrė aplinkybių dėl bute esančių baldų ir inventoriaus priklausomybės savininkui trečiajam asmeniui T. K.. Teisėjų kolegija, nesutinka su tokiais apeliantės argumentais, kadangi pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo ir pasisakė dėl baldų priklausymo trečiajam asmeniui T. K.. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, liudijančių, kad ieškovai iki 2012-11-12 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo informuoti apie šių baldų priklausymą trečiajam asmeniui T. K.. Tuo tarpu pačios T. K. paaiškinimas, kad ji apie šią aplinkybę informavo ieškovus, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pakankamas šiai aplinkybei pagrįsti (CPK 178, 185 str.). 2012-10-16 preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buto (duomenys neskelbtini), kaina buvo susieta su bute paliekamais baldais ir inventoriumi, pasirašė asmeniškai atsakovas T. K., apie baldų priklausomybę trečiajam asmeniui ieškovų neinformuodamas. Šios aplinkybės nepaviešino ir atsakovė J. K. 2012-11-12 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarę metu. Priešingai, atsakovė J. K., veikdama savo ir tėvo vardu, 2012-11-12 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartimi aiškiai patvirtino ir garantavo, kad nėra jokių trečiųjų asmenų, kurie galėtų reikšti savo teises ir pretenzijas į daiktą, nėra jokių kitų asmenų be kurių sutikimo ar įgalinimų pardavėjai pagal LR norminius aktus neturėtų teisės sudaryti šio sandorio ar paduoti daikto pirkėjams (sutarties 9.9 p.), parduodamas daiktas niekam kitam neparduotas, šios sutarties sudarymo dienai priklauso pardavėjams bendrosios dalinės nuosavybe teise, teisėtai įgytas ir tinkamai teisiškai įregistruotas, pilnai apmokėtas ir pardavėjai yra vieninteliai ir teisėti parduodamo daikto savininkai (sutarties 9.10 p.), sudarydami sutartį, pardavėjai nepažeidžia jokių savo sudarytų sutarčių ir kitokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu (sutarties 9.8 p.). Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad abejoti, jog atsakovams priklausančiame bute esantys baldai su inventoriumi priklauso ne patiems atsakovams, ieškovai neturėjo jokio pagrindo. Trečiasis asmuo į bylą šias aplinkybes paneigiančių ir jos nuosavybės teises į ginčo turtą patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona TilindienėLoreta LipnickienėLiuda Uckienė