- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- eI2-6587-423/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01110-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vytkana“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui
- Trečiasis asmuo
- P. I., M. D., K. B., S. M., E. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vytkana“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys P. I., M. D., K. B., S. M., E. M., dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Vytkana“ (toliau – ir pareiškėja, ir įmonė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI) 2023 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20987 (toliau – ir Nutarimas) arba jį pakeisti: neskirti baudos, arba ją sumažinti, arba skirti įspėjimą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Nutarimu jai buvo paskirta 5 000 Eur bauda, nustačius, kad 2023 m. sausio 16 d. įmonėje buvo leista dirbti nelegaliai P. I., M. D., K. B., S. M. ir E. M., prieš darbo pradžią nesudarius darbo sutarčių, ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus (toliau – ir VSDFV). Nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, bauda skirta be pagrindo, jos dydis nepagrįstas. Paaiškino, kad įmonė su darbuotojais P. I., M. D., K. B., S. M. 2023 m. sausio 13 d. (penktadienį) sudarė rašytines darbo sutartis, kuriose nurodoma, kad jos įsigalioja ir darbuotojai pradeda dirbti 2023 m. sausio 16 d. Minėti darbuotojai pasirašytinai buvo supažindinti su darbo sąlygomis, direktorius priėmė įsakymus dėl darbuotojų priėmimo į darbą, jie pateikė prašymus dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos. Įmonės buhalterė iki darbo dienos pabaigos iš atsakingo asmens negavo informacijos apie sudarytas darbo sutartis, todėl negalėjo pranešti VSDFV apie darbuotojų priėmimą į darbą prieš dieną iki pirmos darbo dienos pradžios, kuri buvo 2023 m. sausio 16 d., t. y. pirmadienis. Pranešimas VSDFV buvo pateiktas pirmosios darbo dienos po darbo sutarčių su darbuotojais sudarymo, pradžioje. Įmonės direktoriaus darbo vieta nėra VDI atlikto patikrinimo vietoje, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis žinojo ar leido dirbti asmenims apie tai įstatymo nustatyta tvarka nepranešus VSDFV. Teisės aktai pažeisti dėl nepakankamos atsakingo asmens kontrolės. Anksčiau pažeidimai, susiję su darbo tvarka, įmonėje nebuvo nustatyti, šis pažeidimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. Tą pačią dieną po pažeidimo užfiksavimo, 11.35 val., VSDF buvo pateiktas pranešimas apie dirbusių darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią, taigi pažeidimas buvo pašalintas. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas pareiškėjai netaikė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų priemonių, tokių kaip: įpareigoti darbdavį sudaryti rašytinę darbo sutartį su nelegaliai dirbusiais asmenimis ir pateikti pranešimą VSDFV; įpareigoti darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą. Tai rodo, kad galimai nebuvo nustatytos būtinos šioms nuostatoms taikyti aplinkybės - darbo sutarčių nesudarymas. Nutarime nėra pateikta duomenų, kad VDI vykdyto patikrinimo metu įmonės patalpose dalyvavo atsakingas bei kompetentingas įmonės atstovas, galintis paaiškinti su patikrinimu susijusias aplinkybes. Įmonės direktorius, nebūdamas teisininku, nesuprato savo teisių ir pareigų, veiksmų reikšmės, aiškinant su tyrimu susijusias aplinkybes, todėl tinkamai neapgynė įmonės teisių bei teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju jokia žala nei darbuotojams, nei valstybei nebuvo padaryta. Didesnės už minimalią sankcijoje numatytą nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju yra neproporcingas padarytam pažeidimui, neatitinka teisingumo bei protingumo principų. Paaiškino, kad įmonė ateityje laikysis įstatymų, nedarys teisės pažeidimų, todėl administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir baudos ar administracinio poveikio priemonės įmonei neskiriant. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2023 m. balandžio 11 d. VDI priimtu Nutarimu juridiniam asmeniui UAB „Vytkana“ skirta 5 000 Eur finansinė sankcija už penkis nelegaliai dirbusius asmenis. 2023 m. sausio 16 d. apie 10 vai. atlikus UAB „Vytkana“ patikrinimą buvo nustatyta, kad sandėlio patalpose prekių pakavimo ir etikečių klijavimo darbus dirba P. I., M. D., K. B., S. M. ir E. M.. Apie jų įdarbinimą VSDFV pranešta nebuvo. Visi nelegaliai dirbę asmenys paaiškinimuose nurodė, kad dirbo nepasirašę darbo sutarčių. 2023 m. sausio 13 d. darbo sutartys buvo pateiktos tik tolesnio tyrimo metu. Pagrindiniais įrodymais buvo laikomi pirminiai nelegaliai dirbančių asmenų paaiškinimai bei liudytojų - pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais darbuotojais, parodymai. VSDFV 2023 m. sausio 20 d. raštu informavo, kad UAB „Vytkana" pranešimą apie K. B., M. D., E. M., S. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2023 m. sausio 16 d. pateikė atitinkamai 2023 m. sausio 16 d., 11 vai. 35 min. ir 11 vai. 42 min., o 2023 m. sausio 18 d. 15 vai. 34 min. pateikė duomenų tikslinimo pranešimą, kuriuo E. M. duomenys iš apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu registro buvo pašalinti. Nutarime yra teisingai konstatuota ir pilnai įrodyta juridinio asmens UAB „Vytkana“ kaltė, nes darbdavys yra atsakingas už darbuotojų tinkamą įdarbinimą, pranešant VSDFV. Pažeidimas gali būti padaromas neveikimu, kuris pasireiškia nepakankama darbo teisinių santykių kontrole. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. UAB „Vytkana“, būdama darbdaviu, privalėjo užtikrinti, kad darbuotojams būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV apie jų priėmimą j darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Pažymėjo, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui ir daro didelę žalą dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jei nedarytų pažeidėjui negatyvių padarinių, jei negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. VDI pagrįstai ir motyvuotai priėmė teisėtą Nutarimą ir skyrė pareiškėjai 5 000 Eur finansinę sankciją. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI 2023 m. balandžio 11 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20987, kuriuo pareiškėjai UAB „Vytkana“ paskirta 5 000 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad VDI vyresnieji darbo inspektoriai, pagal pavedimą, atliko neplaninį nelegalaus darbo (neteisėtos veikos) patikrinimą ir nustatė UAB „Vytkana“ teritorijoje dirbusių P. I., M. D., K. B., S. M., E. M. nelegalaus darbo faktą. Pažeidimą fiksavo 2023 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokole Nr. UĮPPJ 0809-0047, su kuriuo pasirašytinai supažindino įmonės direktorių E. K..
VDI vyriausieji darbo inspektoriai patikrinimo metu ir pagal darbuotojų paaiškinimus nustatė, kad: P. I. atėjo pirmą dieną pasibandyti darbą, dirbti pradėjo 8 vai., klijavo lipdukus, jokių dokumentų nepasirašė; M. D. atėjo pasibandyti darbą, dirba nuo 8 val. iki 10 val., stumdė dėžutes, darbo sutarties nepasirašė; K. B. atėjo pasibandyti darbą, dirbti pradėjo 8 vai., dirbo iki 10 vai., klijavo dėžutes ir dėliojo jas ant paletės, darbo sutarties dar nepasirašė, nes dirba pirmą dieną; S. M. atėjo pirmą dieną pasibandyti darbą, dirbti pradėjo 8 vai., dirbs iki 18 vai., klijavo ir pakavo, darbo sutarties ar kitų dokumentų dar nepasirašė; E. M. atėjo pasibandyti darbą, dirbti pradėjo 10 vai., dirba pirmą dieną. Pagal VSDFV 2023 m. sausio 20 d. raštu pateiktą informaciją nustatė, kad UAB „Vytkana“ pranešimą apie K. B., M. D., E. M., S. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2023 m. sausio 16 d. pateikė 2023 m. sausio 16 d. 11 vai. 35 min., o pranešimą apie P. I. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2023 m. sausio 16 d. pateikė 2023 m. sausio 16 d. 11 vai. 42 min. UAB „Vytkana“ 2023 m. sausio 18 d. 15 vai. 34 min. VSDFV pateikė duomenų tikslinimo pranešimą, kuriuo E. M. duomenys iš apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu registro buvo pašalinti.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo bylą išnagrinėjęs VDI patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius, priimdamas ginčijamą Nutarimą, vertino, kad tarp juridinio asmens UAB „Vytkana“ ir darbuotojų P. I., M. D., K. B., S. M. bei E. M. buvo visi darbo sutarties požymiai (susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų), tačiau jiems buvo leista dirbti prieš darbo pradžią nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios apie asmenų priėmimą į darbą neinformavus VSDFV, nustatė, kad, UAB „Vytkana“ pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir skyrė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą finansinę sankciją – baudą darbdaviui, po 1 000 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso 5 000 Eur.
Pareiškėja atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, nurodo, kad įmonės direktoriaus darbo vieta nėra VDI atlikto patikrinimo vietoje, pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl nepakankamos atsakingo asmens kontrolės, darbo sutartys su darbuotojais buvo sudarytos 2023 m. sausio 13 d. (penktadienį), žala nei darbuotojams, nei valstybei nebuvo padaryta, įmonė ateityje laikysis įstatymų, nedarys teisės pažeidimų, todėl administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir baudos ar administracinio poveikio priemonės įmonei neskiriant.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja DK ir Užimtumo įstatymas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 3 d.). DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato atsakomybę už nelegalų darbą. Finansinių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimus tvarką reglamentuoja Užimtumo įstatymo IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiška veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“. Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (Užimtumo įstatymo 55 str.). Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas (tarp jų ir nelegalaus darbo bylas) nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (Užimtumo įstatymo 60 str. 1 d.).
Pagal minėtą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad VDI yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas, susijusias įdarbinimo tvarkos pažeidimais, ir turi teisę Užimtumo įstatymo nuostatas pažeidusiems asmenims skirti finansines sankcijas.
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Aplinkybę, kad darbuotojai įmonėje dirbo, nepasirašę darbo sutarčių, patvirtina visų penkių nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai. Todėl pareiškėjo argumentai, kad darbo sutartys su jais buvo sudarytos 2023 m. sausio 13 d, atmestini, kaip nepagrįsti.
Akcentuotina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nesudaryta darbo sutartis raštu arba pranešimo apie įdarbintą asmenį nepateikimas VSDFV jau yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, jog VDI nustatytu pažeidimu nebuvo padaryta jokia žala valstybei ar darbuotojams, kadangi šiuo atveju žala buvo padaryta nustatytai valdymo tvarkai ir valstybės nustatytai tinkamai darbuotojų įdarbinimo tvarkai. Be to, teismų praktikoje įtvirtinta, kad jeigu pažeidimu nebuvo padaryta jokios žalos, tai nelaikytina teisiškai reikšminga, kadangi Užimtumo įstatymas nenumato žalos atsiradimo fakto kaip pagrindo taikyti nuobaudą ar individualizuoti jos dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-7537-202/2023; 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1498-756-2019).
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad VSDFV nebuvo pranešta dėl nepakankamos atsakingo asmens kontrolės, vertintini deklaratyviais, nes netinkamas įmonės vidaus administravimas negali būti pagrindu išvengti administracinės atsakomybės ir nesilaikyti teisės aktuose nustatytų pareigų. Pareiškėja, leisdama asmenims dirbti nesilaikė teisės aktuose nustatytos jų įdarbinimo tvarkos, taip padarydama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą. Minėti skundo argumentai nekeičia pažeidimo padarymo fakto. Atsakovo Nutarimu pagrįstai nustatytas nelegalaus darbo įmonėje faktas.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis numato, kad 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama Užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
VDI priimdama Nutarimą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, pareiškėja duomenų, kurie būtų vertinami lengvinančiomis aplinkybėmis priimant Nutarimą nebuvo pateikusi, todėl atsakovas pagrįstai skyrė finansinę sankciją (baudą) artimą sankcijoje nustatytam vidurkiui.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pareikštu reikalavimu siekia Nutarimo panaikinimo, juo skirtos baudos sušvelninimo arba neskyrimo.
Teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Netaikyti sankcijos, kuri nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-307-662/2023; 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde nenurodė ir teismas byloje nenustatė jokių išskirtinių sąlygų, kurios lemtų mažesnės baudos nei sankcijoje nustatytas minimumas skyrimą arba baudos, pažeidimą padariusiai įmonei, neskyrimą, todėl nėra pagrindo Nutarimą panaikinti arba baudos už padarytą pažeidimą neskirti.
Tačiau, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, savo jurisprudencijoje LVAT yra nurodęs, jog būtina rasti pusiausvyrą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį, siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tokia lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio (baudos) dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens labiau, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., LVAT 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-750-556/2023; 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Byloje nustatyta, kad pareiškėja netrukdė pažeidimo tyrimui, darbo sutartis su darbuotojais sudarė nedelsiant, nors ir pavėluotai, tačiau skubiai, t. y. kitą darbo dieną (pirmadienį) po patikrinimo (patikrinimas atliktas penktadienį), pašalino pažeidimą dėl pranešimo nepateikimo VSDFV. tai, kad byloje nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra duomenų, kad nelegalaus darbo pažeidimas įmonėje buvo nustatytas kada nors anksčiau, pareiškėjos paaiškinimus, kad įmonė ateityje laikysis įstatymų, nedarys teisės pažeidimų, teismas vertina kaip nuoširdų gailėjimąsi ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas Nutarimu paskirtą 5 000 Eur dydžio bauda mažinti iki Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto sankcijoje numatyto minimumo, t. y. 4 340 Eur (868 x 5). Pareiškėjai skiriant pakankamai svarią sankcijoje numatytą minimalią baudą, nebus išvengta atsakomybės, bus padarytas atitinkamas poveikis pažeidimą padariusiam asmeniui ir atgrasantis poveikis kitiems asmenims, todėl finansinės sankcijos taikymo tikslai bus pasiekti.
Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjos skundas dalyje tenkintinas. Nutarimu paskirta 5 000 Eur bauda keistina į 4 340 Eur baudą.
Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje H. B. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91), todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1052-968/2023; 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, ir kt.). Nagrinėjamoje byloje šalys nurodė ir daugiau argumentų, tačiau jie laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20987 pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Vytkana“ paskirtą 5 000,00 Eur baudą sumažinti iki 4 340,00 Eur.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.