- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-146-852/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01628-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- Z. I.
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Velotransa“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. I. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Velotransa“ dėl Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo panaikinimo ir baudos skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Z. I. pareiškimu prašo panaikinti Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimą byloje APS 131-10500/2024 (pagal komisijos sprendimą – Nr. APS-112-10500/2024); paskirti darbdaviui UAB ,,Velotransa“ iki 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, baudą priteisiant darbuotojo Z. I. naudai.
2. Pareiškime nurodyta, jog Alytaus apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Pareiškėjui iki 2023 m. gruodžio 20 d. turėjo būti sumokėta 6750 Eur. UAB ,,Velotransa“ pagal taikos sutartį joje nustatytais terminais yra sumokėjusi 4500 Eur, tačiau likusi suma iki šiol nesumokėta. Z. I. prašė skirti darbdaviui (suinteresuotam asmeniui) iki 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, tačiau Alytaus darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi šį prašymą, 2024 m. birželio 4 d. sprendimu jį atsisakė nagrinėti nurodydama, kad prašymas pateiktas nagrinėti praleidus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. Kadangi prašymas skirti darbdaviui baudą dėl sprendimo nevykdymo nėra atskiras darbo ginčas dėl teisės, tokiam kreipimuisi negali būti taikomi DK 220 straipsnyje numatyti terminai, kurie taikomi darbo ginčams dėl teisės, tačiau pareiškėjas mano, kad komisijos sprendimas šiuo atveju yra neteisėtas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens UAB ,,Velotransa“ nemokumo administratorius A. K. pateiktame atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas pareiškimo dalyje dėl baudos skyrimo iš esmės bankrutuojančiai UAB „Velotransa“ yra pateikęs turtinį reikalavimą. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1088-894/2024 iškėlė bankroto bylą UAB „Velotransa“, nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 21 d. Šiuo atveju ginčas ir jo pagrindas yra dėl su darbo santykiais susijusių išmokų (turtinių reikalavimų), kurios patvirtintos šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Remiantis JANĮ 41, 42 straipsniais, kreditoriai, šiuo atveju ir pareiškėjas, savo reikalavimus privalo pateikti nemokumo administratoriui ar bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tame tarpe ir reikalavimą dėl baudos skyrimo, jei mano tai esant tikslinga. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla, yra nurodęs: „Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Velotransa“ kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratoriui.“ Šiuo atveju nėra visiškai aišku, kokia dalimi pareiškėjo reikalavimai yra patenkinti ir kokia apimtimi yra apmokėta pagal 2023 m. lapkričio 29 d. taikos sutartį, nepateikti jokie mokėjimų įrodymai. 2023 m. lapkričio 29 d. nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo 3 punkte nurodyta, kad „3. Šalys pareiškia, kad šia Taikos sutartimi išsprendžia visus tarp jų kilusius ir galinčius ateityje kilti ginčus. Taip pat pareiškia ir garantuoja, kad ateityje nebereikš jokių turtinių, neturtinių ir bet kokių kitų reikalavimų“, todėl suinteresuoto asmens nuomone pareiškėjas pats nesilaiko pasirašytos ir galiojančios taikos sutarties dėl turtinių reikalavimų ateityje nereiškimo bei siekia baudos skyrimo, kuri būtų priteista pareiškėjo naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi bylą dalyje dėl Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo byloje APS 131-10500/2024 2024 (pagal komisijos sprendimą – Nr. APS-112-10500/2024) panaikinimo nutraukė ir pareiškėjo Z. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui UAB ,,Velotransa“ dėl baudos skyrimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-10383-835/2023 pareiškėjo Z. I., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, ir UAB „Velotransa“ prašymą dėl taikos sutarties tenkino ir 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtino Z. I. ir UAB „Velotransa“ 2023 m. lapkričio 21 d. sudarytą taikos sutartį. Pagal nurodytos sutarties 1 punktą šalys susitarė, kad ,,darbuotojas (Z. I.) atsisako visų pareikštų reikalavimų darbo byloje Nr. APS-131-20620, o darbdavys (uždaroji akcinė bendrovė „Velotransa“) įsipareigoja darbuotojui sumokėti 6 750 Eur dienpinigių sekančia tvarka: 2250 Eur dienpinigių sumokėjo iki 2023 m. lapkričio 20 d.; 2250 Eur dienpinigių sumokant iki 2023 m. gruodžio 4 d.; 2 250 Eur dienpinigių sumokant iki 2023 m. gruodžio 20 d. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10383-835/2023 pareiškėjo Z. I. prašymą tenkino, išdavė vykdomąjį raštą išieškotojui likusiai nesumokėtai 1750 Eur sumai pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-10383-835/2023 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, kuria UAB „Velotransa“ įsipareigojo išmokėti dienpinigius. Teismas pagal į bylą pateiktas sąskaitas taip pat nustatė, jog už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 15 d. UAB „Velotransa“ Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai 2023 m. lapkričio 20 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. pervedė po 2250 Eur, iš viso 4500 Eur. daugiau mokėjimų darbdavys neatliko.
5. Atsižvelgęs į tai, jog UAB „Velotransa“ 2024 m. liepos 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 21 d., 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtinta UAB „Velotransa“ bankroto byloje 1135,00 Eur pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata, remdamasis JANĮ 41-42 straipsnių nuostatomis, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas, kaip ir kiti bendrovės kreditoriai, pagal aukščiau nurodytą reglamentavimą savo reikalavimus privalo pateikti nemokumo administratoriui ar bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tame tarpe, manant pagrįstu, ir reikalavimą dėl baudos skyrimo, tačiau pareiškėjas tokių duomenų nenurodė ir byloje nepateikė.
6. Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-10383-835/2023, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, teismas pareiškėjui išdavė 2024 m. vasario 5 d. vykdomąjį raštą Nr. e2SP-10383-835, tačiau šiuo atveju teismas nenustatė duomenų apie tai, kad pareiškėjas Z. I. būtų kreipęsis į antstolių kontorą su teismo išduotu vykdomuoju raštu ir antstolių kontoroje būtų užvesta vykdomoji byla 2024 m. vasario 5 d. vykdomojo rašto pagrindu bei pradėtas vykdymo procesas. Teismas vertino, kad pareiškėjas nebuvo dėmesingas ir savalaikiai nesiėmė priemonių, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis būtų vykdoma/pilnai įvykdyta iki bankroto bylos UAB „Velotransa“ iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bankroto bylos suinteresuotam asmeniui iškėlimas patvirtina sunkią įmonės turtinę padėtį, iš nutarties iškelti bankroto bylą matyti, jog 2024 m. birželio 21 d. UAB „Velotransa“ mokestinė nepriemoka buvo 80 440,19 Eur, įmonė nekilnojamojo turto neturi, įmonės vardu yra įregistruotos trys transporto priemonės, tačiau duomenų apie jų realų egzistavimą ir būklę nėra, įmonei taikyti priverstinio išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs, išieškoti mokestinės nepriemokos iš įmonės banko sąskaitos (sąskaitų) ir turto nepavyko.
7. Pasisakydamas dėl pareiškimo reikalavimo dalies dėl Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo panaikinimo pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, šiuo atveju teismui patvirtinus tarp šalių taikos sutartį nevykdymo pasekmių taikymo – baudos skyrimo darbdaviui, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, tad teisme negali būti reiškiamas ir atitinkamai negali būti nagrinėjamas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Tokiais atvejais teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantas (pareiškėjas) Z. I. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą - panaikinti Alytaus DGK 2024 m. birželio 4 d. sprendimą byloje APS 131-10500/2024 ir paskirti darbdaviui (atsakovui) iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, baudą priteisiant darbuotojo (pareiškėjo) naudai.
9. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. nesigilindamas į DK 232 straipsnio normos turinį. Apelianto vertinimu, šios normos taikymas reikalauja dviejų faktų sumos: yra įsiteisėjęs DGK sprendimas dėl darbo ginčo ir šio sprendimo darbdavys nevykdo. Pažymi, jog abi paminėtos aplinkybės egzistavo ieškovo kreipimosi į DGK dienai, kadangi buvo įsiteisėjusi Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis, o suinteresuotas asmuo nesumokėjo visos sumos pagal šią nutartį. Aplinkybė apie turtinę padėtį dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui galėtų būti svarbi tik sprendžiant skirtinos baudos dydžio klausimą, tačiau negali būti pagrindu iš vis atsisakyti skirti darbdaviui baudą.
10. Be kita ko, apelianto vertinimu, šiuo metu suinteresuotam asmeniui iškelta bankroto byla nepatvirtina fakto, kad jo turtinė padėtis buvo bloga tuo metu, kai jis privalėjo vykdyti teismo procesinį sprendimą. Atvirkščiai, aplinkybė, kad teismo procesinis sprendimas buvo įvykdytas dalyje suponuoja prielaidą, kad bendrovės turtinė padėtis buvo pakankamai gera viso sprendimo įvykdymui. Apeliantas, remdamasis kasacinio teismo praktika, teigia, jog individualus darbo ginčas dėl teisės ir ginčas (plačiąja prasme) dėl sprendimo, priimto išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės, nevykdymo pasekmių taikymo – baudos darbdaviui skyrimo – negali būti tapatinami. DK 232 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamu pagrindu kylantis ginčas nėra savarankiškas darbo ginčas dėl teisės, nes neatitinka DK 213 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos individualaus darbo ginčo dėl teisės sampratos. Baudos skyrimo klausimas yra susijęs ne su darbdavio iš darbo santykių kylančių pareigų pažeidimu, bet su darbo ginčą išnagrinėjusio organo priimto sprendimo nevykdymu (netinkamu vykdymu). Minėta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (DK 230 straipsnio 2 dalis, CPK 587 straipsnio 9 punktas). Papildomai pažymi, jog šiuo atveju taikytinos ne DK 231 straipsnio nuostatos, pagal kurias, be kita ko, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o specialus DK 232 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, įskaitant nuostatas dėl teisės skųsti teismui darbo ginčų komisijos sprendimą dėl baudos dydžio ir pagrįstumo. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl tokio skundo pagrįstumo, disponuoja teise peržiūrėti darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo išspręstas klausimas dėl baudos darbdaviui skyrimo, vertinti ir konstatuoti jo pagrįstumą (nepagrįstumą), o ne nagrinėti ginčą iš esmės iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir baudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtino tarp šalių 2023 m. lapkričio 21 d. sudarytą taikos sutartį. Pagal taikos sutarties 1 punktą šalys susitarė, kad ,,darbuotojas (Z. I.) atsisako visų pareikštų reikalavimų darbo byloje Nr. APS-131-20620, o darbdavys (uždaroji akcinė bendrovė „Velotransa“) įsipareigoja darbuotojui sumokėti 6 750 Eur dienpinigių tokia tvarka: 2 250 Eur dienpinigių sumokant iki 2023 m. lapkričio 20 d.; 2 250 Eur dienpinigių sumokant iki 2023 m. gruodžio 4 d.; 2 250 Eur dienpinigių sumokant iki 2023 m. gruodžio 20 d. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo Z. I. prašymą tenkino, išdavė vykdomąjį raštą išieškotojui likusiai nesumokėtai 1750 Eur sumai. Pareiškėjas kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisiją prašydamas skirti bendrovei iki 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, tačiau Alytaus darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi šį prašymą, 2024 m. birželio 4 d. sprendimu jį atsisakė nagrinėti nurodydama, kad prašymas pateiktas nagrinėti praleidus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi bylą dalyje dėl Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo byloje APS 131-10500/2024 2024 (pagal komisijos sprendimą – Nr. APS-112-10500/2024) panaikinimo nutraukė ir pareiškėjo Z. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui UAB ,,Velotransa“ dėl baudos skyrimo atmetė. Apeliantas atskiruoju skundu skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį pažymėjo, kad teismas nesigilino į DK 232 straipsnio normos turinį, kadangi šios normos taikymas reikalauja dviejų faktų sumos: yra įsiteisėjęs DGK sprendimas dėl darbo ginčo ir šio sprendimo darbdavys nevykdo, ir pažymėjo, jog abi paminėtos aplinkybės egzistavo ieškovo kreipimosi į DGK dienai, kadangi buvo įsiteisėjusi Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis, o suinteresuotas asmuo nesumokėjo visos sumos pagal šią nutartį.
15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis, UAB ,,Velotransa“ 2024 m. liepos 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 21 d. Paskutinė kartą bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas patikslintas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi. Duomenų, kad minėta nutartimi būtų patvirtintas ir apelianto Z. I. kreditorinis reikalavimas, nėra.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Pagal DK 232 straipsnio 1 dalį, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai. Pagal šio straipsnio 2 dalį, darbo ginčų komisijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, DK 232 straipsnio pagrindu kylantis ginčas negali būti vertinamas kaip savarankiškas darbo ginčas dėl teisės, kadangi neatitinka DK 213 straipsnio 1 dalyje aptartos individualaus darbo ginčo dėl teisės sampratos. Baudos skyrimo klausimas yra susijęs ne su darbdavio iš darbo santykių kylančių pareigų pažeidimu, bet su darbo ginčą išnagrinėjusio organo priimto sprendimo, kaip vykdytino dokumento DK 230 straipsnio 2 dalies, CPK 584 straipsnio prasme, nevykdymu ar netinkamu vykdymu.
18. Taigi, vadovaujantis minėtomis DK 232 straipsnio 1 dalies nuostatomis, baudos skyrimo klausimą pirmiausia sprendžia darbo ginčų komisija. Be to, pagal DK 232 straipsnio 1 dalį, bauda gali būti skiriama tik už vykdytino darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą. DGK sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai (DK 230 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2169-1097/2024).
19. Apeliantas nesutikimą su skundžiama pirmos instancijos nutartimi grindžia argumentais, kad ieškovo (apelianto) kreipimosi į DGK dienai egzistavo visos pagal DK 232 straipsnį būtinos sąlygos, t. y. jau buvo įsiteisėjusi Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, o suinteresuotas asmuo UAB „Velotransa“, kuriam Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nebuvo sumokėjęs visos sutartos sumos pagal patvirtintą taikos nutartį, tad tiek DGK, tiek teismas turėjo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti DK 232 straipsnio normos nuostatas. Tokie atskirojo skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
20. Nustatyta, jog Alytaus darbo ginčų komisija 2024 m. birželio 4 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl baudos skyrimo ir nagrinėti pagal DK 232 straipsnio nuostatas, neatnaujinusi pareiškėjui be svarbių priežasčių praleisto 3 mėnesių procedūrinio termino kreiptis į darbo ginčų komisiją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismas, dėl patvirtintos taikos sutarties nevykdymo pasekmių taikymo – baudos skyrimo darbdaviui – nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, teisme negali būti reiškiamas ir nagrinėjamas toks pareiškėjo reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą.
21. Apelianto teigimu, suinteresuotam asmeniui už teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymą turi būti paskirta bauda būtent pagal DK 232 straipsnį, neįvertinus taikos sutarties vykdymo ypatumų civiliniame procese bei aplinkybės, kad suinteresuoto asmens UAB „Velotransa“ statusas šiuo metu yra pasikeitęs dėl iškeltos bankroto bylos ir jai taikomos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytos bankroto procedūros. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. DK 232 straipsnyje numatytos baudos taikymas darbdaviui visų pirma yra skirtas užtikrinti, kad darbo ginčų komisijos sprendimas būtų vykdomas. Tačiau tuo atveju kai darbdaviui yra iškeliama bankroto byla, bauda tokios funkcijos neatlieka ir negali atlikti, nes bankrutuojančios įmonės skolos ir išieškojimai vykdomi pagal specialias JANĮ numatytas taisykles. Tokiu atveju sankcijos taikymas už sprendimo nevykdymą nebetenka prasmės.
22. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama išieškoti skolas iš juridinio asmens ir įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų. Kauno apygardos teismui 2024 m. liepos 11 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „Velotransa“ pagal aukščiau aptartą reglamentavimą uždrausta vykdyti išieškojimo veiksmus prieš atsakovę (bankrutuojantį juridinį asmenį), tad ir pareiškėjui įsigaliojo draudimas siekti likusios skolos išieškojimo pagal teismo patvirtintą šalių taikos sutartį. Pažymėtina, jog nors Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-10383-835/2023, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, pareiškėjui išdavė 2024 m. vasario 5 d. vykdomąjį raštą Nr. e2SP-10383-835, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-5831-805/2024 nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas Z. I. būtų kreipęsis į antstolių kontorą su teismo išduotu vykdomuoju raštu ir antstolių kontoroje būtų užvesta vykdomoji byla 2024 m. vasario 5 d. vykdomojo rašto pagrindu bei pradėtas vykdymo procesas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas savalaikiai nesiėmė priemonių, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis būtų vykdoma/pilnai įvykdyta iki bankroto bylos UAB „Velotransa“ iškėlimo, o šiuo metu tokios sankcijos taikymas niekaip negali paskatinti darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymo.
23. Be kita ko, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog apeliantas, siekdamas tinkamo taikos sutarties įvykdymo ir žinodamas apie pasikeitusį suinteresuoto asmens statusą, kaip bendrovės kreditorius turi teisę kreiptis į bendrovės bankroto administratorių pagal JANĮ 41 straipsnio nuostatas, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nenustatyta, kad apeliantas būtų šia teise pasinaudojęs. Iš Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria patiksinti UAB „Velotrans“ kreditoriniai reikalavimai, nenustatyta, kad apeliantas būtų kreipęsis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir kad jo finansinis reikalavimas būtų patvirtintas bendrovės bankroto byloje. Iš aptartų aplinkybių spręstina, kad apeliantas išimtinai teikia prioritetą DK 232 straipsniui, nepaisydamas taikos sutarties nevykdymo pasekmių ir priemonių, reglamentuotų CPK.
24. Apeliantas atskirojo skundo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2024. Tačiau nurodytoje byloje kasacinis teismas neišsprendė ginčo iš esmės taikydamas DK 232 straipsnio nuostatas, o sprendė tik procesinio pobūdžio klausimus ir klausimą dėl ginčo teismingumo. Minėtoje kasacinio teismo byloje nėra suformuotas šiai bylai reikšmingas precedentas.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
26. Atsižvelgiant į tai, jog byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų atlyginimo (paskirstymo šalims) klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo Z. I. atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.