Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,V.“ dėl Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo byloje Nr. 131-10500/2024 (pagal komisijos sprendimą – Nr. (duomenys neskelbtini).) panaikinimo ir baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Alytaus apylinkės teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10383-835/2023 pareiškėjo Z. I. prašymą tenkino, išdavė vykdomąjį raštą išieškotojui likusiai nesumokėtai 1 750 Eur sumai pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-10383-835/2023 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, kuria UAB „V.“ įsipareigojo išmokėti dienpinigius.

Iš Sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 15 d. matyti, kad UAB „V.“ Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai 2023 m. lapkričio 20 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. pervedė po 2 250 Eur, iš viso 4 500 Eur. Pareiškėjo prie prašymo pateiktais duomenimis darbdavys daugiau mokėjimų neatliko.

Pareiškėjas kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisiją su prašymu dėl baudos skyrimo UAB „V.“. Alytaus darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi jo prašymą, 2024 m. birželio 4 d. sprendimu atsisakė nagrinėti Z. I. prašymą atsakovei UAB „V.“ dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą, kadangi Z. I. praleido kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus.

2024 m. liepos 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „V.“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. K., iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotas UAB „V.“ ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės, nustatyta, kad UAB „V.“ kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto (nemokumo) bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratoriui.

2019 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) Nr. XIII-2221 (aktuali redakcija nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.) 28 straipsnyje įvirtintos nuostatos dėl juridinio asmens prievolių vykdymo iškėlus nemokumo bylą. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalį, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti.

Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Kreditoriai savo reikalavimus, atsiradusius po nemokumo bylos iškėlimo dėl nemokumo procedūrų vykdymo, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo šių reikalavimų atsiradimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (JANĮ 41 straipsnio 8 dalis). JANĮ 42 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo.

Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau minėta, UAB „V.“ 2024 m. liepos 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtinta UAB „V.“ bankroto byloje 1 135,00 Eur pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata. Duomenų apie teismo patvirtintą kreditorių sąrašą šioje nemokumo byloje nėra (informacinės teismų sistemos Liteko duomenys).

Šiuo atveju, remiantis JANĮ nuostatomis (41, 42 straipsnis) kreditoriai, šiuo atveju ir pareiškėjas, savo reikalavimus privalo pateikti nemokumo administratoriui ar bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tame tarpe, manant pagrįstu, ir reikalavimą dėl baudos skyrimo, tačiau pareiškėjas tokių duomenų nenurodė ir byloje nepateikė.

Bylos duomenimis, Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-10383-835/2023, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, teismas pareiškėjui išdavė 2024 m. vasario 5 d. vykdomąjį raštą Nr. e2SP-10383-835, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-5831-805/2024 nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas Z. I. būtų kreipęsis į antstolių kontorą su teismo išduotu vykdomuoju raštu ir antstolių kontoroje būtų užvesta vykdomoji byla 2024 m. vasario 5 d. vykdomojo rašto pagrindu bei pradėtas vykdymo procesas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad pareiškėjas nebuvo dėmesingas ir savalaikiai nesiėmė priemonių, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis būtų vykdoma/pilnai įvykdyta iki bankroto bylos UAB „V.“ iškėlimo.

Pažymėtina, bankroto bylos iškėlimas UAB „V.“ patvirtina sunkią įmonės turinę padėtį. Iš 2024 m. rugsėjo 3 d. Kauno apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad 2024 m. birželio 21 d. UAB „V.“ mokestinė nepriemoka buvo 80 440,19 Eur, įmonė nekilnojamojo turto neturi, įmonės vardu yra įregistruotos trys transporto priemonės, tačiau duomenų apie jų realų egzistavimą ir būklę nėra, nuo įmonei taikyti priverstinio išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs, išsiieškoti mokestinės nepriemokos iš įmonės banko sąskaitos (sąskaitų) ir turto nepavyko.

Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo ar nesavalaikio vykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus apie tai, kad UAB „V.“ iškelta bankroto byla ir šiuo atveju įmonės finansinė – ūkinė padėtis yra prasta, o pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą iškėlus įmonei bankroto bylą jokie finansiniai įsipareigojimai nėra vykdomi, pažymint ir tai, kad pagal tarp šalių patvirtintos taikos sutarties nuostatas šalys laisva valia sulygo, kad išsprendžia visus tarp jų kilusius ir galinčius ateityje kilti ginčus ir pareiškė, jog garantuoja, kad ateityje nebereikš jokių turtinių, neturtinių ir bet kokių kitų reikalavimų viena kitos atžvilgiu, be to, šiuo atveju bylos duomenimis matyti, kad pareiškėjo pareiškimas grindžiamas ne skolinio įsipareigojimo, o piniginės sankcijos darbdaviui už savalaikį prievolės sumokėti dienpinigius neįvykdymą, pagrindu, kas, be aukščiau paminėto, nagrinėjamoje situacijoje pablogintų ir kitų kreditorių padėtį, todėl pirmiau aptartų duomenų kontekste taikyti poveikio priemones ir akcinei bendrovei UAB ,,V.“ skirti iki 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, baudą priteisiant darbuotojo D. I. naudai, nagrinėjamoje situacijoje, pagrindo nėra. Todėl, aptartų duomenų kontekste, prašymas atmestinas.

Kadangi teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, šiuo atveju teismui patvirtinus tarp šalių taikos sutartį nevykdymo pasekmių taikymo – baudos skyrimo darbdaviui, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, teisme negali būti reiškiamas ir atitinkamai negali būti nagrinėjamas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Tokiais atvejais teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021). Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą nenagrinėtinas teisme, todėl dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. DGKS-5021 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)., byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021). Bylos dalis dėl pareiškėjo prašymo dėl Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini). (pagal komisijos sprendimą – Nr. (duomenys neskelbtini).) panaikinimo nutrauktina kaip nesukelsianti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, išsprendus prašymo pagrįstumą teismine tvarka.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 585 straipsniu, 593 straipsniu,

nutaria:

Bylą dalyje dėl Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini)(pagal komisijos sprendimą – Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo nutraukti.

Atmesti pareiškėjo Z. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,V“ dėl baudos skyrimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.