Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. T., atstovaujančios globotiniui Č. S. (Č. S.), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė A. A., I. Š. ir V. S. (V. S.).

Pareiškėja prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Č. S. motinos Č. S. mirties, Č. S. buvo reikalingas išlaikymas; 2) atnaujinti terminą palikimui priimti po Č. S. mirties. Pareiškime nurodyta, kad 2010 m. spalio 22 d. mirė Č. S. motina Č. S., kuri 2003 m. liepos 23 d. testamentu visą savo turtą paliko K. T.. Teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimu Č. S. buvo pripažintas neveiksniu, o jo globėja paskirta K. T.. Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarė A. A. atsisakė K. T. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimo dalį, nes po palikėjos mirties yra įpėdinis Č. S., kuris palikėjos mirties momentu buvo reikalingas išlaikymo. Dėl psichinės negalios Č. S. negali savimi pasirūpinti, teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ir jam paskirta globa. Iki palikėjos mirties Č. S. gyveno palikėjai priklausančiame bute, palikėja iki pat mirties juo rūpinosi ir jį išlaikė, Č. S. jokio turto, santaupų neturi. Pareiškime taip pat nurodyta, kad terminą palikimui priimti Č. S. praleido dėl svarbių priežasčių, nes jam nustatytas 15 procentų darbingumas, nuo 2007 m. kovo 22 d. nustatytas specialus nuolatinės priežiūrios (pagalbos) poreikis, diagnozuota Dauno ligo, po motinos mirties nepraėjus metams buvo pripažintas neveiksniu; tai rodo, kad Č. S. negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių.

Suinteresuoti asmenys I. Š. ir V. S. nurodė, kad Č. S. yra jų brolis, kuris yra neįgalus, todėl pats savimi pasirūpinti negali. Suinteresuoti asmenys I. Š. ir V. S. sutiko, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog motinos mirties dieną Č. S. buvo reikalingas išlaikymas; papildomai nurodė, kad nepretenduoja į palikimą, atsiradusį po jų motinos Č. S. mirties.

Suinteresuotas asmuo 40-ojo notarų biuro notarė A. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Č. S. 2003 m. liepos 23 d. testamentu jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 55), ir jame esančius namų apyvokos daiktus ir baldus paliko dukteriai K. T. (b. l. 12). Č. S. mirė 2010 m. spalio 22 d. (b. l. 4), būdama našle, turėjo penkis vaikus – I. Š., gim. 1958 m., K. T., gim. 1960 m., V. S., gim. 1963 m., Č. S., gim. 1976 m. (b. l. 5), ir M. S., gim. 1963 m. mirusį 1963 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 14, 5). Po Č. S. mirties Vilniaus miesto 40-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 165/2010 ir vienintelė palikimą pagal įstatymą ir testamentą priėmusi įpėdinė yra palikėjos duktė K. T. (b. l. 13).

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjas Č. S. pripažintas neveiksniu, jo globėja ir turto administratore paskirta K. T.; sprendimu nustatyta, kad Č. S. gimė su Dauno sindromu, neišmoko skaityti, rašyti ar skaičiuoti, įgijo tik dalinius elementarios savitarnos bei asmens higienos palaikymo įgūdžius, kuriems užtikrinti iki šiol reikalinga aplinkinių priežiūra bei pagalba; nuo 1997 m. jam nustatyta diagnozė – gilus protinis atsilikimas, nuo 2007 m. kovo 2 d. iki 2039 m. vasario 21 d. nustatytas 15 procentų darbingumo lygis bei specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 7, 8-9). Č. S. nekilnojamojo turto neturi (b. l. 10); turi sąskaitą AB SEB banke (b. l. 11).

Pagal Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų sprendžiama neapsiribojant atskirais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis; kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesaistoma mirusiojo teikto išlaikymo, tai vien ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatymo saistoma ne vienos ar kelių išvardytų aplinkybių, todėl jų konstatavimas nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas; išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi, ar kompetentingų institucijų nustatytas ar ne darbingumo lygis, invalidumo grupė; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Želtonosovo pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. R. Gadliauskas, bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės (kurias patvirtino K. T., I. Š. ir V. S.), susijusios su Č. S. sveikatos būkle ir įgūdžiais, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad Č. S. motinos Č. S. mirties dieną buvo neįgalus ir reikalingas išlaikymo. Akivaizdu, kad Č. S. sveikatos būklė neleido jam savarankiškai įgyvendinti savo teisių, paneigė galimybę įsidarbinti ar kitais būdais gauti pajamų. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Č. S. negalėjimą savęs išlaikyti ir poreikį būti išlaikomam. Nors Č. S. neveiksniu pripažintas tik praėjus vieneriems metams po jo motinos mirties, tačiau šis faktas nepaneigia, kad išlaikymas Č. S. buvo reikalingas ir motinos mirties dieną. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad Č. S. mirties dieną Č. S. buvo reikalingas išlaikymas (CPK 5.20 straipsnio 1 dalis)

Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Bylaitės ir A. Bylaitės pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-14/2012; kt.).

Prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės Č. S. neįgalumu, dėl kurio jis savarankiškai negalėjo įgyvendinti savo teisių priimti palikimą. Pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės, kad Č. S. nustatytas 15 procentų darbingumo lygis bei specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, neveiksnumo nustatymas, teismo vertinimu, teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, jog Č. S. dėl sveikatos būklės (neveiksnumo) negalėjo laiku priimti palikimo. Dėl to aplinkybės, susijusios su Č. S. sveikatos būkle (neveiksnumu), pripažintinos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti. Be to, nuspręsdamas atnaujinti praleistą terminą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog į palikimą pretenduojantys asmenys neprieštarauja termino atnaujinimui, t. y. termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų.

Dėl CK 5.57 straipsnyje ir Civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriuje vartojamų skirtingų teisinių sąvokų – atitinkamai, termino „pratęsimas“ ir „atnaujinimas“ – teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos teisės doktriną „pratęsiami“ (nurodant konkretų pratęsimo terminą) gali būti tam tikrų subjektų, pavyzdžiui, teismo ar kitų institucijų nustatyti individualaus pobūdžio terminai, o norminių teisės aktų nustatyti bendro pobūdžio terminai „atnaujinami“. Spręsdamas dėl praleisto CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, teismas šiame sprendime vadovaujasi tikslesniu CPK XXXVIII skyriuje vartojamu „atnaujinimo“ terminu. Dėl to praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujinamas visiškai, t. y. trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448, 577 straipsniais, Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) jo motinos Č. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną buvo reikalingas išlaikymo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atnaujinti Č. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuriam atstovauja globotoja K. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimui, atsiradusiam po Č. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010 m. spalio 22 d.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, per tris darbo dienas pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.