Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos pagal vekselį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jis informuotas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl bylą nagrinėjama atsakovui A. K. nedalyvaujant.

Liudytoja L. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. B. dirbo pas atsakovą A. K. įmonėje. Jis jau buvo skolingas ieškovui apie 1000 Eur už pastatytą objektą Kalvarijų gatvėje, Vilniuje. Pradėjus dirbti kitame objekte prie Aukštadvario, darbas nevyko, nes atsakovas A. K. neturėjo pinigų statybinėms medžiagoms, sakė, kad jei priduotų objektą, galėtų atsiskaityti ir už prieš tai buvusį. Atsakovas A. K. sužinojo, kad E. B. pardavė savo butą ir paprašė paskolinti jam pinigų. Jie nutarė padėti atsakovui ir paskolino 5200 Eur dviem mėnesiams, tam kad jis galėtų įsigyti statybinių medžiagų ir užbaigti objektą. E. B. nenorėjo skolinti atsakovui pinigų, tačiau ji pati įkalbėjo paskolinti pinigų atsakovui. Jie nežinojo, kad vekselis, kurio suma didesnė nei 3000 Eur turi būti notarinės formos, o atsakovas, matyt tą žinodamas, įtikino juos, kad pas notarą eiti nereikia. Pinigus ieškovas atsakovui perdavė pas atsakovą ofise, esančiame Lazdynų mikrorajone, Vilniuje, kur buvo ir atsakovo draugas Andrius, pavardės nežino. Objekto pabaigime E. B. nedalyvavo, atsakovas nusamdė kitus darbuotojus, tam kad nereiktų atsiskaityti su E. B.. Paskui atsakovas vis žadėjo atsiskaityti kol visai dingo. Ji pati dalyvavo pinigų perdavime, pinigus perdavė atsakovui grynaisiais, prieš tai ji pinigus nuėmė nuo sąskaitos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas E. B. prašo priteisti skolą paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu.

Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta 2017-02-08 atsakovas A. K. išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį ieškovui E. B. 5200 Eur sumai ir įsipareigojo minėtą sumą apmokėti iki 2017-04-08. 2017-06-12 ieškovas siuntė atsakovui pretenziją ragindamas grąžinti 5200 Eur sumą bei sumokėti palūkanas. Byloje duomenų apie sumokėtą ieškovui 9847 Eur (34000 Lt) sumą nėra. Gyventojų registro išrašo duomenimis atsakovo A. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtinini). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotu transporto priemonių nėra. Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis Širvintų r. sav. Kernavėje. Atsakovas yra keturių įmonių vadovas, t. y. UAB „A.“, UAB „D.“, UAB „F. L.“, UAB „S. LT“. Ieškovas už ieškinį 2017-09-04 sumokėjo 119 Eur, bei patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.97 str. 1 d., 1.101 str.), kuris išrašomas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 1 dalis). Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, o tai reiškia, kad ši prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu - tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-216/2007, Nr. 3K-3-311/2008).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-7-216/2007, Nr. 3K-3-343/2013).

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 4, 77 ir 78 straipsniai reglamentuoja reikalavimus vekseliui formos, rekvizitų atžvilgiu bei nustato, jog dokumentas, kuris neatitinka šio įstatymo formos, rekvizitų reikalavimų, neturi vekselio galios. O tai reiškia, jog toks dokumentas nepripažintinas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.

Nagrinėjamu atveju aktualus Įstatymo 77 straipsnis, kurio 2 dalimi nustatyta, jog paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Tai reiškia, kad ieškovo pateiktas dokumentas negali būti pripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, ir jam netaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Pagal kasacinio teismo praktiką, pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Byloje nustatyta, kad atsakovui A. K. pasirašant dokumentą įvardintą vekseliu buvo nesilaikyta imperatyvaus įstatymo reikalavimo (notarinės formos), todėl vekselis nagrinėjamu atveju gali būti laikytinas ir vertintinas kaip paprastas skolos raštelis, tačiau tam, kad minėtas dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo – priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Paskolos dalyko perdavimą ieškovas išimtinai įrodinėjo skolos dokumentu (vekseliu) bei savo ir liudytojos L. Z. paaiškinimais. Skolos dokumente nėra jokių įrašų apie tai, jog pinigai, kaip paskolos dalykas, buvo perduoti atsakovui - paskolos gavėjai. Taigi, byloje esančio dokumento, įvardinto paprastu neprotestuotinu vekseliu, turinys nepatvirtina pinigų perdavimo fakto, tačiau ieškovas E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jį ir atsakovą siejo darbiniai santykiai, jis dirbo atsakovo vadovaujamoje įmonėje UAB „Stogdengiai LT“. Atsakovas A. K. sužinojęs, kad jis pardavė savo butą paprašė paskolinti pinigų statybinio objekto užbaigimui. Ieškovas sutiko pagelbėti atsakovui bei paskolinti 5200 Eur dviem mėnesiams. Jis buvo įtikintas atsakovo, kad tokios sumos vekselio išrašymui nereikalinga notarinė forma, todėl patikėjęs atsakovu ir nežinodamas, kad pagal įstatymą vekselis, kurio suma didesnė nei 3000, turi būti notarinės formas, ieškovo ofise, dalyvaujant L. Z. ir atsakovo draugui Andriui 2017-02-08 pasirašė paprastą vekselį ir perdavė atsakovui 5200 Eur sumą grynaisiais. Liudytoja L. Z. teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, paaiškino, kad atsakovas A. K. buvo E. B. darbdavys. Atsakovas jau buvo skolingas apie 1000 Eur ieškovui už objektą, kuriame jis dirbo, tačiau apsiėmė statyti naują objektą, kurio statyboms jam trūko pinigų. Sužinojęs, kad E. B. pardavė butą paprašė jo paskolinti pinigų statybinių medžiagų įsigijimui, o užbaigęs objektą sakė, kad gaus pinigų ir galės grąžinti skolą bei atsiskaityti už prieš tai statytą objektą. Ieškovas nenorėjo skolinti pinigų atsakovui, tačiau ji pati įtikino ieškovą, kad šis paskolintų pinigus A. K.. Kartu su ieškovu nuvyko į atsakovo ofisą, esantį Lazdynų mikrorajone, Vilniuje, ten ieškovas pasirašė vekselį bei perdavė grynuosius pinigus (5200 Eur). Atsakovui. Pasirašant vekselį dalyvavo ir atsakovo draugas Andrius.

Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tikrumu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-171/2008). Įvertindamas įrodymus teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-447/2008, Nr. 3K-3-156/2009). Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Taigi, nors minėtame 2017-02-08 dokumente vertintiname kaip paskolos raštelis ir nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas atsakovui, tačiau įvertinus ieškovo bei liudytojos paaiškinimus visų šios konkrečios bylos aplinkybių bei šalių tarpusavio santykių kontekste, t.y. sprendžiant iš byloje surinktų įrodymų visumos, galima padaryti išvadą, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, tai yra ieškovas E. B. įrodė, kad paskolos dalykas (pinigai) atsakovui buvo perduotas.

Teismas tokią išvadą daro dėl to, kad ieškovo paaiškinimai dėl paskolos sudarymo ir jos aplinkybių visiškai sutampa su teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. Z. parodymais, kuri nurodė analogiškas vekselio pasirašymo ir pinigų perdavimo aplinkybes kaip ir ieškovas. Atsakovas A. K. būdamas informuotas apie teismo procesą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinio neginčijo. Be to, CPK 179 straipsnio 3 dalis suteikia teisę teismui naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2016 - 2017 metais jam skirta nemažai baudų už antstolio reikalavimų nevykdymą, paskirtų baudų suma siekia 1100 Eur, 2017-09-25 iš jo teismo įsakymu nutarta išieškoti 972,06 Eur skolą, o 2017-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą kreditoriui civilinėje byloje Nr. e2SP-37066-631/2017 pagal 2017 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl 11 716 Eur skolos ir 500 Eur baudos išieškojimo iš solidarių skolininkų A. K. ir A. K.. Iš šių duomenų darytina išvada, kad atsakovo A. K. finansinė padėtis yra galimai sunki. Iš šių aplinkybių pagrįstai manytina ir darytina labiau tikėtina išvada, jog atsakovas turėjo poreikį pasiskolinti iš ieškovo pinigų.

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto susiformavus teismo vidiniam įsitikinimui, padarė išvadą, jog atsakovas A. K. gavo 2017-02-08 skolos dokumente nurodytą 5200 Eur sumą iš ieškovo E. B., o tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 str.). Atsakovas paskolą ieškovui turėjo grąžinti iki 2017-04-08, tačiau įrodymų, kad paskolą laiku grąžino nepateikė. Atsakovas tokiais savo veiksmais (t.y. laiku ir tinkamai negrąžindamas paskolos) pažeidė savo sutartines prievoles ir įstatymo nuostatas (CK 6.873 str., 6.256 str. 1 d. ir kt.). Todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 5200 Eur negrąžinta paskolos suma ir 101,53 Eur palūkanų.

Atsakovas A. K. praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai iš atsakovo A. K. priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos 119 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus teismui.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje civilinėje byloje neviršija 3,00 Eur, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi bei 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 279 str., 307 str.

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Šviesos g. 11-37, Grigiškės, Vilnius, naudai 5 200 Eur (penkis tūkstančius du šimtus eurų) skolos, 101,53 Eur (vieną šimtą vieną eurą, 53 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2017-09-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 719 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 119 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokesti ir 600 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus teismui.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.