Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-12-02 · Civilinė byla Nr. 2A-964-622/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-02
Bylos Nr.
2A-964-622/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
V. R.
Suinteresuotas asmuo
J. E.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-964-622/2010Teisėjas E. Mockaitis Procesinio sprendimo kategorijos121.21; 128.2.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 02 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant pareiškėjui V. R., apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. E. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos E. R., mirusios 2002-02-25, priėmė jos palikimą, pradėdamas valdyti ir tvarkyti mirusiosios turtą. Nurodė, jog po motinos mirties įpėdiniai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. 2006-03-25 mirė jo tėvas I. R., kuris testamentu jam priklausantį turtą paliko savo vaikaičiui J. E. ir dukrai V. E., kuri mirė 2006-06-26. Testamentiniai įpėdiniai po I. R. mirties palikimą priėmė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Po sesers V. E. mirties jis liko vienintelis įpėdinis, pretenduojantis į mamos E. R. turtą. Po mamos mirties 2002 metų pavasarį išnuomojo motinos žemę, kurią nuomoja iki šiol, taip pat prižiūrėjo ir tvarkė tėvų namus.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėjas neįrodė, jog palikimą, atsiradusį po motinos E. R. mirties, pradėjo faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjo teigimu motinos palikimą sudarė keturių hektarų žemės sklypas ir dalis namo su priklausiniais, esantys Aukštupių kaime „(duomenys neskelbtini)“ seniūnijoje Tauragės rajone. Nors pareiškėjas pareiškime nurodė motinos E. R. žemę išnuomojęs 2002 metų pavasarį, o teisme tvirtino, kad tai padarė tuoj po to, kai buvo atstatyta nuosavybės teisė į žemę, šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę paneigia kiti byloje esantys įrodymai: iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad nuosavybės teisė į žemės sklypų dalis E. R. įregistruota Tauragės apskrities viršininko 2003 m. gegužės 16 d. sprendimu. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo motinai E. R. priklausančios žemės dalies nuomos sutartis nėra įregistruota. Nei pareiškėjas, nei jo pakviesti liudytojai jokių faktinių duomenų apie tai, kad pareiškėjas po motinos E. R. mirties priėmė jai priklausančią gyvenamojo namo su priklausiniais dalį, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nepateikė, nors LR CK 5.50 str. 1 d. nustatyta, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-03-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, jog teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, dėl to padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą teismo sprendimą (b. l. 47, 48).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. E. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 52, 53).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia įrodyti, jog jo valia paveldėti jo mirusios mamos E. R. turtą faktiniu turto valdymu buvo išreikšta tinkamai.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiais atvejais įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju pareiškėjas juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti remiantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Subjektinės paveldėjimo teisės atsiradimas dar nereiškia, kad įpėdinis perėmė palikėjo teises ir pareigas. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), ši jų laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Turintis teisę paveldėti asmuo gali šią teisę įgyvendinti priimdamas palikimą; tam, kad įgytų palikimą įstatymo nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (CK 5.50 straipsnis). Turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Įpėdinis yra laisvas spręsti, priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau kartu jo laisvė disponuoti paveldėjimo teise įstatymo yra ribojama: kadangi paveldėjimas yra universalus palikėjo teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams, tai įpėdinis turi priimti visą palikimą arba viso palikimo atsisakyti. Negalima priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga arba išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. Panevėžio miesto 1–ojo notarų biuro notarė V. J., bylos Nr. 3K-3-162/2008; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje St. O. v. G. O., J.K., bylos Nr. 3K-3-210/2008; kt.). Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus valdyti turtą, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą (per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos) būtų atlikęs aktyvius veiksmus siekiant paveldėti turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nuosavybės teisė į žemės sklypų dalis E. R. buvo įregistruota apskrities viršininko sprendimu tik 2003-05-16. Taigi pareiškėjas niekaip negalėjo per tris mėnesius nuo mamos mirties išnuomoti jos žemę, nes nuosavybės teisės į žemę E. R. vardu nebuvo įregistruotos. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą (nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo). Bylos įrodymai nepatvirtina ir pareiškėjo teiginio, kad jis vienas būtų prižiūrėjęs ir tvarkęs savo tėvų namus po motinos mirties.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudarančių pareiškimo dalyką neįrodė, todėl tenkinti jo pareiškimą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasTeisėjai Erika MisiūnienėAlvydas Žerlauskas