Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir V. P. paskirta subendrinta – 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirta sumažinta – 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. P. paskirta galutinė subendrinta – 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką V. P. įskaityta bausmė atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendį. Be to, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės taikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vienos dienos laisvės suvaržymą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžia pagal šį nuosprendį laikytina šio nuosprendžio paskelbimo diena.

Iš kaltinamojo V. P. priteista 52,91 (penkiasdešimt du eurai ir devyniasdešimt vienas euro centas) eurų žalos atlyginimas civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 33,58 (trisdešimt trys eurai ir penkiasdešimt aštuoni euro centai) eurai (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai.

V. P. panaikinta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutartimi pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

2. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

3. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1–2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1–2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė nuteistajam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė nuteistajam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei bendrindamas šiuo nuosprendžiu tarpusavyje paskirtas bausmes motyvuotai parinko griežtesnį bausmių bendrinimo būdą – visišką sudėjimą, bei vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis pagrįstai subendrinta bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą – 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, bendrindamas bausmes su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas parinko tinkamą bendrinimo būdą, subendrino bausmes vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, ir teisingai paskyrė V. P. galutinę subendrintą – 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas V. P. už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmes, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (1 t., b. l. 137; 3 t., b. l. 130) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat žemesnės instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, tai, kad jis padarė vieną nesunkų bei vieną apysunkį nusikaltimus, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, tarp jų (duomenys neskelbtini) baustas už (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80-111; 3 t., b. l. 73-103), paskutinį kartą baustas (duomenys neskelbtini) metu, turi galiojančių nuobaudų (3 t., b. l. 65-66), niekur nedirba (3 t., b. l. 127), Užimtumo tarnyboje nėra registruotas (3 t., b. l. 128).

5. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai neskyrė V. P. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje padarymą numatytų švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimo ar arešto nustatęs, kad nors V. P. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau teisiamas jau net (duomenys neskelbtini) kartą (duomenys neskelbtini) teistas už (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112-123; 3 t., b. l. 104-115; 4 t., b. l. 39-52), šias nusikalstamas veikas įvykdė praėjus trumpam laiko tarpui, jog jam anksčiau (duomenys neskelbtini) buvo taikytas realus laisvės atėmimas, tarp jų ir švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, kuris buvo panaikintas, ir net griežčiausios bausmės skyrimas neturėjo pakankamo auklėjamojo, taisomojo poveikio nuteistojo elgesiui, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad skiriant nuteistojo pageidavimus tenkinančią švelnesnę bausmės rūšį, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

5.1. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. P. skirtinų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmių už atskiras nusikalstamas veikas rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkrečius šių bausmių dydžius – už BK 140 straipsnio 1 dalį skyrė didesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistajam skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Vertinat aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistajam paskirta bausmės rūšis už atskiras nusikalstamas veikas bei jas subendrinus – laisvės atėmimas ir nustatytas jos dydis, yra per griežta ir neatitinka teisingumo principo. Be to, nuteistajam V. P., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendį.

5.2. Svarbu paminėti ir tai, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį į paskirtos bausmės laiką nuteistajam įskaitė kaltinamojo laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės taikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vienos dienos laisvės suvaržymą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1 t., b. l. 176, 186-187, 196-198). Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu byloje buvo duomenys, rodantys, kad ikiteisminio tyrimo metu, V. P. be minėtų laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikų papildomai BPK 140 straipsnio nuostatomis buvo laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 164, 169). Pagal BK 66 straipsnio 1 dalyje nuostatas, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį visą įskaityti į paskirtą bausmę, kas nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai padaryta. Taigi laikinajame sulaikyme V. P. išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) privalo būti įskaitytas į skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendis neįskaičius papildomo nuteistojo laikinojo sulaikymo laiko keičiamas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus ir jam sušvelninti paskirtą bausmę.

6.1. Nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) pakito šio kodekso 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas (atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitokių pakeitimų, susijusių su bausmėmis, nebuvo priimta). BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d., nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

6.2. Svarstant V. P. prašymą taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, vertintinos visos baudžiamosios bylos aplinkybės, susijusios tiek su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek ir su nuteistojo asmenybe. Atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti palankias prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį, turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

6.3. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis V. P. teisiamas (duomenys neskelbtini) kartą, iš jų (duomenys neskelbtini) teistas už (duomenys neskelbtini) nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos padarytos praėjus nedideliam laiko tarpui, baustas administracine tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Vertinant aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes nuteistasis savo elgesio nekeičia, anksčiau jam taikytos švelnesnės bausmės rūšys nei laisvės atėmimas, skirtas laisvės apribojimas, baudžiamojo poveikio, kardomosios priemonės ar taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris jam buvo panaikintas, poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo V. P. prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo jam atmestinas.

7. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis, per (duomenys neskelbtini) mėnesius neturėjo nei vienos nuobaudos, stengiasi ištaisyti savo kaltę, gailisi, nusikalstamas veikas padarė įtakotas (duomenys neskelbtini) ir naivumo, atlikdamas bausmę suprato, kad savo poelgiu jis sukėlė daug skausmo ir gėdos artimiesiems ir nukentėjusiesiems, yra pasiryžęs mokytis, dirbti, nedaryti naujų nusikalstamų veikų bei būti pilnaverčiu šeimos ir visuomenės dalimi, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies - Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1–2 dalimis, į V. P. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti nuteistojo laikinajame sulaikyme ir – suėmime išbūtą laiką, t. y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.