- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2YT-17089-1070/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00749-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. K. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą.
Pareiškime nurodyta, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui, jo palikimas nebuvo priimtas kreipusis į notarą per įstatymo nustatytą terminą. Po A. K. mirties liko žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas pareiškėjai, jos tėvui ir broliui M. K. senelės J. K. testamentu. Brolis M. K. savo palikimo dalies nepriėmė, todėl žemės sklypo dalis liko registruota senelės vardu. Tėvas iki mirties buvo perleidęs savo žemės sklypo dalį, todėl Registrų centre nėra jo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Po tėvo mirties pareiškėja perėmė jo asmeninius daiktus, dokumentus, palaidojo tėvą bei prižiūri jo kapus. Ji rūpinasi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo iš močiutės, bei įregistruota Registrų centre J. K. vardu žemės sklypo dalimi. Pareiškėja organizuoja pievos sutvarkymą, moka už tai mokesčius tvarkantiems pievą asmenims.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad NŽT nesikreipė dėl turto paveldėjimo valstybės vardu po A. K. mirties ir neprieštaraus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, ir jeigu tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė Jurgita Žiužnienė palaikė pareiškimą, patvirtino faktines aplinkybes, nurodytas pareiškime. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja siekia įteisinti močiutės vardu registruoto nekilnojamojo turto dalies paveldėjimą. Likusią nepaveldėtą dalį valdė pareiškėja ir A. K. iki savo mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys ir jų atstovai neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Atsiliepimuose į pareiškimą jie prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja L. K. yra A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. (duomenys neskelbtini) rajono 3-iajame notaro biure paveldėjimo byla po A. K. mirties nepradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. VĮ Registrų centre A. K. mirties dieną nebuvo jo vardu registruoto nekilnojamo turto. Iš pareiškimo ir pareiškėjos atstovės žodinių paaiškinimų nustatyta, kad po tėvo mirties pareiškėja aktyviais veiksmais rūpinosi tėčio turtu: sutvarkė jo likusius asmeninius daiktus, nuotraukas, perėmė dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus, prisiminimui pasiliko tėčio daiktų. Pareiškėja laidojo tėtį, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri kapus. Taip pat pareiškėja iš karto po tėvo mirties rūpinosi ir iki šiol rūpinasi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo po močiutės mirties, be nurodyto žemės sklypo dalimi, registruota močiutės vardu. Pareiškėja rūpinasi, kad žemės sklypo dalis (pieva) buvo nušienauta, sutvarkyta.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, patvirtintų jos atstovės teismo posėdžio metu, nustatyta, kad L. K. po savo tėvo A. K. mirties perėmė jam priklausiusį turtą (asmeninius daiktus, dokumentus), t. y. elgėsi kaip šio turto savininkė, nuspręsdama dėl šio turto tolimesnio valdymo ir disponavimo. Pareiškėja perėmė ir sutvarkė tėčiui priklausiusius asmeninius daiktus.
Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėja po savo tėvo A. K. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po J. K. ir A. K. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.