Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-262-890/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-03
Bylos Nr.
II-262-890/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00202-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-262-890/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00202-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4. (S)
ROIK: 21152739328KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio pagal individualios veiklos pažymą taksi vairuotoju, turinčio spec. vidurinį išsilavinimą, išsiskyrusio, turinčio 30 procentų darbingumo lygį, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-3092-2022 administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė 2022 m. sausio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad V. G. 2021 m. sausio 13 d., 10.09 val., vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, važiavo eismo juostoje, pažymėtoje raide „A“, skirtoje tik maršrutiniam transportui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 3 priedo 1.21 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole surašytas administracinis nurodymas, kuriuo V. G. pasiūlyta iki 2022 m. vasario 27 d. sumokėti 30 eurų baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – V. G., 2022 m. kovo 10 d. surašė nutarimą Nr. 30-ANR_N-3092-2022, kuriuo nenustačius V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, V. G. pripažino kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 45 eurų dydžio bauda.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. kovo 25 d. gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo persiųstas administracine tvarka nubausto asmens V. G. skundas dėl Institucijos 2022 m. kovo 10 d. priimto nutarimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad susipažinus su skundžiamais nutarimais matyti, jog šie nutarimai surašyti dėl tos pačios veikos, t. y. už tęstinę veiką, atliktą tuo pačiu būdu, veikimo modeliu, transporto priemone ir tikslu (teikė viešojo transporto – taksi paslaugas) kaip kad jau buvo surašyti ir šiuo metu nagrinėjami Klaipėdos apylinkės teisme (administracinio nusižengimo bylos Nr. Nr. II-557- 563/2021, Nr. II-557-563/2021, Nr. II-558-563/2021, Nr. II-559-563/2021 ir kt.). Jis mano, jog turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas bei vienas nutarimas, nes administracinio nusižengimo protokolai surašyti bei nutarimai priimti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiką. Administracinės atsakomybės taikymo principai yra tokie patys kaip ir baudžiamosios (EŽTT 2008-11-04 sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 72596/1, LR Konstitucinio Teismo 2010-05-28 nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-4-689/2003), todėl, siekiant nustatyti asmens atsakomybės ribas, būtina įvertinti visas aplinkybes, tame tarpe ir kaltę, kuri pasireiškia siekiu padaryti nusikalstamą veiką administracinį teisės pažeidimą). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, šioje byloje būtina nustatyti, kokie veikos epizodai atskiria juos nuo veikos ir yra savarankiškos veikos. Taip pat susipažinus su nutarimais bei teisiniu reguliavimu matyti, jog administracinėn jis yra nubaustas už tai, jog teikdamas viešojo transporto - taksi paslaugas naudojosi „A“ ženklinimo kelio juosta, kuri skirta viešajam transportui. LR Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-460 (1.5 E) patvirtintos pakeistos Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 4.3. p. nurodo, jog taksi paslauga - keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas, t. y. komercinė vežimo paslauga, kuria užsiima ir kitos transporto rūšys, kurioms yra skirta „A“ juosta (autobusai, keleiviniai mikroautobusai). Tokiu būdu matyti, jog yra susidariusi teisinė kolizinė situacija, kuomet administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baustas už tai, jog teikė paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra teikiamos kitų rūšių viešojo transporto priemonių besinaudojančių „A“ juosta. Šioje vietoje matomas akivaizdus teisinio reguliavimo neatitikimas, kuris turi diskriminavimo elementą – vienos rūšies paslaugos teikėjai turi skirtingas Sąlygas, nors jie atitinka visus elementus (paslaugos teikimo pobūdis, jos atlygintinumas, paslaugos prieinamumas už atlygį, etc.). Esant tokiam neatitikimui, būtina teisės aktų analizė bei kontrolė dėl atitikimo aukštesniesiems teisės aktams. Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-557-563/2021, II-558-563/2021, II-559-563/2021, II-560-563/2021 ir kt. pagal to paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens analogiškas veikas, padarytas tokiomis pačiomis aplinkybėmis bei būdu. Todėl, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šis skundas turėtų būti sujungtas su šiomis administracinio nusižengimo bylomis ir nagrinėjamas kartu. Jis teismo prašo sujungti administracinio nusižengimo bylas ir paskirti vieną subendrintą bausmę panaikinant šiuos nutarimus, kuriais paskirtos baudos už atskirus administracinius nusižengimus arba sušvelninti paskirtą nuobaudą šioje administracinio nusižengimo byloje.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. G. skundą, kuriame nurodo, kad su pateiktu pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad skiriasi visų V. G. padarytų administracinių nusižengimų padarymo laikas, pažeidėjas išvyksta iš pažeidimo vietos ir vėl į ją atvyksta kitu laiku, todėl veika netraktuotina kaip tęstinė. Be to, ANK nenumato bylų sujungimo galimybės. Nekyla abejonių, kad V. G. padarė administracinį nusižengimą ir jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo nėra teisinio pagrindo.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo V. G. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas V. G. skunde neginčijo fakto, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, tačiau nurodo, kad visi jo padaryti administraciniai nusižengimai buvo toje pačioje vietoje ir panašiu laiku, todėl mano, kad jis padarė vieną tęstinę veiką ir visos bylos turi būti nagrinėjamos kartu.

Pažymėtina, jog ANK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 612 straipsnis numato, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę tos pačios institucijos pareigūnai, gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas.

Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Tęstiniu nusižengimu pripažįstami keli veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, vagiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra šie: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.

Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja bendra tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, bendros tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535/2013). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

Iš pareiškėjo V. G. pateikto skundo turinio bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti bei ankstesnių Klaipėdos apylinkės teismo nutarimų, priimtų pareiškėjo V. G. atžvilgiu, kad V. G. skirtingose vietose ((duomenys neskelbtini) sankryžose, Klaipėdoje), skirtingomis dienomis ir laiku, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gatvėje su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena kryptimi yra po tris eismo juostas, važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar į sankryžą. V. G. atžvilgiu surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir jo atžvilgiu priimti nutarimai už tai, kad jis, skirtingu laiku vairavo automobilį gatvėje su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena kryptimi yra po tris eismo juostas, važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. Taigi, šiuo atveju, padaryta ne viena tęstinė veika, o kelios veikos skirtingu laiku. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą lengvasis automobilis „Taksi“ nėra priskiriamas maršrutinei transporto priemonei, nes juo nėra reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. G. važiavo minėta eismo juosta teikdamas taksi paslaugas, t. y. šias paslaugas kiekvienu atveju teikė skirtingiems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo konstatuoti, jog visi pareiškėjo V. G. padaryti nusižengimai buvo pirmojo nusižengimo tąsa, todėl protokolai ir nutarimai pagrįstai buvo surašyti už atskirus nusižengimus ir teisingai kvalifikuoti kaip atskiri administraciniai nusižengimai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas sujungti administracinių nusižengimų bylas į vieną yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kelio ženklus ir ženklinimą reglamentuojančias KET.

KET 8 punktas įtvirtina, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. XXII skyriaus 181 punkte numatyta, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: 181.1. dviračius ir mopedus; 181.2. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“; 181.3. automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+; 181.4. elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu. 3 priedo I skyriaus 1.21 papunktyje numatyta, kad raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus Taisyklių 181 ir 182 punktuose nustatytus atvejus.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 31 punkte įtvirtinta, jog maršrutinė transporto priemonė – tai viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, skundžiamu Institucijos nutarimu V. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 45 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2021 m. sausio 13 d., 10.09 val., vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gatvėje su skiriamąją juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalus ženklinimas Nr. 1.21).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nėra. Kaip jau minėta anksčiau, ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pareiškėjas V. G. teismui pateiktame skunde neginčijo. todėl plačiau dėl to teismas nepasisako, apibendrintai konstatuodamas, kad V. G. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, patvirtina byloje esanti medžiaga – administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-4831-2022, pažeidimą fiksuojančios nuotraukos, pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir kiti byloje esantys duomenys. Tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo 30 iki 90 Eur.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Susiformavusioje teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

Teismo nuomone, skundžiamu nutarimu V. G. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 45 Eur bauda yra pernelyg griežta ir neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui bei jo asmenybei. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir ankstesnių Klaipėdos apylinkės teismo nutarimų, priimtų V. G. atžvilgiu, matyti, kad V. G. anksčiau yra baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus, tačiau paskirtas administracines nuobaudas – baudas, yra sumokėjęs. Byloje nėra duomenų, kad V. G. anksčiau būtų baustas už šiukščius KET pažeidimus. Kartu įvertinama ir tai, kad V. G. neginčijo administracinio nusižengimo ir prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes – šį nusižengimą, kaip ir kitus panašiu metu padarytus nusižengimus, padarė klaidingai suvokdamas KET reikalavimus, ankstesniais sprendimais paskirtas baudas sumokėjo. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus V. G. charakterizuojančius duomenis – dirbantis pagal individualios veiklos pažymą taksi vairuotoju, išsiskyręs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas V. G. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą – 45 Eur baudą pakeisti švelnesne administracine nuobauda – įspėjimu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą tenkina iš dalies, pakeisdamas skundžiamu nutarimu jam paskirtą nuobaudą švelnesne nuobauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė, nutarčiai įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo V. G. skundą tenkinti iš dalies.

Prašymo sujungti administracinio nusižengimo bylas netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3092-2022 ir juo V. G. paskirtą administracinę nuobaudą – 45 Eur baudą – pakeisti švelnesne administracine nuobauda – įspėjimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti administracinio nusižengimo byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė