- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-23
- Bylos Nr.
- eAN2-68-1083/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00255-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Pažeidėjas
- A. Z.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marius Jankauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 13 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį. Jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. 2025 m. rugsėjo 20 d. 11.36 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio leistina maksimali masė 2155 kg), tempė priekabą „TA-NO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kurios leistina maksimali masė 2700 kg) (bendra transporto priemonių junginio leistina maksimali masė 4855 kg), neturėdamas teisės (atitinkamos vairavimo kategorijos) vairuoti tokio transporto priemonių junginio.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. spalio 13 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z. pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas skundą tenkino iš dalies – pripažino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte (nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis); sumažino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Z. paskirtą baudą iki 300 Eur; vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi sumažino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Z. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminą iki 3 mėnesių.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z. prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas ir: 1) šios administracinio poveikio priemonės netaikyti (apsiribojant įspėjimu), arba; 2) sušvelninti šią administracinio poveikio priemonę, jos terminą sutrumpinant iki 1 mėnesio. Jis cituoja skundžiamą nutartį ir nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė netyčia, nes ant priekabos nebuvo jokių aiškių ir įskaitomų ženklinimų, jie buvo nutrinti ir nublukę, o priekabos dokumentai jam nebuvo pateikti, todėl jis neturėjo galimybės objektyviai nustatyti, jog tokiai priekabai tempti reikalinga „BE“ vairuotojo kategorija. Taip pat iki aptariamo įvykio jis nebuvo baustas už tokius pačius ar panašius nusižengimus, nusižengimu nebuvo sukelta grėsmė eismo saugumui, nebuvo padaryta žala žmonėms ar turtui, nebuvo jokio pavojingo ar agresyvaus vairavimo. Be to, apeliantas nurodo, kad jis gyvena kaimo vietovėje (kur viešojo transporto galimybės yra itin ribotos arba jų nėra), dėl sveikatos sutrikimų jam sunku vaikščioti ir šiuo metu jis dirba. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga kasdieniam judėjimui, vykimui į gydymo įstaigas ir kitoms būtinoms reikmėms. Neturint teisės vairuoti transporto priemones jam sudėtinga užtikrinti darbo, gydymosi ir kitus būtinus kasdienius poreikius, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kelia realią grėsmę netekti darbo ir pajamų, kas yra neproporcinga padarytam nusižengimui. Apibendrindamas visas pirmiau paminėtas aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z. mano, kad specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams jam yra per griežta sankcija, neatitinkanti administracinės atsakomybės tikslų ir sukelianti jam neadekvačiai sunkias pasekmes.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, išanalizavo visus skunde nurodytus argumentus ir į visus juos išsamiai atsakė. Atsiliepime teigiama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z. nurodo, kad jis administracinį nusižengimą padarė netyčia, nes ant jo išsinuomotos priekabos nebuvo jokių aiškių įskaitomų ženklinimų, jie buvo nutrinti ir nublukę, o priekabos dokumentai jam nebuvo pateikti, dėl ko jis neturėjo realios galimybės nustatyti, kad vairuojant transporto priemonių junginį reikalinga būti įgijus „BE“ kategoriją. Tačiau eismo dalyvis, vairuodamas transporto priemonę ir dalyvaudamas viešajame eisme, privalo pats žinoti vairuojamai transporto priemonei keliamus reikalavimus ir jų laikytis. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z. per paskutinius 5 metus už įvairius administracinius nusižengimus baustas 6 kartus (neįskaitant aptariamo administracinio nusižengimo), didžiosios dalies jam paskirtų baudų jis iki šiol savanoriškai nesumokėjo. Tai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A. Z. ir rodo, kad anksčiau jam paskirtos administracinės nuobaudos nepaveikė jo priešingo teisei elgesio ir jo vykdomi administraciniai nusižengimai savo pavojingumo laipsniu sunkėja. Kartu Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi apeliantui jau taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir 3 mėnesiais sutrumpino jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z. neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių – byloje nėra ginčo dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Z. inkriminuoto administracinio nusižengimo įrodytumo, veikos kvalifikavimo ir jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – dydžio. Apeliaciniu skundu jis nesutinka su apylinkės teismo sprendimu vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir taikyti jam švelnesnę už įstatyme numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams.
7. Pagal suformuotą teismų praktiką seka, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais – nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas netaikant sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba ją sušvelninant. Tačiau tai, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir išimtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-39-1073/2019, Nr. 2AT-36-387/2021, Nr. 2AT-39-648/2023 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog atvejai, kai už administracinius nusižengimus gali būti paskirta mažesnė administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, turi būti išimtiniai, siejami su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
8. Susipažinęs su apeliaciniu skundu, skundžiama nutartimi ir pateikta administracinio nusižengimo byla apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino tiek apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z. savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kurie jau buvo nurodyti apylinkės teismui pateiktame skunde ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo pasisakyta bei nutarta pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte (nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis)), sumažinti Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą bei sutrumpinti Institucijos paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, apeliantas savo skunde nenurodė. Skundžiamos nutarties motyvai dėl duomenų vertinimo nekelia abejonių, jie aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl apygardos teismas visų jų nekartoja.
9. Apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo dar labiau sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Z. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinant iki 1 mėnesio arba iš viso jos neskiriant, nes tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 ir 27 straipsniuose numatyti administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslai bei užtikrintas visuomenės interesas, kad būtų nepriekaištingai laikomasi teisės aktų reikalavimų. Apeliaciniame skunde kartojamos iš esmės tos pačios aplinkybės nesudaro pagrindo sušvelninti apelianto teisinę padėtį dar labiau, nei tai buvo padaryta skundžiama nutartimi.
10. Apeliantas skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, be kita ko, nuvykimui į darbą, nes gyvena kaimo vietovėje (kur viešojo transporto galimybės yra itin ribotos arba jų nėra), o dėl sveikatos sutrikimų jam sunku vaikščioti, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kelia realią grėsmę netekti darbo ir pajamų. Šioje vietoje apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą, nėra laikoma atsakomybę ypatingai švelninančia aplinkybe, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Vertinant priešingai, teisiniu požiūriu susidarytų ydinga situacija, kurioje asmenys, kuriems į darbą reikalinga nuvykti asmeniniu automobiliu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis (kurie į darbą gali nuvykti kitokiais būdais). Administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – neužkerta galimybės apeliantui iš viso dirbti. Todėl šiuo konkrečiu atveju jam skundžiama nutartimi paskirta švelnesnė už įstatyme numatytą administracinio poveikio priemonė yra proporcinga tiek padarytam administraciniam nusižengimui, tiek jo asmenybei ir nėra perteklinė, per griežta bei aiškiai neteisinga priemonė.
11. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas sukels nepatogumus apeliantui, tačiau asmeniniai jo poreikiai negali būti iškelti aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės intereso užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba iš viso jų neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju byloje esantys duomenys neleidžia sušvelninti apelianto teisinę padėtį dar labiau, nei tai buvo padaryta skundžiama nutartimi. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą apylinkės teismo nutartį taip, kaip to prašo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.