Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. SFP-16440-(14.31.36), kuriuo buvo atsisakyta pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. B. kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekdamas įsigyti (nusipirkti) įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių (toliau – ir Šiaulių skyrius) dėl projekto rengimo reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti pateikimo. Šiaulių skyrius šioje byloje skundžiamame rašte nurodė, kad atsisako pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, kadangi žemės plotas, esantis šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 papunktyje – atstumas tarp gatvės ir privataus žemės sklypo viršija 10 metrų.

Ginčui spręsti aktualios Žemės įstatymo redakcijos 10 straipsnio 4 dalis nurodo, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinti atvejai, kai žemės sklypai parduodami be aukciono. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Tarp privačių žemės sklypų įsiterpusių laisvos valstybinės žemės sklypų pardavimo be aukciono įgyvendinimo sąlygos ir tvarka ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reglamentuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 692) 2.15 punkto nuostatose. Nurodytas reguliavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami būtent žvelgiant į jų nustatymo tikslus. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą; laisvi ir įsiterpę žemės plotai turi būti suformuojami nustatant jų ribas, plotą, tikslinę naudojimo paskirtį bei galimybes sujungti jį su pirkėjo besiribojančiu žemės sklypu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-471/2013). Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plačiai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, o neatitinkant tokių reikalavimų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą gali būti įgyvendinta, kai asmuo išreiškia valią įsigyti tokį žemės sklypą, šis žemės sklypas nustatyta tvarka yra suformuojamas pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kt. Reikalavimai, keliami šio teisinio santykio objektui ir subjektui, yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016).

Pati įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo administracinė procedūra yra tęstinio pobūdžio, jos metu priimamas ne vienas administracinis aktas, sudarantis prielaidas ir sąlygas sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal teritorijų planavimą ir valstybinės žemės pirkimą bei pardavimą reglamentuojančius teisės aktus, minėta procedūra susideda iš šių pagrindinių etapų: detaliojo plano ir jo sprendinių parengimo ir patvirtinimo; įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo suformavimo, naudojimo sąlygų nustatymo ir įregistravimo viešame registre; sprendimo parduoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą konkrečiam besiribojančio žemės sklypo savininkui už jame nurodytą kainą priėmimo; valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo; parduoto įsiterpusio žemės sklypo sujungimo su pagrindiniu žemės sklypu.

Aukščiau nurodytų individualių administracinių aktų pagrindu laisvos valstybinės žemės plotui suteikiamas įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinis statusas, jis suformuojamas kaip žemės sklypas, įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre bei priimamas sprendimas parduoti besiribojančio sklypo savininkui. Nenuginčijus individualių administracinių aktų teisėtumo, nėra paneigiamas tais aktais laisvos valstybinės žemės plotams suteiktas įsiterpusių žemės plotų teisinis statusas, kurio priskyrimas žemės sklypams, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, sudaro valstybinės žemės sklypo perleidimo be aukciono teisinį pagrindą. Kadangi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaroma įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo administracinės procedūros pabaigoje, įgyvendinant individualius administracinius aktus, kuriais suformuojamas įsiterpęs žemės sklypas ir priimamas sprendimas dėl jo pardavimo konkrečiam asmeniui, asmuo, kurio prašymas administracinės procedūros eigoje netenkinamas, įgyja teisę ginčyti ir tokį aktą, kuris užkerta kelią tolimesnei pirkimo – pardavimo procedūros eigai.

Kaip buvo minėta šiame sprendime, atsakovas atsisakė pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, kadangi žemės plotas, esantis šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytos sąlygos – atstumas tarp gatvės ir privataus žemės sklypo viršija 10 metrų.

Byloje pateiktas Šiaulių skyriaus 2021 m. vasario 25 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-84-(14.31.141.), kuriame nurodyta, jog buvo patikrintas žemės plotas vakarinėje pusėje šalia pareiškėjo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad dalis tikrinamo ploto, esanti šalia pareiškėjo žemės sklypo, yra aptverta mūrine tvora, kiemas už mūrinės tvoros lygus, be žymaus nuolydžio, kita dalis tikrinamo žemės ploto yra tarp tvoros, žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Šioje dalyje auga medžiai, yra įvažiavimas į kiemą, ši dalis be žymesnio nuolydžio, lygi. Patikrinimo aktas paneigia pareiškėjo argumentus, kad ginčo žemės plotas yra su didesniu nei 20 laipsnių nuolydžiu, kad šiame žemės plote yra griovys. Prie patikrinimo akto pateiktoje schemoje nurodyta, kad šiaurinė sklypo ploto kraštinė yra 14,20 m ilgio. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, konstatuotina, jog laisvos valstybinė žemės plotas, kuris iš vienos pusės ribojasi su pareiškėjo sklypu, iš kitos – su keliu, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytos sąlygos, kadangi atstumas tarp gatvės ir pareiškėjo žemės sklypo viršija 10 metrų.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo sklypas yra sodininkų bendrijos teritorijoje, tarp pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir sodininkų bendrijos ribos yra žemės plotas, kurį pareiškėjas siekia įsigyti. Šis plotas buvo suplanuotas kaip sodininkų bendrijos žalioji zona, ant bendrijos ribos buvo likę tvoros pamatai, kurių vietoje pareiškėjas pastatė mūrinę tvorą. Šis plotas yra sodininkų bendrijos plane, jis atitinka įsiterpusio sklypo reikalavimus.