- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- A-5155-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01525-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Šaltinėlis“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Šaltinėlis“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. P. 2017 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Mažeikių skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 35FPĮ-69-(14.35.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Įsakymas), 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 35SD-2792-(14.35.104) „Dėl žemės sklypo įsigijimo“ (toliau – ir Sprendimas), Tarnybos 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 1SS-2534-(17.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti Tarnybos Mažeikių skyrių, vykdant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles“ bei kitus teisės aktus, parengti 0,04 ha ploto valstybinės žemės sklypo, besiribojančio su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu sodų bendrijoje (toliau – ir SB) „Šaltinėlis“, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą bei atlikti kitus reikalingus veiksmus šiam sklypui įsigyti.
2. Pareiškėja teigė, kad atsakovo nuomonė, jog jos pageidaujamas prisijungti laisvos valstybės žemės plotas neatitinka Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Sklypų pardavimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, reikalavimų, yra nepagrįsta. Remiantis sodo sklypo Nr. 301 schema, SB „Šaltinėlis“ planu bei UAB „Geoida“ 2012 m. gegužės 23 d. parengtu sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planu, ginčo valstybinės žemės plotas iš vakarų pusės ribojasi su privačiais žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsiterpusiu tarp sodų (duomenys neskelbtini) vandens telkiniu, iš šiaurės pusės ribojasi su visą sodą juosiančiu kanalu, šios žemės plotas neviršija 0,04 ha. SB „Šaltinėlis“ pakartotiniame visuotiniame ataskaitiniame susirinkime patvirtino savo sprendimą leisti pareiškėjai išsipirkti ginčo valstybinės žemės plotą. Pareiškėja pažymėjo, jai priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su vandens telkiniu iš vienos pusės ir grioviu iš kitos pusės, taigi buvo suformuotas nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės) 36 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. neatsižvelgiant į natūralias (gamtines) sodo sklypo ribas, iš būtent dėl to atsirado laisvos valstybinės žemės plotas. Ginčo žemės plotas yra apribotas natūralių (gamtinių) ribų (vandens telkinio, kanalo), todėl, priešingai nei tvirtina atsakovas, jis turi nustatytas ribas. Dalis tvenkinio, kuris ribojasi su kaimyniniu sodo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypu, jau keletą metų nuosavybės teise priklauso minėto sklypo savininkui, todėl tvenkinys nėra bendro naudojimo. Maždaug už 50 m yra kitas tvenkinys, kurį SB „Šaltinėlis“ naudoja bendriems tikslams. Ginčo žemės sklypo plotas, žemės sklypo dislokacija sudaro pagrindą pripažinti, jog jis negali būti suformuotas ir naudojamas pagal paskirtį kaip atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas, nes: 1) žemės sklypo ribos būtų labai neracionalios; 2) didesnę dalį šio sklypo sudarytų vandens telkinys, 3) nėra privažiavimo prie sklypo, todėl norint patekti į žemės sausumos naudmenas tektų užpilti griovį ir galbūt per jį padaryti praėjimą, nes jis per siauras, kad būtų galima padaryti kelią, 4) sausumos naudmenos sudaro labai siaurą ir netaisyklingos formos žemės ruožą, įsiterpusį tarp dviejų vandens telkinių, kurio nepakaktų užsiimti mėgėjiška sodininkyste ar juo labiau statyti sodo pastatą ir kt. Pareiškėjos įsitikinimu, negalima atsisakyti parduoti jai ginčo žemės plotą vien dėl formalios priežasties, kad prie šios žemės galima suformuoti privažiuojamąjį kelią, kita vertus, nagrinėjamu atveju toks kelias ir negalėtų būti suformuotas (siauras žemės ruožas, skardis, palei griovio kraštą įrengti elektros tinklų stulpai).
3. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose tvirtino, jog SB „Šaltinėlis“ ribos kadastro žemėlapyje nėra pažymėtos, todėl turi būti remiamasi sodininkų bendrijos išplanavimo schema. Iš S. Š. įmonės parengto topografinio plano matyti, kad laisvos žemės plotas sudaro tik 0,0582 ha. Be to, ginčo valstybinės žemės plotas atitinka Sklypų pardavimo taisyklių nuostatas, įsigaliojusias 2019 m. vasario 19 d., nes šią žemę sudaro siaura juosta, kuri ribojasi iš vakarų pusės – su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tarp privačių žemės sklypų įsiterpusiu vandens telkiniu, iš šiaurės pusės – su visą sodą juosiančiu kanalu. Žemės plotą sudaro vien griovos, šlaitai ir siaura žemės juosta. Pareiškėja atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal minėtos redakcijos taisyklių nuostatas, įsiterpusio žemės ploto dydis Tarnybos sprendimu gali būti didinamas iki 0,12 ha.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, kartu atstovaudamas trečiąjį suinteresuotą asmenį Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šio skundo netenkinti.
5. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 26 d. atlikto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimo metu nustatyta, jog sklypo savininkai be teisinio pagrindo naudojasi greta esančia valstybine žeme (už sklypo ribų įrengtos automobilių stovėjimo vietos, fekalinės kanalizacijos šulinys, pastatytas garažas su stogine, ūkinis namelis). Už konstatuotą administracinį nusižengimą pareiškėjai skirta 150 Eur bauda. Atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos 2017 m. liepos 25 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu prisijungti laisvą žemės plotą, kadangi ginčo laisvos valstybinės žemės plotas neatitiko Sklypų pardavimo taisyklių 2 ir 4 punktų reikalavimų, t. y. žemės plotas didesnis nei 0,04 ha ir yra galimybė suformuoti privažiavimą. Pareiškėja, nurodydama, jog ginčo žemės plotas yra apie 0,04 ha ploto, tik įvardija pageidaujamos įsigyti žemės plotą, nepaisant to, kad jai priklausantis žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kurios plotas – apie 0,1983 ha (remiantis duomenimis iš kadastro žemėlapio). Tokiame plote galima suformuoti net du sklypus, sodininkų bendrija turi galimybę žemę išnuomoti. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad analogiškas pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas ir anksčiau (2012 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. 35SD-14.35.104.)-2769), paaiškinant, jog pageidaujama įsigyti laisva valstybinė žemė neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. P. skundą.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso SB „Šaltinėlis“ esantis žemės ūkio paskirties 0,0763 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai pagal žemės nuomos sutartį, sudarytą su SB „Šaltinėlis“ , buvo išnuomota 0,028 ha žemės šalia minėto žemės sklypo, o 2017 m. gegužės 13 d. visuotinio susirinkimo sprendimu jai leista nuomotis ir išsipirkti apie 0,04 ha laisvą žemės plotą, kuris ribojasi su minėtu žemės sklypu.
8. Tarnybos Mažeikių skyrius 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr.35SD-1678-(14.35.104.) informavo pareiškėją, kad, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2017 m. gegužės 26 d. atliks žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą vietoje. Atlikęs patikrinimą, atsakovas nustatė, kad sklypo savininkai be pagrindo naudojasi greta esančia valstybine žeme, už privatizuotų sklypo ribų tvoromis aptvėrę vakarinėje, šiaurinėje ir rytinėje pusėje esančią valstybinę žemę; šioje valstybinės žemės teritorijoje įrengta kūdra su sutvirtintais šlaitais ir įrengtais laiptais, šiaurinėje sklypo dalyje pastatytas garažas su stogine, betonuotas privažiavimas prie garažo; vakarinėje sklypo dalyje prie kūdros pastatytas pastatas, įrengtas priėjimas prie pastato; prie (duomenys neskelbtini) gatvės įrengta tvora, užimanti iki 1 m pločio juostą valstybinės žemės – (duomenys neskelbtini) gatvės; visi išvardyti pastatai ir statiniai pastatyti valstybinėje žemėje. Už savavališką valstybinės žemės užėmimą pareiškėja nubausta administracine nuobauda.
Šalies argumentai
9. Pareiškėja 2017 m. liepos 21 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Mažeikių skyrių, prašydama organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant prisijungti 0,04 ha laisvą žemės plotą ūkinėms reikmėms.
Žemesnės instancijos teismas
10. Tarnybos Mažeikių skyrius ginčijamu 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 35FPĮ-69-(14.35.124.) netenkino pareiškėjos prašymo, nurodydamas, kad norimas prijungti žemės plotas nėra įsiterpęs ir neatitinka Sklypų pardavimo taisyklių 2 ir 4 punkto reikalavimų. Tarnybos Mažeikių skyrius ginčijamu sprendimu, įformintu 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 35SD-2792-(14.35.104), atsisakė pareiškėjai parduoti laisvą valstybinės žemės plotą šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), remdamasis minėtų taisyklių 4 punktu, konstatavęs, jog ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos; jo bendras plotas (preliminariai pamatavus) yra didesnis negu 0,04 ha ir yra galimybė suformuoti privažiavimą. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Įsakymo ir Sprendimo, ginčijamame 2017 m. spalio 16 d. sprendime Nr. 1SS-2534-(17.5) konstatavo, jog Tarnybos Mažeikių skyrius pagrįstai atsisakė leisti pareiškėjai įsigyti jos pageidaujamą 0,04 ha ploto valstybinę žemę, nes šis žemės plotas negali būti formuojamas ir parduodamas kaip įsiterpęs.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja kartu su 2017 m. liepos 21 d. prašymu atsakovui pateikė SB „Šaltinėlis“ narių visuotinio susirinkimo 2017 m. gegužės 13 d. protokolo išrašą (nutarta leisti pareiškėjai nuomotis ir išsipirkti apie 0,04 ha laisvą žemės plotą, kuris ribojasi su jai priklausančiu žemės sklypu), susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašą su jų parašais bei laisvos formos brėžinį (nenurodant jokių matmenų) – schemą, įvardytą Planu, su SB „Šaltinėlis“ ir pareiškėjos parašais, kuriame pažymėtas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), šalia jo esantis tvenkinys ir pareiškėjos iš SB „Šaltinėlis“ nuomojama žemė (toliau – ir Planas). Pareiškėja siekė įsigyti nuosavybėn Plane N raide pažymėtą žemės plotą. Teismas pabrėžė, jog tam, kad valstybinės žemės plotą būtų galima laikyti įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, jis turi atitikti visas Taisyklių 2 punkte (2014 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 264 redakcija, galiojusi Įsakymo ir Sprendimo priėmimo dieną) nustatytas sąlygas: jo neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, jis turi būti įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršyti 0,04 ha, ir prie jo pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamąjį kelią.
12. Teismas akcentavo, jog, palyginus Plane pažymėtą siekiamą įsigyti žemės plotą su ginčo vietovės kadastro žemėlapio ištrauka, matyti, kad Plane nurodytas plotas nėra įsiterpęs tarp kitų žemės sklypų, o būtent: 1) plotas į šiaurę ties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytine riba nėra apribotas jokiu žemės sklypu, o tęsiasi į rytus pagal (duomenys neskelbtini) gatvę iki SB „Šaltinėlis“ ribos; ties gretimo sklypo rytine riba taip pat nėra apribotas jokiu žemės sklypu, o tęsiasi į šiaurės vakarus iki (duomenys neskelbtini) gatvės; 2) plotas į vakarus ties tvenkiniu nėra apribotas žemės sklypu, nes tvenkinys nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Atsakovas pagrįstai nustatė ginčo žemės ploto, faktiškai įsiterpusio tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, ribas bei užimamą plotą pagal kadastro žemėlapio duomenis bei pagrįstai konstatavo, jog šis žemės plotas yra apie 0,1983 ha. Pareiškėjos argumentas, kad kadastro žemėlapio ištraukoje SB „Šaltinėlis“ teritorijos šiaurinėje pusėje pažymėta riba nėra SB „Šaltinėlis“ teritorijos riba (SB „Šaltinėlis“ teritorijai nėra atlikti kadastriniai matavimai), nepaneigia anksčiau nurodytų duomenų. Sklypo naudojimo patikrinimo vietoje duomenys patvirtina, kad pareiškėja statinius pastatė ant valstybinės žemės, esančios už šiaurinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, žemėmis užvertusi bendro naudojimo griovį, taigi tarp jai priklausančio žemės sklypo ir SB „Šaltinėlis“ teritorijos šiaurinės ribos yra valstybinės žemės tarpas. Net šiaurinę SB „Šaltinėlis“ teritorijos ribą nubrėžus šiek tiek arčiau minėto žemės sklypo, ginčo žemės ploto ribos iš esmės nepasikeistų, o numanoma ploto paklaida nagrinėjamo ginčo kontekste nebūtų ženkli (t. y. nepaneigtų, kad pareiškėjos pageidaujamos žemės plotas yra daug didesnis nei 0,04 ha). Teismas pažymėjo, kad ištraukos iš kadastro žemėlapių taip pat įrodo, jog į ginčo žemės plotą galima patekti tiek nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, tiek nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kas patvirtina, jog prie jo galima suprojektuoti privažiuojamąjį kelią (kelius). Taigi, ginčo žemės plotas neatitiko Taisyklių 2 punkte įtvirtintos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant įsigyti 0,004 ha valstybinės žemės bei ją sujungti su minėtu žemės sklypu.
13. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, susijusius su tuo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo nustatytos neteisingai, kadangi pareiškėja sutiko su 2012 metais atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytomis ribomis. Teismas pastebėjo, jog pareiškėja kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė naują (S. Š. įmonės 2020 m. sausio 15 d. parengtą) pageidaujamo įsigyti laisvos valstybinės žemės ploto topografinį planą, kuriame nurodyta kitokia žemės ploto konfigūracija ir plotas (582 kv. m), bei vadovavosi Sklypų pardavimo taisyklių nuostatomis, įsigaliojusiomis 2019 m. vasario 19 d., tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjos pateiktą prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal naujai parengto plano duomenis bei pagal naujas teisės normas, todėl, atsižvelgiant į skundų pareikštų ir teismo priimtų reikalavimų ribas, pastarieji pareiškėjos dokumentai ir argumentai nebuvo vertinami.
14. Teismas padarė išvadą, , kad Įsakymas bei Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti Tarnybos 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 1SS-2534-(17.5) bei tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
15. Pareiškėja J. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimą ir tenkinti jos skundą arba perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Pareiškėjos įsitikinimu, jos pateikti dokumentai patvirtina, jog ginčo žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir jos prašymas neprieštarauja sodininkų bendrijos pozicijai, atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 36 punkte įtvirtintus reikalavimus. Teismas, nagrinėdamas ginčą, pažeidė materialiosios teisės normas (Sklypų pardavimo taisyklių 2, 3 ir 4 p., taip pat Sklypų pardavimo taisyklių nuostatas, įsigaliojusias 2019 m. vasario 19 d., ir kt.) ir proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d., 80 str. 1 ir 2 d., 86 str. 1 d. ir kt.). Pareiškėja pakartoja, kad teismas turėjo remtis pateiktu SB „Šaltinėlis“ suplanavimo projektu (generaliniu planu) kaip vieninteliu sodo teritorijos suplanavimo sprendinius įtvirtinančiu dokumentu (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. ir 2 str. 3 d.) ir būtent pagal jį nustatyti laisvos žemės plotą bendrijos teritorijoje. Pareiškėja buvo nurodžiusi, jog ji pageidauja įsigyti tik 0,04 ha žemės plotą, kaip tai numatyta Sklypų pardavimo taisyklių 2.2, 3.12 ir 4 punktuose. Atsižvelgdama į tai, kad pagal 2019 m. vasario 19 d. įsigaliojusias Sklypų pardavimo taisyklių nuostatas įsiterpusio žemės ploto plotą galima didinti iki 0,12 ha, pareiškėja pateikė teismui papildomą rašytinį paaiškinimą ir papildomus įrodymus, jog jos pageidaujamą žemės plotą sudaro daugiausiai 0,0582 ha (įskaitant jame esantį tvenkinį). Ginčo žemės plotas neturi nustatytų ribų ir nėra įregistruotas. Ginčo objektas nagrinėjamoje byloje yra ne visas šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo esantis laisvos valstybinės žemės plotas, bet tik jo dalis, apribota privačiais žemės sklypais ir vandens telkiniu, kanalu, kurios neįmanoma suprojektuoti kaip atskirą individualų mėgėjų sodo sklypą, tinkamą vykdyti mėgėjišką sodininkystę, bei prie kurio būtų galima privažiuoti tik grioviu (kita vertus, net jei prie ginčo žemės ploto būtų galima suformuoti privažiavimo kelią, vien ši aplinkybė savaime neužkirstų kelio pareiškėjai įsigyti tokią žemę). Atsakovas, tvirtindamas, jog laisvos valstybinės žemės plotą sudaro 0,1983 ha, nepateikė duomenų apie tai, kiek žemės yra SB „Šaltinėlis“ teritorijoje bei kiek yra kitos paskirties žemės už sodininkų bendrijos ribų. Be to, teismas neanalizavo reikšmingų ginčo teritorijos reljefo ypatybių, nelygino jų su kitais byloje esančiais duomenimis, pavyzdžiui, SB „Šaltinėlis“ generaliniu planu, topografiniu planu. Teismas taip pat nepagrįstai nesivadovavo Sklypų pardavimo taisyklių nuostatomis, įsigaliojusiomis 2019 m. vasario 19 d., numatyta išimtimi (kaip minėta, pareiškėjos pageidaujamą įsigyti žemės plotą sudaro vien griovos, šlaitai ir siaura žemės juosta, S. Š. įmonės topografinis planas M 1:500; konfigūracija matyti ir iš SB „Šaltinėlis“ išplanavimo schemos), toks teismo vertinimas nebūtų peržengęs pareiškėjos pateikto skundo ribų (bylos nagrinėjimo metu keitėsi ne pareiškėjos reikalavimai, o teisinis reglamentavimas, kurį ji prašė taikyti; teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės). Teismas nepagrįstai rėmėsi ortofoto nuotrauka, kadangi jos duomenys netikslūs ir nepatikimi. Pareiškėja akcentuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintų Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 4 punktą. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus, susijusius su tuo, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas neteisingai, ir pabrėžia, kad valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei. Šiuo atveju dėl neteisingai suformuoto žemės sklypo, tiksliau – dėl natūralių gamtinių reiškinių (dirvožemio erozijos ir pan.) ties sklypo riba esančio tvenkinio ir griovio šlaitai griūna, dėl to pareiškėjai priklausantis žemės sklypas mažėja, gali būti pakenkta gyvenamojo namo pamatams. Pareiškėja, negalėdama įsigyti ginčo žemės ploto, negali imtis veiksmų tvenkinio ir griovio krantams sutvirtinti.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, kartu atstovaudamas trečiąjį suinteresuotą asmenį Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė šį skundą atmesti.
18. Atsakovas apžvelgia ginčo aplinkybes, nurodo visiškai pritariantis teismo sprendime išdėstytiems motyvams bei padarytoms išvadoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 p.). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.).
20. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 264 redakcija, galiojusi skundžiamų Įsakymo ir Sprendimo priėmimo dieną) 4 punkte nustatyta, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams; įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas - tai valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.
21. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tuo atveju, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, o to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
22. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 49 punktas nustato, kad mėgėjų sodo bendrijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka.
23. Vertinant, ar pareiškėjos prašyme nurodytas pageidaujamas įsigyti nuosavybėn žemės sklypas atitiko prašymo teikimo bei ginčijamų aktų priėmimo metu Sklypų pardavimo taisyklėse nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąlygų visumą, nustatytina, ar šio žemės sklypo negalima suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, ar jis įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, ar neviršija 0,04 hektaro, taip pat ar jo negalima pripažinti tokiu valstybinės žemės sklypu, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.
24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos siekiamas įsigyti laisvas plotas (planas, II t., b. l. 45) į šiaurę nuo jai priklausančio žemės sklypo rytinėje pusėje apribotas linija ties sklypo rytine riba, šiaurinėje pusėje – galbūt su SB „Šaltinėlis“ teritorijos tvora, vakarinėje pusėje apribotas linija ties gretimo sklypo rytine riba; į vakarus nuo sklypo – apima laisvą plotą tarp sklypo ir gretimo sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei plotą tarp sklypo ir tvenkinio. Palyginęs Plane pažymėtą siekiamą įsigyti žemės plotą su ginčo vietovės kadastro žemėlapio ištrauka (II t., b. l. 46–48), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Plane nurodytas plotas nėra įsiterpęs tarp kitų žemės sklypų, o būtent plotas: 1) plotas į šiaurę ties pareiškėjai priklausančio žemės sklypo rytine riba nėra apribotas jokiu žemės sklypu, o tęsiasi į rytus pagal (duomenys neskelbtini) gatvę iki pat SB „Šaltinėlis“ ribos; ties gretimo sklypo rytine riba taip pat nėra apribotas jokiu žemės sklypu, o tęsiasi į šiaurės vakarus iki pat (duomenys neskelbtini) gatvės; 2) plotas į vakarus ties tvenkiniu taip pat nėra apribotas jokiu žemės sklypu, nes tvenkinys nėra suformuotas atskiru žemės sklypu. Šių įrodymų pagrindu padaryta teisinga išvada, kad atsakovas pagrįstai nustatė ties pareiškėjos sklypu esančio laisvo žemės ploto, faktiškai įsiterpusio tarp valstybinės ir privačios žemės sklypų, ribas bei užimamą plotą pagal kadastro žemėlapio duomenis bei pagrįstai konstatavo, jog šis žemės plotas viršija 0,004 ha, t. y. yra apie 0,1983 ha (I t., b. l. 120).
25. Tai suponuoja, kad ginčo žemės plotas neatitiko Sklypų pardavimo taisyklėse nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąlygų – maksimalaus leistino ploto sąlygos (Nutarties 23 p.) ir vien dėl to, nevertinant kitų pareiškėjos argumentų, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijami Įsakymas bei Sprendimas yra teisėti.
26. Apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad remiantis administracinių teismų praktika, teisė netoleruoja tokios situacijos, kai atitinkami valstybinės laisvos žemės plotai skaidomi dirbtinai siekiant suformuoti naują žemės sklypą, kaip įsiterpusį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014).
27. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis tik SB „Šaltinėlis“ suplanavimo projektu (generaliniu planu) kaip vieninteliu sodo teritorijos suplanavimo sprendinius įtvirtinančiu dokumentu, vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 2 straipsnio 3 dalimi. Vertindamas, ar žemės plotas pripažintinas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu ir sprendžiant, ar jis atitinka Sklypų pardavimo taisyklėse nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąlygų visumą, atsakovas turėjo teisinį pagrindą remtis pareiškėjai priklausančio žemės sklypo planu, sklypo kadastrinių matavimų planu, SB „Šaltinėlis“ schema bei nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiu ir visų šių dokumentų pagrindu padaryti išvadas dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo bei teisėtumo.
28. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti ginčijamus Įsakymą ir Sprendimą taikant jų priėmimo metu negaliojusio teisinio reglamentavimo nuostatas, kuriomis įtvirtintos specialiosios sąlygos tam tikriems atvejams, kai įsiterpusiais valstybinės žemės sklypais gali būti pripažįstami ir didesnio ploto žemės sklypai, nes teisminės kontrolės šioje byloje dalykas yra administraciniai aktai, priimti iki naujojo teisinio reglamentavimo įsigaliojimo, todėl jų pagrįstumas ir teisėtumas vertintini jų priėmimo metu galiojusio aktualaus teisinio reglamentavimo aspektu.
29. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad ginčo žemės sklypas neatitinka maksimalaus leistino ploto sąlygos (Nutarties 23 p.), dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
30. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.