Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis, II-92-667/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-12
Bylos Nr.: II-92-667/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00043-2021-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Alvydas Rimkevičius (pirm.)
Pareiškėjas: R. G.
Institucija: Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-92-667/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00043-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Sandrai Kalniūtei,dalyvaujant pareiškėjui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto A. M. 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-25039-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 21 d. R. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad R. G. 2020 m. lapkričio 21 d., 21.06 val. (duomenys neskelbtini)vairavo transporto priemonę, automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,61 promilių girtumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-25069-2020 R. G. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. G., nesutikdamas su Institucijos 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą pakeisti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi paskirti švelnesnę nei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą ir administracinio poveikio priemonę, paskirtą baudą ar baudos dalis pakeisti viešaisiais darbais arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad su padarytu nusižengimu sutinka, dėl jo labai gailisi, savo poelgį vertina itin kritiškai, stipriai dėl tokio savo elgesio išgyvena ir šiuo metu patiria itin dideles neigiamas pasekmes, suvaržymus dėl padaryto nusižengimo, kuris iš esmės nesuderinamas nei su jo asmenybe, nei su gyvenimo būdu. Supranta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra netinkamų jo paties veiksmų pasekmė ir šiuo metu jaučiamus neigiamus padarinius turėjo įvertinti prieš sėsdamas už automobilio vairo neblaivus, tačiau prašo teismo įvertinti galimybę jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Jo nuomone, institucija, priimdama nutarimą, neatsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, kurį prašo pakeisti. Prašo teismo atsižvelgti į tai, jog nagrinėjamas nusižengimas buvo padarytas pirmą kartą gyvenime, turint daugiau nei 20 metų vairavimo stažą. Jis pakankamai intensyviai ir atsakingai naudojosi suteikta teise vairuoti transporto priemones, tačiau surinkta bylos medžiaga nesudaro pagrindo vertinti jo kaip piktybinio teisės pažeidėjo. Jis turi šeimą, augina 3 mažamečius vaikus. Šiuo metu nedirba, todėl yra atsakingas už vaikų priežiūrą, jų nuvežimą ir parvežimą iš ugdymo įstaigų, užklasinį ugdymą. Nors žmona taip pat turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau vienu metu dirbti ir įgyvendinti sudėtingą vaikų dienotvarkės grafiką yra neįmanoma. Taigi, teisė vairuoti transporto priemones jam tikrai yra labai reikalinga ir būtina kasdienėms funkcijoms atlikti, o metams laiko atimant teisę vairuoti transporto priemones bus sukelti neigiami padariniai ne tik jam, bet ir visai jo šeimai. Prašo atsižvelgti į tai, jog nustatytas neblaivumas, taip pat įvertinus ir alkotesterio paklaidą, tik nežymiai viršijo leistiną alkoholio koncentraciją. Taip pat, nusižengimas buvo padarytas vakaro metu, karantino laikotarpiu, kuomet eismas nebuvo ypatingai intensyvus. Alkoholinius gėrimus vartojo vakarienės metu ir tinkamai neįvertino savo būklės, jautėsi blaivus, jokių padarinių nagrinėjamu atveju nebuvo sukelta, nesijautė apsvaigęs, buvo sustabdytas reido metu, savo kaltę iš karto pripažino ir padėjo policijos pareigūnams atskleisti padaryto nusižengimo aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; taip siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri. vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Apžvelgiant naujausią teismų praktiką taip pat matyti, kad teismas vis dažniau taiko ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir asmenims, kurių neblaivumas buvo gerokai didesnis nei jam nustatytas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, jam, kaip anksčiau už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustam, niekada neteistam, turinčiam didelį vairavimo stažą asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina - paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežtos, neproporcingos padarytam nusižengimui ir jo asmenybei, todėl prašo jas sumažinti. Be to, įsigaliojus ANK, galią prarado ATPK 329 straipsnio nuostatos, kuriomis vadovaujantis asmenys anksčiau galėdavo kreiptis dėl teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimo praėjus pusei laiko. Teismas turėtų įvertinti, jog nagrinėjimas nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio ir suteikti jam progą pasitaisyti. Dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, taip pat, negalėjo pareikšti prašymų ir pateikti papildomų dokumentų. Kaip minėjo, jis su žmona augina tris mažamečius vaikus, šiuo metu yra bedarbis, turi nemažai finansinių įsipareigojimų, todėl, esant galimybei, prašo teismo apsvarstyti galimybę jam paskirtą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais ar išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. ANK 37 straipsnio 1 dalis numato, kad visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis Šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Supranta, kad šie prašymai turi būti nagrinėjami priimant nutarimą, tačiau nagrinėjamu atveju jo dalyvavimas nei nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis, nei tiesiogiai nebuvo užtikrintas, motyvuojant paskelbtu karantinu, todėl jis negalėjo šių prašymų išreikšti, todėl prašo šią klaidą ištaisyti nagrinėjant jo skundą dėl Institucijos priimto nutarimo. Mano, kad nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta paskiriant alternatyvius nuobaudos įvykdymo būdus.

Atsiliepimas

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su apelianto R. G. skundo argumentais nesutinka. Mano, kad apeliantui sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir baudą nebus pasiekti įstatymo leidėjo nustatyti nuobaudos tikslai - užkirsti kelią teisės pažeidimams, kurie priskiriami prie pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Duomenų, kurie leistų manyti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ar mažesnio dydžio baudą byloje nėra. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) turi teisę, o ne pareigą paskirti švelnesnę nuobaudą. Be to, priimdamas tokį sprendimą privalomai ne vien formaliai turi įvertinti ne tik tai ar įvykdytos visos įstatymo numatytos sąlygos, todėl mano, kad nutarimas yra priimtas pagrįstai. Institucijos nuomone, jog įstatymas aukščiau iškelia būtent visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra adekvatus teisės pažeidimo padarymo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias griežtas sankcijas. Tai, kad R. G., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį yra tik jo pačio netinkamo elgesio rezultatas. Kaip matyti, iš pareigūno tarnybinio pranešimo, 2020 m. lapkričio 21 d. buvo vykdyta policinė priemonė, kurios metu Kaune, (duomenys neskelbtini)g. apie 21.00 val. buvo sustabdytas automobilis „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tikrinant vairuotojo blaivumą bekontakčiu alkotesteriu „Drager 5000“ buvo nustatyta, kad vairuotojas galimai yra vartojęs alkoholio, taip pat, pareigūnai paminėjo, kad nuo vairuotojo jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Apelianto buvo paklausta, kada jis vartojo alkoholį, jis paaiškino, kad prieš dešimt minučių išgėrė puse taurės vyno ir važiavo pirkti ledų. Palaukus apie penkias minutes (sustabdė 21.00 val., o 21.08 val. apeliantas buvo patikrintas alkotesteriu) vairuotojo blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0366, buvo nustatytas 0,61 prom. girtumas. Skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę būtina atsižvelgti į tai, ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirtos nuobaudos griežtumas šiuo atveju proporcingas apelianto padalytam pažeidimui. Nuobauda visais atvejais yra griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo. Išvengiant neigiamų padarinių, susijusių su sankcija, nuobaudos taptų beprasmiškos. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių nusižengimų bylas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007,2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr¹-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinus bylos medžiagą, tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Pažeidėjui policijos pareigūno buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir minimali bauda, kurie numatyti ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo. Galima sutikti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62- 3678/2011 ir kt.), nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Prieš darant nusižengimą žinotos aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat, pabrėžtina, kad apeliantas prie skundo nėra pateikęs jokių dokumentų patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį. Apelianto padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus, jis valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, todėl mano, kad Institucijos pareigūnas priėmė nutarimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, teismo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. G. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino pripažįstantis pažeidimą, kad 2020 m. lapkričio 21 d., 21.06 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)vairavo transporto priemonę, automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, tačiau mano, kad pareigūnai nesilaikė reikiamų procedūrų. Pareigūnas, patikrinęs neblaivumą, nesuteikė jam galimybės luktelti, pūsti antrą kartą. Jis pasimetė, į gydymo įstaigą pasitikrinti kraujo nenuvyko. Jis nebuvo nuvykęs į bylos nagrinėjimą, nes jam buvo nurodyta, kad jis atvykti negali. Aplinkybes jis išdėstė elektroniniu paštu ir po to gavo nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas 800 eurų bauda ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Anksčiau jis yra baustas už greičio viršijimą. Žino, kad vairuoti neblaiviam negalima. Įvykio dieną jis su žmona išgėrė po taurę vyno. Po to žmona pasakė nuvažiuoti vaikams ledų nupirkti ir reido metu buvo sustabdytas. Paskirtos baudos nesumokėjo. Jis nedirba, rūpinasi šeima, vaikais, veža juos į mokyklą, būrelius. Žmona dirba, gauna apie 2000 eurų atlyginimą, turi vairuotojo pažymėjimą. Jo ir žmonos tėvai gyvena Kaune, jo mama – Vokietijoje. Paskirta bauda turi įtakos šeimos finansams, nes jie santaupų neturi, turi paskolą.

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-25069-2020 R. G. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. G. 2020 m. lapkričio 21 d., 21.06 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)vairavo transporto priemonę, automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,61 promilių girtumas. Pareiškėjas pripažino vartojęs alkoholį, tačiau jautėsi gerai, todėl vairavo automobilį ir policijos reido metu buvo sustabdytas bei jam nustatytas girtumas.

Pareiškėjo kaltę patvirtina vyriausiosios patrulės G. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame ji nurodė, kad 2020 m. lapkričio 21 d. dirbant radijo šaukiniu 1880 kartu su vyriausiuoju patruliu A. D., vykdė policinę priemonę, kurios metu Kauno, (duomenys neskelbtini) g. apie 21 val. buvo sustabdytas automobilis „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tikrinant vairuoto blaivumą bekontakčiu alkotesteriu „Drager 5000“, buvo nustatyta, kad vairuotojas, galimai yra vartojęs alkoholio, taip pat nuo vairuotojo jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Buvo paklausta, kada vairuotojas vartojo alkoholį, prieš kiek laiko. Jis paaiškino, kad prieš 10 min išgėrė puse taurės vyno ir važiavo pirkti ledų. Palaukus apie 5 min., nes vairuotojas aiškino, kad alkoholį vartojo prieš 10 min., vairuotojas R. G. priėjus prie tarnybinio automobilio, kur yra filmuojama bei įrašomas garsas, buvo patikrintas alkotesteriu. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 6810 vairuotojo blaivumą, buvo nustatytas 0,61 promilės girtumas. Vairuotojui R. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vairuotojas nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. R. G. prašymu, transporto priemonę saugiai nutransportavo tėvas A. G..

Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (tai yra daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Todėl įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį pagrindo nėra.

Pareiškėjas prašo sumažinti baudą, pakeisti ją viešaisiais darbais ar išdėstyti dalimis, sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

Dėl baudos sumažinimo

Už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skiriama nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų bauda. Pareiškėjui R. G., atsižvelgiant į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Pareiškėjas nurodė, kad jis nedirba, šeimoje dirba tik žmona, ji gauna 2000 eurų atlyginimą, jie turi 3 vaikus, turi finansinių įsipareigojimų, todėl paskirta bauda apsunkina šeimos finansinę padėtį. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo sunkią materialinę padėtį patvirtinančių dokumentų, todėl pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, nėra. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas šiuo metu turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, kas jį kaip vairuotoją charakterizuoja neigiamai ir nesuteikia galimybės jam skirtą baudą mažinti.

Dėl baudos išdėstymo

Pažymėtina tai, kad pagal ANK 675 straipsnio 1 dalį, nutarimus skirti baudą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, antstoliai šiame kodekse, Civilinio proceso kodekse, Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus.

Dėl prašymo baudą pakeisti viešaisiais darbais

Vadovaujantis ANK 37 straipsnio 1 dalimi, visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Įstatymas imperatyviai numato baudos keitimo į viešuosius darbus tvarką. ANK 675 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-195/2018).

Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas nepateikė prašymo neskirti baudos, o paskirti viešuosius darbus, todėl Institucija tokios galimybės, nagrinėdama bylą iš esmės, nesvarstė ir priėmė nutarimą skirti R. G. baudą. Pažymėtina, kad nutarimų skirti baudą vykdymo tvarką ir terminus reglamentuoja ANK 675 ir 676 straipsniai. Pagal ANK 676 straipsnio 1 dalį, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per ANK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 2 dalis). ANK 676 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Tokiu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša ANK 673 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai. Pažymėtina, jog tik ANK 673 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos teikimu teismas savo nutarimu, o kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ne teismo tvarka, – pati nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais (ANK 676 straipsnio 4 dalis). Taigi, baudos pakeitimas viešaisiais darbais administracine nuobauda nubausto asmens sutikimu galimas tik vykdymo procese, kai asmuo neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas ir tik griežtai laikantis ANK 676 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos tvarkos. Jokių kitų atvejų paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus nutarimo skirti baudą vykdymo procese ANK nenumato. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, R. G. prašymas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais atmestinas.

Dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

Už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju pareiškėjui buvo paskirtas minimali bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad pareiškėjas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai, tuo labiau, kai jis turi ir kitų galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu eismas nebuvo itin intensyvus, tačiau pareiškėjas važiavo judria Kauno miesto gatve. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo padarytos žalos ar eismo intensyvumo, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Neabejotina, kad atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskiriant, nėra jokio pagrindo.

Skiriant nuobaudą, Institucija atsižvelgė į nustatytą pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jo veiksmai nesukėlė neigiamų padarinių. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Pareiškėjas prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes be teisės vairuoti jis negalės vežioti vaikų į mokyklą ir būrelius. Jis nedirba, prižiūri vaikus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas su šeima gyvena Kauno mieste. Žmonos ir jo tėvai gyvena taip pat Kaune. Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėjui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai, bet tikrai netaps neįmanoma, nes galima naudotis viešuoju transportu ar taksi paslaugomis, prašyti artimųjų, draugų pavėžėti. Be to, visos šios šeiminės aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-296-873/2018).

Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už greičio viršijimą, kas rodo, kad šis pažeidimas nėra visiškai atsitiktinio pobūdžio.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo R. G. skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-25069-2020 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. G. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-25069-2020 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius