Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. K. 2024 m. sausio 7 d. apie 14 val. 40 min. Kaune, (duomenys neskelbtini), kol buvo sustabdyta policijos pareigūnų, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0392 nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamoji R. K. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2024 m. sausio 7 d. 14.40 val. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivi. Įpūtė 2,08 promilės. Gėrė alkoholio tą pačią dieną, brendžio 250 ml. Vairavo jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“.

3. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorė ir gynėja, kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Kauno AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo sk. patrulis. 2024 m. sausio 7 d. patruliavo su vyr. patruliu J. Š.. Apie 14.34 iš Kauno OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) automobilyje valst. Nr. (duomenys neskelbtini) miega galimai neblaivi moteris. Atvykus į nurodytą vietą, einant prie pilkos spalvos automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja pradėjo važiuoti į kelią per šaligatvio bortelį į (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Vairuotoja vis sustodavo, bet jiems sustojus ir einant link jos, ji vėl pradėdavo važiuoti, bet apie 14.40 val. sustojus prie (duomenys neskelbtini) namo pribėgo prie automobilio, ji toliau sėdėjo automobilyje. Iškart pajuto alkoholio kvapą, visiškai nerišlią kalbą. Nustatyta, kad tai R. K.. Patikrinus jos blaivumą, nustatyta girtumas 3,04 promilės alkoholio, o antru pūtimu nustatytas 2,08 promilių girtumas. Įvykis perduotas Kauno Apskrities RV tyrėjams. (b.l. 39)

3.2. Iš 2024 m. sausio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. sausio 7 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), reaguojant pagal pranešimą buvo sustabdyta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią būdama neblaivi vairavo R. K. gim. (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 7 d. 14.48 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0392, patikros sertifikato Nr. 1989115, pirmu tikrinimu, R. K. nustatytas 3,04 prom. neblaivumas. 2024 m. sausio 7 d. 15.07 val., tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu, antru tikrinimu, R. K. nustatytas 2,08 prom. neblaivumas. Po įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros, automobilis (duomenys neskelbtini) Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). (b.l. 6)

3.3. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir automobilis. „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros paimtas. (b.b.l. 27-36)

3.4. Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad R. K. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0392, patikros sertifikato Nr. 1989115, pirmu tikrinimu 14.48 val. nustatytas 3,04 promilės neblaivumas, o antru tikrinimu 15.07 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. (b.l. 13)

3.5. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl autotransporto kainos Lietuvoje nurodyta, jog, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, gamybos periodas 2008-2011 m., pasirinkti metai 2010 m., kaina Lietuvoje 1410 Eur su PVM. (b.l. 49)

3.6. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. K., gim. (duomenys neskelbtini). (b.l. 21)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas R. K. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Byloje pačios kaltinamosios R. K. parodymais, kurie tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojo apklausos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamosios veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. R. K. 2024 m. sausio 7 d. apie 14 val. 40 min. Kaune, (duomenys neskelbtini), kol buvo sustabdyta policijos pareigūnų, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį “ (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu “Alcotest 6810” Nr. ARFM-0392 nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. R. K. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamosios veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jos veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

6. Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

7. Kaltinamosios padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnis).

8. Vertinant kaltinamosios R. K. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog ji iki inkriminuotos veikos padarymo nebuvo praeityje teista, nebuvo bausta administracine tvarka. Psichiatrinio gydymo, bei priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašyta. Dirbanti. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajai prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąją, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

11. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281-1 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę

12. R. K., vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (2,08 promilių) laipsnis. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivi, nustatytas neblaivumo laipsnis viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamoji padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajai naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamosios galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

13. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti R. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų R. K. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, jokie asmenys sužaloti nebuvo, turtui žala nepadaryta, civilinių ieškinių nėra pareikšta. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. K. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra teisiama pirmą kartą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, teisę vairuoti transporto priemones R. K. įgijo senai, administracine tvarka nebausta, dirba (duomenys neskelbtini), neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajai nustatytinas mažesniam nei vidutiniam terminui, artimas minimaliam. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas, adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo – šios specialiosios teisės kaltinamajam sustabdymo dienos – nuo 2024 m. sausio 10 d.

14. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

15. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji, būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamoji objektyviai nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. K. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis R. K., konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

16. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. 2024 m. sausio 10 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui ,, (duomenys neskelbtini)” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, bei disponuoti šiuo turtu, paliktinas iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

17. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ir jo techninės apžiūros pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20) perduodamas konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. sumažintą bausmę – 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 8 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti R. K., kad paskirtoji bauda per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis / įgyti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones vieniems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 10 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra”;

– konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintini. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti - panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonės registracijos liudijimą, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.