- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-07-30
- Bylos Nr.
- A8.-2089-1034/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01511-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Pažeidėjas
- A. M., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuo 2012 m. liepos 10 d. būdama UAB „Jugma“ (bendrovė, kuri pagal patikrinimo metu nustatytas aplinkybes yra buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikianti įmonė, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 2 straipsnio 10 dalies 3 punkte) direktore, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų:
1) Nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d. nenustatė atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; registracijos žurnalų tvarkymu; PPTFPĮ nurodytos informacijos saugojimu; kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais.
Taip A. M. pažeidė PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalį; FNTT direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d., toliau – ir Nurodymai Nr. V-55) 68 ir 69 punktus; ir FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-l 85 „Dėl Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.), toliau – ir Nurodymai Nr. V-185) 38 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 198 straipsnio 3 dalyje.
2) Nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2018 m. birželio 13 d. nepaskyrė ir raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT,
Taip A. M. pažeidė PPTFPĮ (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 2 dalį ir PPTFPĮ (redakcija galiojanti nuo 2017 m. liepos 13 d.) 22 straipsnio 1 dalį; Nurodymų Nr. V-55 70 punktą, ir Nurodymų Nr. V-185 36 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.
3) Nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. birželio 13 d. neatliko tinkamo kliento – juridinio asmens atstovo tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai dalyvauja, nes nebuvo daroma klientų: 2018 m. sausio 29 d. UADBB „STATYBŲ IR INVESTICIJŲ DRAUDIMAS“ atstovo direktoriaus V. K., UAB „VYGĖJA“ atstovo direktoriaus V. V. ir UAB „Stimeris“ atstovo direktoriaus I. K. tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir (arba) nenuskenavo šio dokumento, nors pagal PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 10 dalį jo kopiją privalo saugoti 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.
Taip A. M. pažeidė PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 10 straipsnio 3 dalį; Nurodymų Nr. V-185 6 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje.
4) Nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. birželio 13 d. neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, nes neturėjo klientų: 2018 m. sausio 29 d. UAB „VYGĖJA“ ir UAB „Stimeris“ pateiktų duomenų apie naudos gavėją, kuriuose būtų vardas (vardai), pavardė (pavardės), asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data), pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), kurie būtų patvirtinti kliento parašu.
Taip A. M. pažeidė PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 12 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, Nurodymų Nr. V-185 6 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jai įkūrus įmonę, 2013 m. kovo 15 d. buvo paskirta įmonės vadove, o įmonė iki to laiko nedirbo. Yra sudariusi vidaus darbo organizavimo tvarką nuo pat įkūrimo pradžios ir ji yra pastoviai atnaujinama. Protokolo 2 punkte rašoma, kad ji nepaskyrė ir raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT. Niekaip nesupranta iš įstatymo, kodėl turėtų save paskirti vadovaujančiu darbuotoju, jei ir taip juo yra. Niekur nenurodyta, kad turi pranešti pati apie save. Pranešė, tad nemano, kad tai yra didelis nusižengimas. Dėl tapatybės nustatymo, tai abejoja, kad padarė tą nusižengimą, nes pati būdama įmonės vadovė ir naudos gavėja, prieš sudarydama sandorį tikrina savo būsimus klientus. Ji visą laiką tikrina informaciją „rekvizitai.lt“. Gali pateikti dokumentus, kad tai buvo padaryta dėl tų konkrečių 3 įmonių, galų gale, tai daroma visą laiką dėl būsimų ir esamų klientų, taip pat atnaujinant informaciją, prieš sudarant atskaitomybę ir kt. Viskas yra renkama iš duomenų bazių, iš registrų centrų ir kt., o tai yra patikimi šaltiniai. Klausimas gali būti tik dėl to, kad ne visų įmonių buvo skanuoti dokumentai, o jie ne visi buvo skanuoti, nes įmonės yra seniai veikiančios ir jie turi užpildytas VMI ataskaitas, kas nebuvo įvertinta patikrinimo metu, nors pasakė, kad turi informaciją apie tų įmonių vadovus iš įvairių sistemų, prie kurių turi prisijungimus, tad ta informacija yra patikima, nurodomas vardas ir pavardė, gyv. vieta, asmens kodas. Dėl tos naudos gavėjo tapatybės, tai yra neteisingai kaltinama, nes yra išskirti du atvejai, kai fizinis asmuo yra vadovas ir kai jis ne vadovas. Vadovas turi turėti el. parašą ir taip juos paskiria tvarkyti apskaitą, tad be valstybinių institucijų jis to parašo negaus ir, jos manymu, tai ir pasako, kad kai yra įmonės vadovas, taigi pakanka asmens vardo ir pavardės, asmens kodo. Jie kopijuoja asmens nuotrauką, bet ne sudarant pačią sutartį, o būtent tuomet, kai pradeda dalykinius santykius. Iš kitos pusės, įsigaliojus asmens duomenų įstatymui, abejoja, ar turi teisę daryti asmens dokumentų kopijas be duomenų valdytojo sutikimo. Patvirtinime dėl buhalterinės apskaitos ir konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių tvarkos net nėra įsakmiai nurodyta, kad turėtų kopijuoti tuos dokumentus.
Teismo posėdžio metu FNTT atstovas Marius Staniulis parodė, kad dėl datos nuo kada A. M. yra direktorė, tai pati direktorė pasakė, kad ji yra direktorė nuo įsiteigimo, viskas buvo pasirašyta. Pateikti dokumentai nekeičia kaltinimo esmės, nes kaltinimai inkriminuoti dėl to laikotarpio, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo direktoriumi. Dėl dokumentų nepriėmimo, tai patikrinimo akte dėl to nebuvo jokių pastabų, kad piktybiškai neprijungti dokumentai nebuvo. Dėl paskyrimo savęs atsakingu asmeniu, tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sakė, kad ir taip aišku, kad ji yra atsakinga asmuo už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, tačiau įmonėje yra 3 darbuotojai, tad tikrai nėra neaišku, kas yra už tai atsakingas. Dėl kopijų nebuvimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klaidingai interpretuoja teisės aiškinimą, jog remiasi viešais šaltiniais, o protokole nurodyta, kad yra pareiga daug informacijos nustatyti iš kliento, t. y. kad reikia paimti dokumentą, padaryti kopiją, reikia nustatyti naudos gavėją ir kt., tai būtinai turėtų būti pasirašyta ir asmens, kuris paėmė. Asmuo sakė, kad PPTFPĮ yra punktas, kuris nenumato, kada reikia daryti kopiją, tačiau įstatyme sakoma, kad klientų tapatybė turi būti nustatoma kaip fizinio asmens, o tai yra nuoroda į 1 dalį, o ten labai konkrečiai parašyta, kad reikia daryti dokumentą kopiją ir skanuoti. Dėl naudos gavėjo, tai būtinai dokumentas turi būti pasirašytas paties kliento, nes visokie traukimai iš šaltinių yra gerai, bet tai yra tikrinimas, ar viskas atitinka. Kad yra nauja patvirtinta tvarka, tai gerai, bet ji pateikta tik teisme. Buvo minėta, kad sutartys yra senos ir jos archyvuose, bet nori pasakyti, kad tos sutartys buvo 2018 m., tad tai neatitinka tiesos, todėl tai gynybinė taktika.
Dėl pirmo nusižengimo epizodo
A. M. kaltinama tuo, kad nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d. nenustatė atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; registracijos žurnalų tvarkymu; PPTFPĮ nurodytos informacijos saugojimu; kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 198 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kitų PPTFPĮ nustatytų reikalavimų, išskyrus ANK 198 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimą.
PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su: 1) klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu; 2) rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikos rūšis; 3) dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; 4) tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; 5) pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; 6) registracijos žurnalų tvarkymu; 7) šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu; 8) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; 9) mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais; 10) funkcijų finansų rinkos dalyvio įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija.
Nors A. M. neprisipažino kalta, jos kaltę pažeidus PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalį ir padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje, patvirtina šie byloje esantys duomenys: FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Linos Žukaitės surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame detaliai aprašytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 25-26), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Linos Žukaitės 2018 m. balandžio 9 d. tarnybinis pranešimas dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiančių asmenų patikrinimo 04/6-1-10-3919, kuriame siūlyta atlikti UAB „Jugma“ patikrinimą (b. l. 1), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Linos Žukaitės 2018 m. birželio 13 d. tarnybinis pranešimas dėl UAB „Jugma“ patikrinimo Nr. 04/6-1-10-6354, kuriame aprašyta atlikto tyrimo eiga, jo metu nustatytos aplinkybės bei pasiūlyta pradėti administracinio nusižengimo procesą ir A. M. surašyti administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 22-24), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos patikrinimo aktas (b. l. 3-5), Dokumentų paėmimo aktas su priedais (b. l. 6-21).
A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad šio nusižengimo nepadarė, nes ta tvarka numatyta įsakymuose, kuriuos pateikė. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įsakymą dėl vidaus tvarkos taisyklių ir prevencijos priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teristų finansavimui, patvirtinimo pateikė tik bylą nagrinėjant teisme. Be to, iš dokumento aiškiai matyti, kad jis buvo priimtas tik 2018 m. birželio 13 d., t. y. tą pačią dieną, kuomet FNTT atlikto patikrinimą, todėl tai nešalina atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Be to, kitų duomenų, kad minėtos vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūros buvo tinkamai parengtos ir patvirtintos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d. byloje nėra. A. M. teisminio nagrinėjimo metu pateikti įsakymai dėl vidaus darbo organizavimo tvarkos ir vidaus darbo tvarkos taisyklių su jai byloje pareikštais kaltinimais iš esmės nėra susiję ir nustato bendras darbo tvarkos organizavimo taisykles, o ne vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras PPTFPĮ numatytų pareigų įgyvendinimui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad A. M. savo veiksmais (neveikimu) – nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d. nenustatė atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; registracijos žurnalų tvarkymu; PPTFPĮ nurodytos informacijos saugojimu; kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais, atliko neteisėtą veiką ir pažeidė PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalį, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 198 straipsnio 3 dalyje.
Dėl antro nusižengimo epizodo
A. M. kaltinama tuo, kad nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2018 m. birželio 13 d. nepaskyrė ir raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT.
Pagal PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalį (redakcija iki 2017 m. liepos 12 d.) ir 22 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų (palaikytų ryšius) su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Nors A. M. neprisipažino kalta, jos kaltę pažeidus PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalį (redakcija iki 2017 m. liepos 12 d.) ir 22 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) bei padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje, patvirtina šie byloje esantys duomenys: FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Linos Žukaitės surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame detaliai aprašytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 25-26), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Linos Žukaitės 2018 m. balandžio 9 d. tarnybinis pranešimas dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiančių asmenų patikrinimo 04/6-1-10-3919, kuriame siūlyta atlikti UAB „Jugma“ patikrinimą (b. l. 1), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Linos Žukaitės 2018 m. birželio 13 d. tarnybinis pranešimas dėl UAB „Jugma“ patikrinimo Nr. 04/6-1-10-6354, kuriame aprašyta atlikto tyrimo eiga, jo metu nustatytos aplinkybės bei pasiūlyta pradėti administracinio nusižengimo procesą ir A. M. surašyti administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 22-24), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos patikrinimo aktas (b. l. 3-5), Dokumentų paėmimo aktas su priedais (b. l. 6-21).
A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš įstatymo suprato, kad neturėjo pranešti apie save, kadangi yra vadovaujantis asmuo. Įmonėje dirba tik 3 darbuotojai, todėl mano, kad neprivalo nieko pranešinėti. Kaip teisingai teismo posėdyje nurodė FNTT atstovas, kadangi įmonėje dirba 3 darbuotojai, nepranešus FNTT apie minėto asmens paskyrimą nėra aišku, kas įmonėje yra atsakingas už prevencijos priemonių įgyvendinimą ir ryšių su FNTT palaikymą. Be to, FNTT negali žinoti, kokias pareigas užima kiekvienas įmonės darbuotojas, būtent todėl ši pareiga įstatyme ir yra įvirtinta. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skirtingai aiškina įstatymo nuostatas nereiškia, kad toks aiškinimas yra teisingas. A. M. nemano, kad tai yra didelis nusižengimas. Teismas pažymi, kad šio kaip ir kitų administracinio nusižengimo protokole inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytą veiką, kurią įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingą, – pažeisti PPTFPĮ nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats įstatyme numatytos tvarkos nesilaikymas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-557/2018).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad A. M. savo veiksmais (neveikimu) – nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2018 m. birželio 13 d. nepaskyrė ir raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, atliko neteisėtą veiką ir pažeidė PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalį (redakcija iki 2017 m. liepos 12 d.) ir PPTFPĮ 22 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.), todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 198 straipsnio 3 dalyje.
Dėl trečio nusižengimo epizodo
A. M. kaltinama tuo, kad nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. birželio 13 d. neatliko tinkamo kliento – juridinio asmens atstovo tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai dalyvauja, nes nebuvo daroma klientų: 2018 m. sausio 29 d. UADBB „STATYBŲ IR INVESTICIJŲ DRAUDIMAS“ atstovo direktoriaus V. K., UAB „VYGĖJA“ atstovo direktoriaus V. V. ir UAB „Stimeris“ atstovo direktoriaus I. K. tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir (arba) nenuskenavo šio dokumento, nors pagal PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 10 dalį jo kopiją privalo saugoti 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.
ANK 198 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė PPTFPĮ nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimą.
PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens, arba klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, šių atstovų tapatybė nustatoma taip pat, kaip ir kliento – fizinio asmens. Taip pat klientas turi pateikti informaciją apie juridinio asmens vadovą: vadovo vardas, pavardė, asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra, – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti), pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės, – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). To paties straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodyta, kad pradėdamas kliento tapatybės nustatymą, kai klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas nustatant jo tapatybę dalyvauja fiziškai, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto atsakingas darbuotojas privalo: padaryti fizinio asmens pateikto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą; pensijų fondų valdymo įmonių (sudarant pensijų kaupimo sutartis), draudimo įmonių ir draudimo brokerių įmonių atsakingas darbuotojas privalo padaryti fizinio asmens šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą arba įrašyti asmens duomenis (vardas ir pavardė, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti) pildomame dokumente (pensijų kaupimo sutartyje ar draudimo liudijime – polise).
Nors A. M. neprisipažino kalta, jos kaltę pažeidus PPTFPĮ 10 straipsnio 1 ir 3 dalis, taip pat ir 5 dalies 5 punktą bei padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje, patvirtina šie byloje esantys duomenys: FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Linos Žukaitės surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame detaliai aprašytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 25-26), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Linos Žukaitės 2018 m. balandžio 9 d. tarnybinis pranešimas dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiančių asmenų patikrinimo 04/6-1-10-3919, kuriame siūlyta atlikti UAB „Jugma“ patikrinimą (b. l. 1), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Linos Žukaitės 2018 m. birželio 13 d. tarnybinis pranešimas dėl UAB „Jugma“ patikrinimo Nr. 04/6-1-10-6354, kuriame aprašyta atlikto tyrimo eiga, jo metu nustatytos aplinkybės bei pasiūlyta pradėti administracinio nusižengimo procesą ir A. M. surašyti administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 22-24), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos patikrinimo aktas (b. l. 3-5), Dokumentų paėmimo aktas su priedais (b. l. 6-21).
A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie turėjo minėtų asmenų kopijas, bet jos buvo archyvuose. Kadangi įmonės yra senos, joms paimti jiems reikėjo gauti leidimą, tad tuo metu neturėjo galimybės tų kopijų pateikti. Apskritai, dėl įmonės „Vygėja“, tai finansininkė dirba pas juos, tai numatyta sutartyje, todėl visi dokumentai yra jų archyve. Teismas sprendžia, kad nurodyti argumentai niekaip nešalina A. M. kaltės, nes įstatymas įpareigoja būtent jos įmonę daryti kopijas ir jas saugoti. A. M. FNTT minėtų dokumentų nepateikė, o bylą nagrinėjant teisme pateikė tik I. K. netinkamai patvirtintą dokumento kopiją (PPTFPĮ 10 straipsnio 6 dalis).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad A. M. savo veiksmais (neveikimu) – nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. birželio 13 d. neatliko tinkamo kliento – juridinio asmens atstovo tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai dalyvauja, nes nedarė klientų, t. y. 2018 m. sausio 29 d. UADBB „STATYBŲ IR INVESTICIJŲ DRAUDIMAS“ atstovo direktoriaus V. K., UAB „VYGĖJA“ atstovo direktoriaus V. V. ir UAB „Stimeris“ atstovo direktoriaus I. K. tapatybę patvirtinančių dokumentų puslapių, kuriuose yra šių fizinių asmenų nuotraukos, kopijų ir (arba) šių dokumentų neskenavo, tokiais veiksmais atliko neteisėtą veiką bei pažeidė PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 10 straipsnio 3 dalį, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 198 straipsnio 1 dalyje.
Dėl ketvirto nusižengimo epizodo
A. M. kaltinama tuo, kad nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. birželio 13 d. neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, nes neturėjo klientų: 2018 m. sausio 29 d. UAB „VYGĖJA“ ir UAB „Stimeris“ pateiktų duomenų apie naudos gavėją, kuriuose būtų vardas (vardai), pavardė (pavardės), asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data), pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), kurie būtų patvirtinti kliento parašu.
PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant kliento tapatybę, visais atvejais privaloma nustatyti naudos gavėją (gavėjus). Naudos gavėjo nustatymas visais atvejais reiškia fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės nustatymą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami naudos gavėjo tapatybę, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, privalo pareikalauti iš kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų: 1) vardas (vardai); 2) pavardė (pavardės); 3) asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra, – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data); 4) pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės, – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Pateiktų duomenų teisingumą klientas patvirtina parašu ir antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti pagal jo veiklą reguliuojančius teisės aktus) (PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 12 straipsnio 4 dalis).
Nors A. M. neprisipažino kalta, jos kaltę pažeidus PPTFPĮ 12 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis bei padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje, patvirtina šie byloje esantys duomenys: FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Linos Žukaitės surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame detaliai aprašytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 25-26), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Linos Žukaitės 2018 m. balandžio 9 d. tarnybinis pranešimas dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiančių asmenų patikrinimo 04/6-1-10-3919, kuriame siūlyta atlikti UAB „Jugma“ patikrinimą (b. l. 1), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Linos Žukaitės 2018 m. birželio 13 d. tarnybinis pranešimas dėl UAB „Jugma“ patikrinimo Nr. 04/6-1-10-6354, kuriame aprašyta atlikto tyrimo eiga, jo metu nustatytos aplinkybės bei pasiūlyta pradėti administracinio nusižengimo procesą ir A. M. surašyti administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 22-24), FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos patikrinimo aktas (b. l. 3-5), Dokumentų paėmimo aktas su priedais (b. l. 6-21).
A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo visus reikiamus dokumentus. Jie turi priėjimą prie visų šaltinių, tad nėra problemos išsitraukti visus duomenis. Įstatymas neprieštarauja, kad informacija būtų laikoma el. laikmenose, tad neprivalo daryti kopijų ir laikyti popierinius variantus. Lygiai tą patį padarė su UAB „Vygėjos“ dokumentais, kuriuos atvežė iš archyvo, visi dokumentai yra su parašais, yra informacija iš registrų. Tik dabar pateikė tuos dokumentus FNTT. Tikrinimo metu jų nepateikė, kadangi nebuvo finansininkės. Tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją teismas vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog A. M. nurodyti dokumentai nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme taip ir nebuvo pateikti. Byloje aptariami duomenys yra renkami ir saugomi tam, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais juos būtų galima efektyviai panaudoti. A. M. nurodyti argumentai niekaip nepateisina jos veiksmų, o bandymas kaltę versti įmonės finansininkei vertintinas kaip bandymas išvengti kylančios administracinės atsakomybės.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad A. M. savo veiksmais (neveikimu) – nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. birželio 13 d. neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, nes neturėjo klientų: 2018 m. sausio 29 d. UAB „VYGĖJA“ ir UAB „Stimeris“ pateiktų duomenų apie naudos gavėją, kuriuose būtų vardas (vardai), pavardė (pavardės), asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data), pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), kurie būtų patvirtinti kliento parašu, atliko neteisėtą veiką ir pažeidė PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 12 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 198 straipsnio 1 dalyje.
Dėl A. M. skirtinų nuobaudų
Teismas, skirdamas A. M. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka bausta, dirbanti, aukštojo išsilavinimo. A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
ANK 198 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams – nuo 2100 iki 6000 Eur. To paties straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams – nuo 2000 iki 3500 Eur.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, ANK 198 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų net ir minimalaus dydžio piniginių baudų taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais bei padarytų administracinių nusižengimų pobūdžiui. A. M. po atlikto patikrinimo patvirtino vidaus tvarkos taisykles bei prevencijos priemones numatytas PPTFPĮ, išreiškė norą laikytis įstatymų reikalavimų, neigiamų padarinių jos veika nesukėlė. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. M. vadovauja nedidelei įmonei, kurioje dirba tik 3 asmenys, be to, A. M. teigimu, jos finansinė padėtis nėra itin gera, todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir A. M. skirti švelnesnes administracines nuobaudas, nei numatytos ANK 198 straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 198 straipsnio 1, 3 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
A. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
A. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
A. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. M. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18085360396 ir įmokos kodą - 1001. Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.