- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- 1A-631-211/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26007-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Audrius Cininas, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- D. Z.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė D. Z. paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės vykdymo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš D. Z. priteista 209,74 eurų UAB „Tele2“ naudai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Z. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą, kurį laikė, gabeno ir panaudojo, o būtent:
jis 2016 m. vasario mėnesį, laikotarpiu nuo 1 iki 24 dienos, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo A. S. priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė ir gabeno, kol 2016 m. vasario 24 d. panaudojo pateikdamas kaip savo asmenybę patvirtinantį dokumentą UAB „Tele2“ atstovybėje adresu (duomenys neskelbtini), ir pasirašė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 5094, bei įsigijo telefoną „Samsung G531FZ Galaxy Grand Prime“.
Šiais savo veiksmais D. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat D. Z. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
jis, 2016 m. vasario mėnesį, laikotarpiu nuo 1 iki 24 dienos, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo A. S. priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2016 m. vasario 24 d. panaudojo pateikdamas kaip savo asmenybę patvirtinantį dokumentą UAB „Tele2“ atstovybėje adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė A. S. vardu ir gavo judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 5094 mobiliojo ryšio telefonui „Samsung G531FZ Galaxy Grand Prime“, 198 eurų vertės, su mokėjimo planu „Pigiau su 6GB“, 9 eurų vertės, tokiu būdu jis savo naudai įgijo svetimą, 198 eurų vertės, turtą.
Šiais savo veiksmais D. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Z. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį, sušvelninant jam paskirtą bausmę. Apelianto teigimu, parinkdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalėjo nurodyti, kodėl jo nuomone, švelnesne bausme negalėtų būti pasiekti bausmės tikslai. Nurodo, kad iš nuosprendžio visiškai neaišku, kaip vertinama apelianto asmenybė, nors teismas ir nurodo, kad atsižvelgia į pastarąjį charakterizuojančius duomenis.
Apeliantas nurodo manantis, kad teismas, paskirdamas griežtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už vieną nusikalstamos veikos epizodą, pažeidė BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat nurodo prisipažinęs dėl jam inkriminuotų veikų ir gailėjęsis, tačiau teismas konstatavo, kad nėra apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apelianto teigimu, ta aplinkybė, kad teisme pilnai su kaltinimu nesutiko, neatima galimybės prisipažinti dėl dalies nusikalstamų veikų ir tikėtis bausmės švelninimo.
Skunde taip pat teigiama, kad skiriant jam bausmę, būtina atsižvelgti į tai, kad visą procesą yra laikomas suimtas, laikomas kalėjimo sąlygomis, dar nebūnant nuteistam, yra priverstas kalėti pasunkintomis sąlygomis kalėjime. Nurodo, kad procesas užsitęsė ne dėl apelianto kaltės, todėl mano, kad dėl per ilgo proceso paskirta bausmė privalo būti sumažinta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistasis D. Z. ir gynėja jo skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl nuteistojo D. Z. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį:
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas D. Z. apeliaciniame skunde veikų kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Pagal aukščiau paminėtas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą, tačiau kita vertus, apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Skundžiamu nuosprendžiu D. Z. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą, kurį laikė, gabeno ir panaudojo – apgaule savo naudai įgydamas svetimą turtą.
BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti alternatyvūs neteisėti veiksmai – įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas. Bet kurio iš šių veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2013). Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-159/2012, 2K-7-107/2013). Taigi teismo išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, kiekvienas nuosprendis – motyvuotas, t. y. jo aprašomojoje dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu.
D. Z. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario mėnesį, laikotarpiu nuo 1 iki 24 dienos, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo A. S. priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė ir gabeno, kol 2016 m. vasario 24 d. panaudojo, pateikdamas kaip savo asmenybę patvirtinantį dokumentą UAB „Tele2“ atstovybėje adresu (duomenys neskelbtini), ir pasirašė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 5094, bei įsigijo telefoną „Samsung G531FZ Galaxy Grand Prime“.
Patikrinus bylos duomenis bei skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, darytina išvada, kad iš nuosprendžio turinio visiškai neaišku, kokiomis aplinkybėmis apeliantas D. Z. įgijo bei laikė ir gabeno A. S. priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Matyti, kad D. Z. inkriminuotos šios nusikalstamos veikos nuosprendyje visiškai neaptartos, teismo išvados dėl A. S. asmens dokumento įgijimo ir gabenimo visiškai nemotyvuotos ir nepagrįstos įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos esminės minėto asmens dokumento įgijimo, laikymo ir gabenimo aplinkybės, jos preziumuotos remiantis tik nukentėjusiojo A. S. paaiškinimu, kad D. Z. yra jo pažįstamas bei yra lankęsis jo bute. Minėta, kad BK 302 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 302 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl apelianto nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį grindžiama tik prielaidomis. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai. Dėl šių motyvų D. Z. atžvilgiu priimtas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikinamas dalyje , D. Z. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinant, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5d. 1 p.) , bei paliekant tik įstatymų nustatyta tvarka įrodytas aplinkybes.
Teisėjų kolegijos nuomone, įrodyta, kad D. Z. 2016 m. vasario 24 d. panaudojo A. S. asmens dokumentą – pasą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas kaip savo asmenybę patvirtinantį dokumentą UAB „Tele2“ atstovybėje adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė A. S. vardu ir gavo judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 5094 mobiliojo ryšio telefonui „Samsung G531FZ Galaxy Grand Prime“, 198 eurų vertės, su mokėjimo planu „Pigiau su 6GB“, 9 eurų vertės, tokiu būdu savo naudai įgydamas svetimą, 198 eurų vertės, turtą. T.y. pagrįstai apeliantas nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltininkas , turėdamas svetimą dokumentą, jį panaudoja tik kaip apgaulės priemonę svetimam turtui įgyti, veika kvalifikuojama tik pagal minėtą straipsnį. Svetimo dokumento neteisėtas panaudojimas šiuo nagrinėjamu atveju yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1d., objektyviosios pusės vienas iš elementų ir papildomai pagal BK 302 str. kaltininko veikos dėl tokio dokumento neteisėto panaudojimo kvalifikuoti nereikia.
Apeliacinės instancijos teismui D. Z. išteisinus dėl nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bausmė pastarajam paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paliekama nepakeista. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę už nusikaltimą, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, kad pastarasis yra jauno amžiaus, anksčiau teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, nesimoko, šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje. Taip pat nuosprendyje nurodė apeliantui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam D. Z. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliantas praeityje baustas ne tik administracine tvarka bet ir teistas, skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kas rodo apelianto polinkį nusikalsti. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantą, kadangi matyti, kad pastarasis nelinkęs daryti išvadų dėl savo ankstesnių teistumų ir baustumų, neteisėtų veiksmų bei keisti gyvenimo būdo, anksčiau skirtos teismo laisvės atėmimo bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimas apeliantui įtakos nepadarė, jis vėl nusikalto.
Aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam D. Z. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią iš baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam D. Z. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė D. Z. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne vados nėra.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantas D. Z. dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo prisipažino ir gailėjosi, ką apeliacinės instancijos teismas pripažįsta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kita vertus, ši nustatytoji aplinkybė įtakos bausmei neturi, kadangi bausmė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį apeliantui paskirta mažesnė už šio nusikaltimo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o ir aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai neleidžia teismui manyti, kad apeliantui paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti sumažinus laisvės atėmimo bausmės trukmę, kadangi, kaip minėta, nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.
Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė.
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti iš dalies nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį, priimtą D. Z. atžvilgiu dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
D. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.