- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-427-883/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Aušrevel“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „MS Trading“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39-671/2017 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aušrevel“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „MS Trading“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipės į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aušrevel“ 932 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 12 d. Belgijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio transporto priemonę „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė UAB „Aušrevel“ buvo nurodytos transporto priemonės naudotoja pagal lizingo sutartį, atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvoje registruota transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko Belgijoje ir kad jo metu žala padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet neapdrausta transporto priemone, vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Belgijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė ieškovui reikalavimą 932 Eur sumai. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Belgijos nacionaliniam draudikų biurui 932 Eur. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsniu, raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 932 Eur. Atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.Atsakovė UAB „Aušrevel“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės valdoma transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės valdomos transporto priemonės vairuotojo kaltės, kad prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis ir nepagrįstas ir kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl taikytos užsienio teisės turinio.Trečiasis asmuo UAB „MS Trading“ su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Aušrevel“ ieškovei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 383 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė; iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisė valstybei 6,07 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės UAB „Aušrevel“ – 4,22 Eur. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, Belgijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą informaciją dėl kaltės nustatymo, jų teisės aktų taikymo praktiką, konstatavo, kad įrodymų visetas patvirtina, jog 2013 m. lapkričio 12 d. eismo įvykis Belgijoje įvyko dėl transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės.Teismas nurodė, kad 2013 d. lapkričio 12 d. eismo įvykio metu Belgijoje transporto priemonės „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo sutarties pagrindu naudotoja buvo atsakovė UAB „Aušrevel“, todėl atsakovei kyla civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą.Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą vienintelę fotonuotrauką, nustatė, kad kairėje šaligatvio pusėje, prieš įvažiavimą į dešinėje pusėje esantį pastatą, yra du gyvatvorės krūmai, kurie, nors ir nežymiai, yra apgadinti, todėl sprendė, kad kainos pasiūlyme nurodytas aštuonių krūmų pristatymas ir pasodinimas yra perteklinis.Teismas taip pat nurodė, kad nukentėjusiajai įmonei „BVBA Geuns Aluminium“ žalos atlyginimas išmokėtas pagal 2013 m. gruodžio 9 d. pateiktą augalų atsodinimo kainos pasiūlymą 732 Eur sumai, tačiau duomenų, kad nukentėjusiajai buvo išrašyta sąskaita ir ji sumokėjo nurodytą sumą, byloje nėra.Teismas konstatavo, kad ieškovas turi įrodyti žalos dydį, o ne besąlygiškai Belgijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėtą draudimo išmoką siekti prisiteisti iš atsakovės.Įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovas visa apimtimi neįrodė padarytos žalos dydžio ir sumažino „BVBA Geuns Aluminium“ teritorijoje esantiems gyvatvorės krūmams padarytos žalos dydį iki 2 krūmų atsodinimo kainos dydžio, t. y. 183 Eur (732 Eur : 8 (krūmai) = 91,50 Eur x 2 (krūmai) = 183 Eur), be to, teismas konstatavo, kad be tiesiogiai gyvatvorės atsodinimui išmokėtos sumos, ieškovas patyrė nuostolius, sumokėdamas 200 Eur administravimo mokestį pagal Bendradarbiavimo nuostatus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti iš atsakovės 549 Eur ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovės 932 Eur nuostolių atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas; papildomai priteisti iš atsakovės pateikiamų dokumentų vertimo į valstybinę kalbą išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Teismas, vertindamas Belgijoje dėl atsakovės naudojama transporto priemone sukelto eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, netinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo naštą bei netinkamai įvertino byloje pateiktus ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančius įrodymus.Tokio pobūdžio bylose, kuomet atlyginama ne Lietuvoje, o kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių metu padaryta žala, reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindai skiriasi.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad tokio pobūdžio bylose civilinės atsakomybės sąlygų turinys yra nustatomas remiantis ne Lietuvos, o eismo įvykio šalies teisės normomis ir pagal eismo įvykio šalies teisę nustatytomis aplinkybėmis.Šiuo atveju, būtent Belgijos nacionalinis draudikų biuras buvo išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu, tuo tarpu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras neturi pareigos revizuoti Belgijos nacionalinio draudikų biuro nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovas bei Belgijos nacionalinis draudikų biuras pateikė teismui pakankamai ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančių įrodymų, tuo tarpu teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, eliminuodamas atsakovės būtinybę teikti atsikirtimus apie tariamai kitokį užsienio valstybės teisės turinį pagrindžiančius įrodymus, taip pažeidžiant rungimosi principą.Belgijos nacionalinio draudikų biuro pateiktas atitinkamos eismo įvykio valstybės teisės aktų nuostatų išaiškinimas negali būti vertinamas kitaip nei oficialus rašytinis įrodymas, turintis prima facie įrodomąją galią.Teismas ignoravo Belgijos nacionalinio draudikų biuro pateiktus dokumentus ir ieškovo reikalaujamos grąžinti sumos dydį sumažino remdamasis vien tik įrodymais nepagrįstais atsakovės paaiškinimais.Teismas suklydo vertindamas ieškovo pateiktą eismo įvykio vietos nuotrauką, dėl kurios pasisakė tiek Belgijos nacionalinis draudikų biuras, tiek Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamentas.Šiuo atveju pati atsakovė turėjo tiek laikytis teisės aktų reikalavimų ir pasirūpinti, kad jos naudojama transporto priemonė būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tiek turėjo ir galėjo pasidomėti padaryta žala, jos aplinkybėmis, esant prieštaravimams – teikti argumentuotus prašymus/paaiškinimus kompetentingoms Belgijos institucijoms.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aušrevel“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas atleido atsakovę nuo pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis atsakovė rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Įrodinėjimo naštos taisyklė nebuvo pažeista, teismas užtikrino šalims lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus bei atsikirtimus, juos vertino pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose, paskirstė įrodinėjimo pareigą.Atsakovei ginčijant jos atsakomybės pagal eismo įvykio valstybės narės teisę pagrįstumą, ieškovui teko pareiga įrodyti faktinę aplinkybę, kad savo pareigą kompensuoti kitos valstybės draudikų biurui jis įvykdė remdamasis tos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais.Šiuo atveju nepagrįsti ieškovo argumentai, jog teismas privalėjo reikalauti iš atsakovės pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos atsikirtimus apie kitokį užsienio teisės turinį, nei nurodė ieškovas.Pagal formuojamą praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose, kada ieškovas – Transporto priemonių draudikų biuras – sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareiškia atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir, atitinkamai, žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta, todėl šios kategorijos bylose pareiga įrodyti žalos dydį ir priežastinį ryšį tenka regresinį reikalavimą reiškiančiam ieškovui.Teismas vertino visus ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, nei vieno iš ieškovo teikiamų įrodymų neatmetė, o išvadą, jog ieškovas visa apimtimi neįrodė padarytos žalos dydžio, padarė išsamiai ir visapusiškai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes.Nei Belgijos nacionalinio draudikų biuro, nei ieškovo nuomonė dėl eismo įvykio vietos fotonuotraukos vertinimo, įvykio metu padarytos žalos dydžio, bylą nagrinėjančiam teismui nėra ir negali būti privaloma.Ieškovo kartu su apeliaciniu skundu teikiama Belgijos nacionalinio draudikų biuro 2015 m. birželio 23 d. mokėjimo pavedimo kopija, patvirtinanti, jog Belgijos nacionalinis draudikų biuras sumokėjo 732 Eur „BVBA Geuns Aliminium“ už sugadintą gyvatvorę, savaime neįrodo, jog eismo įvykio metu nukentėjusios įmonės „BVBA Geuns Aliminium“ teritorijoje esantiems gyvatvorės krūmams buvo padaryta būtent 732 Eur dydžio žala.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Dėl ginčo esmės ir faktinių bylos aplinkybių
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sukelto eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio ir su tuo susijusių įrodymų teisinio vertinimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 12 d. Belgijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio transporto priemonę Iveco Stralis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Transporto priemonės Iveco Stralis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisėta valdytoja eismo įvykio metu buvo atsakovė. Kadangi eismo įvykis įvyko Belgijoje, eismo įvykio valstybės – Belgijos nacionalinis draudikų biuras administravo žalą, nustatė atsakingą subjektą (neapdrausto krovininio automobilio valdytoją), išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam bei pateikė Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui, kaip atsakingam už Lietuvos Respublikoje registruotomis ir neapdraustomis transporto priemonėmis padarytą žalą subjektui, reikalavimą sumokėti 932 Eur (732 Eur kompensaciją ir 200 Eur administravimo mokestį). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, sumokėjęs draudimo išmoką Belgijos nacionaliniam draudikų biurui, pateikė reikalavimą grąžinti sumokėtą sumą atsakovei, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu, nurodydama, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės valdoma transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės valdomos transporto priemonės vairuotojo kaltės, kad prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis ir nepagrįstas ir kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl taikytos užsienio teisės turinio. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kilusio eismo įvykio aplinkybes ir atsakingus asmenis, įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su žalos dydžiu, sumažino regreso teise iš atsakovės prašomų priteisti nuostolių dydį iki 383 Eur. Ieškovas nesutikdamas su teismo sprendime nustatytu žalos atlyginimo dydžiu, pateikė apeliacinį skundą, nurodydamas, kad teismas, vertindamas Belgijoje dėl atsakovės naudojama transporto priemone sukelto eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, netinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo naštą bei netinkamai įvertino byloje pateiktus ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančius įrodymus.
Dėl naujų įrodymų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teikiamus naujus įrodymus – ieškovo Žalų administravimo departamento išvadą, kuriuos vertins pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė UAB „Aušrevel“ prieštaravimų dėl šių įrodymų prijungimo prie bylos atsiliepime į apeliacinį skundą nepareiškė.
Dėl žalos dydžio pagrįstumo
Byloje nustatyta, kad šiuo atveju Belgijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą administravo bei ją atlygino Belgijos nacionalinis draudikų biuras, t. y. subjektas, kuris yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje, t. y. Belgijoje, galiojančiais teisės aktais (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 str. 4 p.). Belgijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į Belgijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatė visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, žalos dydį ir atlygino neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą bei pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigą prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikti raštai bei dokumentai, susiję su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai – turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d., Teisingumo Teismo byla Nr. C-188/89). Pažymėtina, kad šie įrodymai ir buvo vertinti pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kaip subjekto, išmokėjusio išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju – Belgijos nacionaliniam draudikų biurui), atgręžtinio reikalavimo teisė įtvirtinta Lietuvos teisės aktuose – TPVCAPDĮ (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose, kada ieškovas – Transporto priemonių draudikų biuras – sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareiškia atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamos kategorijos bylose pareiga įrodyti žalos dydį ir priežastinį ryšį tenka regresinį reikalavimą reiškiančiam ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014). Teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame Biuras siekia išieškoti kitam nacionaliniam draudikų biurui pagal Bendradarbiavimo nuostatus atlygintą žalą, turi iš esmės vertinti atsakovu patraukto asmens prieštaravimus. Teisė į teisminę gynybą, garantuota tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų (Konstitucijos 30 str. 1 d., EŽTK 6 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.) turi būti užtikrinta ne tik ieškovui, bet ir atsakovui, suteikiant jam efektyvią galimybę gintis nuo pareikšto reikalavimo atsakovui ginčijant šią aplinkybę (kaip yra šiuo atveju), ieškovas turi teikti įrodymus apie užsienio teisės turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014).CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).Įrodinėdamas patirtos žalos dydį ieškovas pateikė Belgijos nacionalinio draudikų biuro pateiktus duomenis: Biurų tarybos vidaus nuostatus, pasirašytus tarp Lietuvos ir Belgijos biurų; Belgijos automobilių draudikų biuro reikalavimą ieškovui atlyginti 932 Eur žalą, kurią sudaro: 732 Eur kompensacija ir 200 Eur administravimo mokestis; Belgijos nacionalinio draudikų biuro susitarimą su nukentėjusiąja įmone „BVBA Geuns Aluminium“ dėl galutinio žalos nustatymo – 732 Eur; nukentėjusiajai „BVBA Geuns Aluminium“ pateiktą augalų atsodinimo kainos pasiūlymą, pagal kurį kelionės išlaidų, sugadintų augalų (gyvatvorės) pašalinimo, įskaitant atliekų išvežimą ir sunaikinimą, sodinimo vietos paruošimo, 8 krūmų (dydis 100/125) pristatymo ir pasodinimo bei tiekimo ir transportavimo išlaidų bendra suma sudaro 732 Eur; nukentėjusios įmonės pranešimą apie eismo įvykį ir patirtą žalą; duomenis apie pavedimą Didžiosios Britanijos draudikų biurui; sąskaitas; Biurų tarybos 37-os asamblėjos sprendimus ir rekomendacijas apie administravimo mokestį; fotonuotrauką; Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biuro susitarimą; pretenziją atsakovei dėl 932 Eur sumos reikalavimo. Atsakovei ginčijant žalos dydį, ieškovas teikė papildomus įrodymus: frazės „2 kolommen“ vertimo iš Nyderlandų kalbos paaiškinimus, iš kurių matyti, kad ši frazė gali būti verčiama kaip „dvi krūmų eilės“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento išvadą dėl žalos dydžio pagrįstumo, kurioje detaliai aprašyta žalos apimtis ir ją pagrindžiantys įrodymai. Tuo tarpu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus (dokumentus, susirašinėjimo medžiagą ir pan.), apsiribodama deklaratyviais, kritikuojančiais pateiktus dokumentus, teiginiais. Pažymėtina, kad atsakovė, turėdama teisę ir galimybę, nedalyvavo žalos administravimo procese ir neįrodinėjo nenustatyto asmens, vairavusio jos valdomą transporto priemonę nekaltumo bei priskaičiuojamos žalos nepagrįstumo, o ir vėliau neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje dėl į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, yra nurodęs, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004). Analogiškose bylose kasacinio teismo yra pasisakyta, jog kuomet faktinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus byloje pateikia tik Biuras, teismas vertindami šalių pateiktus įrodymus, privalo remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-969/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.).Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas pateikė pakankamus, draudimo ir žalos atlyginimo teisės aktų reikalavimus atitinkančius atlygintinos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, todėl nebuvo jokio pagrindo mažinti reikalaujamos priteisti nuostolių atlyginimo sumos. Pažymėtina, kad vien deklaratyvūs atsakovo teiginiai ir fotonuotrauka, iš kurios tiksliai nėra galimybės nustatyti padarytos žalos apimties, nėra pakankamas pagrindas mažinti prašomos priteisti žalos dydį.
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Telšių rajono apylinkės teismas, sumažinęs priteistinos žalos atlyginimo dydį nuo 932 Eur iki 383 Eur, priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, kuris yra keistinas. Keičiant Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje ir nusprendus, kad ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys tenkintinas visiškai, naikinamos sprendimo dalys, kuriomis iš atsakovės UAB „Aušrevel“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistos bylinėjimosi išlaidos bei tarp šalių paskirstytos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 5 d.).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 194,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 28 Eur žyminis mokestis ir 166,37 Eur vertimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė nurodytas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistina 194,37 Eur suma (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.). Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamu atveju yra didesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 str. 6 d.), jos taip pat priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies, šiuo atveju atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus ir ieškovui prašant, iš atsakovės priteisiamos ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 26,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą (20 Eur) ir vertimo išlaidos (6,78 Eur). Minėtos bylinėjimosi išlaidos – 26,78 Eur priteistinos iš atsakovės UAB „Aušrevel“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą, jį išdėstant taip:
„Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Aušrevel“ tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Aušrevel“ (j. a. k. 300579931) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k. 125709291) 932 Eur (devynių šimtų trisdešimt dviejų eurų) nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 194,37 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „Aušrevel“ (j. a. k. 300579931) į valstybės biudžetą 10,29 Eur pašto išlaidų, jas sumokant į VMI surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.“
Priteisti iš atsakovės UAB „Aušrevel“ (j.a.k. 300579931) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j.a.k. 125709291) 26,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.