Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-519-1188/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-01-28
Bylos Nr.: eA-519-1188/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00480-2024-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
Pareiškėjas: P. P. D.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: B. K.

Kategorijos

15.1.2Valstybinės (savivaldybių) žemės nuoma ir panauda

Administracinė byla Nr. eA-519-1188/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00480-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 15.1.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – B. K.) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas P. P. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 21RE3-18(AG3-9/24-2024) administracinio ginčo byloje Nr. AG3-9/24-2024 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Raseinių skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2023 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 11SR-2-(14.11.135.) „Dėl P. P. D. pretenzijos išnagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) panaikinti NŽT 2023 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 1SS-1745-(5.59 E.) (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2023 m. vasario 13 d. NŽT pateikė prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos (duomenys neskelbtini). Jo prašymas dėl šio žemės ploto buvo pateiktas anksčiau nei kito pretendento – trečiojo suinteresuoto asmens B. K., nes pastarojo prašymas buvo pateiktas 2023 m. vasario 15 d. Pareiškėjo pageidautas išsinuomoti plotas į laisvos žemės fondą įtrauktas tik 2023 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 11 VĮ-199-(14.11.2), padalinant plotą į dvi dalis ir suteikiant du atskirus laisvo žemės fondo numerius – Nr. 832 bei Nr. 835, tad jo prašymo pateikimo metu, t. y. 2023 m. vasario 13 d., prašymuose išsinuomoti valstybinę žemę nebuvo nurodytas konkretus pageidaujamo išsinuomoti žemės ploto numeris, tuo pačiu nebuvo nustatyta šios žemės galima naudojimo paskirtis ir konkrečią paskirtį turinčio žemės ploto ribos. Pareiškėjo pageidaujamam išsinuomoti plotui suteikus laisvos žemės fondo numerius Nr. 832 bei Nr. 835, jis 2023 m. balandžio 4 d. pateikė papildomą prašymą dėl šių žemės sklypų nuomos. Pradėjus rengti Raseinių rajono Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (rengimo pradžia 2023 m. gegužės 2 d.), Skyrius sudarė pretendentų sąrašą, kuriame jis buvo įrašytas aukštesniu numeriu prioritetinėje pirmumo eilėje iš visų pretendentų dėl šio ploto nuomos. 2023 m. gegužės 16 d. buvo organizuotas pretendentų susirinkimas dėl projektuojamų žemės sklypų vietų ir ribų, tačiau jo metu buvo neteisingai nustatyta pretendentų eilė, nes trečiajam suinteresuotam asmeniui nepagrįstai buvo išduotas laikinas leidimas naudotis žemės plotu, į kurį pretenduoja. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal jo skundą minimas leidimas buvo pripažintas neteisėtu, todėl 2023 m. liepos 25 d. įvyko pakartotinio pretendentų susirinkimas. Jo metu nebuvo asmenų, teisėtai besinaudojančių laisvos žemės fondo žeme. Atsižvelgęs į tai, Skyrius identifikavo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 8 dalį jis turi pirmumo teisę išsinuomoti šią žemę, nes nuo 2021 m. yra įregistravęs ūkininko ūkį. B. K. pretendavo į tą patį plotą ir taip pat buvo ūkininkas, todėl pretendentų susirinkimo metu nuspręsta pripažinti pirmumo teisę ir jam. Taigi tiek jis, tiek B. K. turėjo lygiavertę pirmumo teisę pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalį, todėl pranašumas išsinuomoti žemę turėjo būti vertinamas pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatas.

3. Sprendime Skyrius neteisingai interpretavo Žemės įstatymo 9 straipsnio 8–9 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą ir padarė neteisingas išvadas, nes nepripažino jo pranašumo prieš B. K. išsinuomoti žemės sklypą, suprojektuotą laisvos valstybinės žemės fonde plote Nr. 835. Toks sprendimas, pareiškėjo vertinimu, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą ir jo teisę išsinuomoti valstybinę žemę teisės aktuose nustatyta tvarka. Skyrius nepripažino jo pranašumo laisvos valstybinės žemės fondo Nr. 835 plotui dėl to, kad jo besiribojantis ir nuosavybės teise turimas žemės sklypas įregistruotas kaip žemės ūkio paskirties vėliau, todėl jo prašymo pateikimo momentą skaičiavo nuo žemės sklypo įregistravimo dienos ir sprendė, kad nėra pirmesnis kito pretendento, t. y. B. K., atžvilgiu. Pareiškėjas nesutiko su tokiu vertinimu, todėl Sprendimą apskundė NŽT direktoriui, tačiau ir šis jo prašymą atmetė, iš esmės pakartodamas Sprendime nurodytus argumentus.

4. Vertindamas Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatą, pareiškėjas nurodė, kad tik joje išskirta ir įvardinta pirmumo teisė, kuria siekiama suteikti pirmumą išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemę asmenims, gebantiems ūkininkauti ir turintiems ūkininkavimo patirtį. Jis nustatytą reikalavimą atitinka ir prašymą nuomoti šį žemės plotą pateikė anksčiau nei kitas pretendentas, todėl Sprendime ir Rašte nepagrįstai nurodyta, kad jis neatitinka pirmumo teisės reikalavimo.

5. Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės nėra įvardijamos kaip pirmumo teisė ir šios aplinkybės yra atskirtos nuo Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos pirmumo teisės reikalavimų. Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatomis nagrinėjamos kitos situacijos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su asmenų gebėjimu ūkininkauti ar turima ūkininkavimo patirtimi. Jos susijusios su pirmumo teisės turėtojų įsipareigojimais, o ne su jų gebėjimu ūkininkauti. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, jog Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 ir 9 dalys turi skirtingus tikslus ir taikymo sritis, todėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytas aplinkybes nėra pagrindo interpretuoti ir taikyti prašymo pateikimo momentui (išskyrus akivaizdžiai nurodytas). Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje yra aiškiai nurodyta tik viena aplinkybė, kuomet laiko ar datos faktorius turi būti vertinamas – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, pirmiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Žemės įstatymas nenumato Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies aplinkybių įgijimo datos (laiko) kaip svarbaus faktoriaus, kurį reiktų vertinti, nes toks vertinimas neturėtų jokio pagrindo. Administracinėje teisėje leidžiama tai, kas yra numatyta, o tai, kas nėra numatyta, draudžiama.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad su laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypu Nr. 835 besiribojantį žemės sklypą valdo anksčiau nei nuo 2023 m. vasario 13 d., kuomet pateikė prašymą išsinuomoti žemę. Žemės sklype esantis žemės ūkio naudmenų plotas ir ariamos žemės plotai buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) dar iki 2023 m. vasario13 d. NŽT nesutinka pripažinti jo pranašumo į laisvos valstybinės žemės fondo plotą Nr. 835 dėl to, kad su šiuo plotu besiribojančio jo nuosavybės teise turimo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis NTR centre pakeista į žemės ūkio tik 2023 m. kovo 14 d., t. y. praėjus mėnesiui po prašymo pateikimo. Tačiau, pareiškėjo nuomone, svarbu tai, kad 2023 m. kovo 14 d. ginčo žemės plotas nebuvo įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą, tai padaryta tik 2023 m. kovo 27 d., taigi, nelogiška ir neteisinga reikalauti, jog pretendentų turimi žemės sklypai besiribotų su neegzistuojančiais objektais, kurių nei ribos, nei paskirtis dar nebuvo nustatyti, taigi, ir jo prašymo pateikimo metu nebuvo sudaryta galimybė Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytų aplinkybių įgyvendinimui.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog teisės aktai nenumato, kad asmuo turėtų turėti besiribojantį žemės sklypą prieš oficialiai įtraukiant žemę į laisvos valstybinės žemės fondą. Tai reiškia, kad ribojimosi faktas gali atsirasti tik tada, kai valstybė oficialiai pripažįsta žemės sklypo ribas ir jį įtraukia į laisvos žemės fondą. Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės galėjo atsirasti tik nuo to momento, kuomet atsirado aiškias ribas turintis laisvos žemės fonde esantis plotas Nr. 835. Taigi, tiek jo, tiek ir kito pretendento situacija besiribojančių sklypų su pageidaujamu plotu yra identiška, nes tiek jo, tiek ir pretendento B. K. valdomi žemės ūkio paskirties sklypai yra besiribojantys su plotu Nr. 835 nuo pat to momento, kai žemės sklypas Nr. 835 buvo suformuotas. Teisės aktai nenumato, kad būtent prašymo pateikimo dienai asmuo turi būti įregistravęs pranašumą įrodančius dokumentus.

8. Pretendentų pranašumas pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalį, siekiant nepažeisti teisėtų lūkesčių principo, turi būti vertinamas tik pretendentų susirinkimo metu, vertinant jo metu egzistuojančias Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytas aplinkybes. Jokiuose teisės aktuose svarbiomis nelaikytinos ir nenurodytos aplinkybės apie tai, kuris pretendentas dar iki nustatant ir patvirtinant laisvos žemės fondo žemės plotus, t. y. prieš įtraukiant niekaip nesuformuotą žemę į laisvos žemės fondą, anksčiau už kitą įgijo teises į besiribojantį žemės sklypą, ar anksčiau už kitą pretendentą pakeitė jo pagrindinę paskirtį į žemės ūkio paskirtį VĮ Registrų centre.

Atsiliepimas

9. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad vykdant žemės reformą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti. Remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalimi, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės) 6–7 punktais, jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, pirmiau pateikusiam prašymą išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Taisyklių 14 punkte nurodyta, kokius dokumentus turėdamas žemės sklypų nuomos organizatorius organizuoja žemės sklypo išnuomojimą. Pagal Taisyklių 14.4 papunktį, vienas iš tų dokumentų yra prašymas išnuomoti žemės sklypą, kuriame turi būti nurodyta, ar asmuo nuomoja iš valstybės arba nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kuris ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės sklypu, ir tokio žemės sklypo kadastro arba unikalų numerį (kai asmuo pageidauja išsinuomoti žemės sklypą, kuris ribojasi su nuomojamu iš valstybės arba nuosavybės teise valdomu žemės sklypu). Atsakovo vertinimu, asmenys pirmumo teise pageidaujantys išsinuomoti valstybinę žemę nuo prašymo pateikimo dienos turi atitikti pirmumo teisei nuomoti žemės ūkio paskirties žemę nustatytus reikalavimus.

11. B. K., 2023 m. vasario 15 d. padavęs prašymą išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, atitiko pirmumo teisei išsinuomoti 0,53 ha laisvos žemės fondo žemės plotą Nr. 835 nustatytus reikalavimus, kadangi buvo įregistravęs ūkininko ūkį ir prašymo padavimo metu jo nuomojamas iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojosi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu, pažymėtu laisvos žemės fonde Nr. 835. Pareiškėjas 2023 vasario 13 d. pateikęs prašymą išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su prašomu išnuomoti žemės sklypu, tačiau NTR duomenimis šio jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo paskirtis prašymo padavimo dieną buvo kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, dėl ko prašymo padavimo dieną jis neatitiko pirmumo teisei išsinuomoti dalį – 2,30 ha laisvos žemės fondo žemės plotą, pažymėtą Nr. 832, kaip besiribojantį žemės plotą, nustatytus reikalavimus. 2023 m. kovo 1 d. pareiškėjas pateikė papildomą prašymą išsinuomoti 4,3 ha ir 0,53 ha laisvos žemės fondo plotus, nurodydamas, kad jo nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (suformuotas padalijus žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jau ribojasi su nurodytais laisvos žemės fondo žemės plotais Nr. 832 ir Nr. 835, tačiau šio jo žemės sklypo paskirtis iš kitos paskirties į žemės ūkio paskirtį buvo pakeista ir galioja nuo 2023 m. kovo 14 d., todėl laikyta, kad jis atitiko reikalavimus išsinuomoti gretimus laisvos žemės fondo plotus Nr. 832 ir Nr. 835 pirmumo teise nuo to momento, kai buvo pakeista žemės sklypo paskirtis iš kitos į žemės ūkio. B. K., pateikęs prašymą 2023 m. vasario 15 d., atitiko reikalavimus išsinuomoti pirmumo teise gretimą žemės sklypą laisvos žemės fonde Nr. 835 nuo prašymo padavimo momento, kadangi jo nuomojamo iš valstybės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis įregistruota NTR 2017 m. sausio 2 d. Atsižvelgus į tai, NŽT pagrįstai ir teisėtai Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir pripažinti jam pirmumo teisę prieš B. K. dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto laisvos valstybinės žemės fonde Nr. 835 nuomos, rengiant Raseinių rajono Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

12. Atsakovo vertinimu, Sprendimas ir Raštas yra teisėti, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų, nurodyta apskundimo tvarka, juos priėmė kompetentingas subjektas. Vien faktas, kad pareiškėjo netenkina jų turinys, nereiškia, kad pastarieji yra neteisėti, taip pat nereiškia, kad yra pagrindas juos panaikinti.

II.

13. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo P. P. D. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

Šalies argumentai

14.1. 2023 m. vasario 13 d. pareiškėjas pateikė prašymą Skyriui dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo išnuomojimo. Prašyme nurodė siekiantis nuomotis 3,1 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypo numerio laisvos žemės fondo plane nenurodė; pažymėjo, kad yra įregistravęs ūkininko ūkį, taip pat, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

14.2. 2023 m. kovo 31 d. pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo išnuomojimo 4,3 ha ir 0,53 ha sklypuose, laisvos žemės fondo plane pažymėtus Nr. 832 ir Nr. 835, esančius (duomenys neskelbtini).

14.3. 2023 m. vasario 15 d. prašymą dėl 1 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo išnuomojimo (duomenys neskelbtini) pateikė B. K.; nurodė, kad yra įregistravęs ūkininko ūkį, nuomoja iš valstybės besiribojantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

14.4. NTR duomenų bazės išrašai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) 0,0650 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso pareiškėjui; naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, duomenys patikslinti 2023 m. kovo 8 d. įsakymu, galioja nuo 2023 m. kovo 14 d.; iki šio patikslinimo buvo nurodytas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, po žemės sklypo padalijimo; 2) 0,6071 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso Lietuvos Respublikai; naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, įrašas galioja nuo 2016 rugpjūčio 17 d.; 2016 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi žemės sklypas išnuomotas B. K., įrašas galioja nuo 2017 m. sausio 2 d.

14.5. Skyriaus vedėjo 2023 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 11VĮ-199-(14.11.2.) nuspręsta rengti Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą; patvirtinta 238,8624 ha ploto teritorija, kurioje nurodyti ir laisvos žemės fondo plane pažymėti žemės sklypai: Nr. 832 (4,30 ha ploto) bei Nr. 835 (0,53 ha ploto); pasiūlyta asmenims, pageidaujantiems nurodytoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, prašymus pateikti iki 2023 m. balandžio 25 d.

14.6. Skyriaus vedėjo 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 11VĮ-315-(14.11.2.) patvirtinti asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovėje; pareiškėjas sąraše nurodytas Nr. 14, trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. nurodytas Nr. 16.

14.7. 2023 m. gegužės 5 d. NŽT pateiktu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Skyriaus įsakymais Nr. 11VĮ-684-(14.11.2.) ir Nr. 11VĮ-1290-(14.11.2.) išduotus leidimus naudotis žemės plotais Šiluvos kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini), pažymėtais Nr. 832 ir 835, kadangi laikinų leidimų naudotis žemės plotais, šie žemės plotai nebuvo suformuoti ir pažymėti laisvos žemės fondo planuose. Pažymėjo, kad šie neteisėti sprendimai įtakoja 2023 m. gegužės 16 d. organizuojamame susirinkime numatomai pretendentų eilei sudaryti. 2023 m. birželio 20 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1T-9-(5.59 E.) 2023 m. gegužės 5 d. pareiškėjo skundas patenkintas, 2021 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. 11VĮ-684-(14.11.2.) ir 2021 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 11VĮ-1290-(14.11.2.) panaikinti; pavesta Skyriui organizuoti naują XII eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą ir patikslinti suprojektuotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų ribas.

14.8. 2023 m. gegužės 16 d. vykusiame pretendentų susirinkime (protokolo Nr. 11PRT-36-(14.11.6.) visas žemės sklypas Nr. 832 ir Nr. 835 nesuprojektuoti pareiškėjui; pareiškėjui suprojektuota dalis žemės sklypo Nr. 832 (protokolo 14 punktas), o žemės sklypas Nr. 835 suprojektuotas B. K., kaip naudojančiam žemės sklypą pagal laikiną leidimą (protokolo 15 p.). Pareiškėjas 2023 m. birželio 12 d. skundu nurodė nesutinkantis dėl suprojektuotų sklypų.

14.9. 2023 liepos 25 d. vykusio Raseinių rajono (savivaldybės) Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovės rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo metu (protokolas Nr. 11PRT-45-(14.11.6.) pareiškėjui nuspręsta suprojektuoti žemės sklypo Nr. 832 dalį – 2,31 ha (be miško) (14 punktas); žemės sklypą Nr. 835 (0,53 ha) nutarta suprojektuoti B. K.). Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas 2023 m. liepos 3 d. pateikė skundą dėl žemės sklypų ribų perprojektavimo.

14.10. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2023 m. liepos 27 d. Sprendimu nuspręsta pareiškėjo pretenziją dėl sklypų projektavimo tenkinti iš dalies; suprojektuoti visą laisvos valstybinės žemės fondo Nr. 832 (be miško) 2,31 ha; neprojektuoti laisvos valstybinės žemės fondo ploto Nr. 835 kaip neatitinkančio pirmumo teisės reikalavimų prieš pretendentą B. K.; sprendime nurodyta, kad pirmumo teise pageidaujantys išsinuomoti valstybinę žemę asmenys nuo prašymų pateikimo dienos turi atitikti pirmumo teise nuomoti žemės ūkio paskirties žemę nustatytus reikalavimus; pažymima, kad pareiškėjas pateikė prašymą 2023 m. vasario 13 d., tačiau jo nuosavybės teise valdomo besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis iš kitos paskirties į žemės ūkio paskirtį pakeista tik nuo 2023 m. kovo 14 d.; atsižvelgus jam žemės sklypas Nr. 835 neprojektuojamas, nes pretendento B. K. 2023 m. vasario 15 d. pateiktas prašymas atitiko reikalavimus, nes jo besiribojantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) registruotas nuo 2017 m. sausio 2 d., tad vertintas kaip ankstesnis.

14.11. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2023 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas pateikė skundą NŽT direktoriui, kuris Raštu pareiškėjo skundą atmetė tais pačiais pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

14.12. 2024 m. sausio 17 d. pareiškėjas dėl to pateikė skundą Komisijai, kuri 2024 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nurodė, kad prašymus išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, laisvos žemės fonde pažymėtą Nr. 835, pateikė pareiškėjas (ūkis registruotas nuo 2021 m. liepos 30 d.) ir trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. (ūkis registruotas nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d.), t. y. fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko įstatyme nustatyta tvarka. Taigi abu vertintini kaip turintys pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies 1 punktą.

16. Teismas pažymėjo, jog, siekiant nustatyti, kuriam iš dviejų pretendentų turi būti nuomojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas, būtina taikyti Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatytas taisykles tokia tvarka: 1) pirmiausiai išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi; 2) jeigu tokių asmenų nėra, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu; 3) jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirtie teisėtai besinaudojančių žemės sklypus žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, pirmiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

17. Pagal 2023 m. gegužės 5 d. pareiškėjo skundą 2023 m. birželio 20 d. NŽT įsakymu Nr. 1T-9-(5.59 E.) nuginčijus 2021 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 11VĮ-684-(14.11.2.) ir 2021 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 11VĮ-1290-(14.11.2.) suteiktus laikinus leidimus nuomoti žemės sklypus, pretendentų teisėtai besinaudojančių žemės sklypu Nr. 835 nebuvo. Taigi pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatas, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas turėjo būti išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu.

18. Nekilnojamojo turto registro išrašai, pareiškėjo pridėtos schemos bei žemėlapio fragmentas iš www.geoportal.lt patvirtino, kad žemės sklypas Nr. 835 šiaurinėje pusėje ribojasi su B. K. iš valstybės nuomojamu 0,6071 ha žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – žemės ūkio, o pietinėje pusėje ribojasi su 0,0650 ha pareiškėjo žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimas – žemės ūkio. Taigi tiek pareiškėjas, tiek B. K. 2023 m. liepos 25 d. susirinkimo metu atitiko Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatytą sąlygą, kad žemės sklypas ribotųsi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Taigi pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatas, žemės sklypas turėjo būti išnuomotas asmeniui, pirmiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Šalies argumentai

19. Pareiškėjas prašymą dėl žemės sklypo nuomos pateikė 2023 m. vasario 13 d., o B. K. – 2023 m. vasario 15 d., taigi pareiškėjo prašymas pateiktas anksčiau nei trečiojo suinteresuoto asmens. B. K. žemės ūkio sklypą nuomoja nuo 2017 m. sausio 2 d., o pareiškėjo aptariamo žemės sklypo naudojimo paskirtis iki 2023 m. kovo 14 d. buvo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o nuo 2023 m. kovo 14 d. – žemės ūkio, t. y. po to, kai anksčiau jo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo padalintas į du žemės sklypus.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartyje Nr. eA-348-492/2017 suformuota teisės aiškinimo taisykle, pažymėjo, jog nors aptariamos bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamai bylai, tačiau teismo pateiktas aptartos nuostatos aiškinimas iš esmės reiškia tai, kad žemės reformos tikslų neatitinka pretendento formalus įtraukimas į eilę tik pagal prašymo pateikimo datą, nevertinant visų teisinę reikšmę turinčių faktų. Teismo vertinimu, tokia nuostata turėtų būti taikoma ne tik juridinių, bet ir fizinių asmenų atžvilgiu, o atsižvelgus į tai, kad pagal Taisyklių 14 punktą žemės sklypų nuomos organizatorius organizuoja žemės sklypo išnuomojimą, turėdamas Taisyklių 14 ir 16 punktuose nurodytus dokumentus (be kita ko, ir detalius duomenis apie žemės sklypą), sistemiškai vertinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 8–9 dalies bei Taisyklėse nustatytus reikalavimus, pirmumas turi būti nustatomas, atsižvelgus ne vien tik į prašymo pateikimo datą, bet ir į tai, nuo kada pretendentas atitiko visus Žemės įstatymo 9 straipsnio 8–9 dalyse nustatytus reikalavimus išnuomoti valstybinės žemės sklypą pirmumo teise.

21. Kadangi pareiškėjas 2023 m. vasario 13 d. prašymo pateikimo metu neatitiko Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatyto pirmumo suteikiančio reikalavimo – žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu (pareiškėjo 0,0650 ha žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudojimo būdas nustatytas tik nuo 2023 m. kovo 14 d.) NŽT pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą Nr. 835 pirmasis prašymą pateikė B. K., nes jis 2023 m. vasario 15 d. prašymo pateikimo metu atitiko visus Žemės įstatymo 9 straipsnio 8–9 dalyse nustatytus reikalavimus. Tai, kad pretendentų prašymų pateikimo metu žemės sklypas Nr. 835 dar nebuvo įtrauktas į laisvos žemės fondą su suformuotomis ribomis neturi esminės reikšmės, nes dėl valstybinio žemės sklypo nuomos organizavimo sprendžiama duomenis vertinant retrospektyviai (Taisyklių 16 p.).

22. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su abejonėmis dėl trečiojo suinteresuoto asmens parašo ir padarytų įrašų tikrumo, nurodęs, kad iš byloje esančių 2023 m. vasario 15 d. prašyme, 2023 m. gegužės 16 d. ir 2023 m. liepos 25 d. protokoluose, 2023 m. liepos 25 d. žiniaraštyje ir atvykusių į susirinkimą sąraše esančių įrašų vizualaus vertinimo, nėra pagrindo abejoti, kad juose pasirašė ne B. K..

III.

23. Pareiškėjas P. P. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neatsižvelgė į pageidaujamo išsinuomoti žemės ploto įtraukimo į Laisvos žemės fondą (toliau – ir LŽF) datą. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos“ (toliau – ir Metodika) nuostatas. Pagal Metodikos III skyrių (žemėtvarkos projekto ir projektui prilyginamo plano parengiamieji darbai), projekto autorius privalo ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamos teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo dienos nustatyti žemės naudojimo paskirtį, ribas ir priskirti išnuomotiną žemę LŽF. Šis procesas yra būtina sąlyga žemės teisiniam statusui nustatyti visuomenės informavimui apie šios žemės egzistavimą. Šiuo atveju, NŽT skyrius, neįtraukęs žemės į LŽF, taip pat nepagrįstai vadovavosi Metodikos 26.3. punktu ir raštu selektyviai informavo kelis asmenis (kuriems pats skyrius buvo neteisėtai suteikęs leidimą naudotis žeme), kad planuojama patvirtinti teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, ir pasiūlė pateikti žemėtvarkos skyriui prašymus nuomoti šiuos žemės plotus, nors šie plotai nebuvo įtraukti į LŽF, kaip tai privalomai numato teisės aktai. Šį pažeidimą dėl žemės neįtraukimo į LŽF yra nustačiusi NŽT direkcija 2023 m. birželio 20 d. NŽT direktoriaus įsakyme Nr. 1T-9-(5.59 E.). Taigi nelogiška ir nepagrįsta reikalauti, kad pretendentų turimi žemės sklypai „besiribotų“ su tuo metu į LŽF neįtrauktais neegzistuojančiais objektais, kurių ribos ir paskirtis dar nėra nustatytos pačios NŽT. Įtraukiant žemę į LŽF, yra nustatomas oficialus valstybinės žemės statusas, aiškiai apibrėžiamos ribos, taip pat naudojimo ir disponavimo sąlygos. Tik įtraukus žemę į LŽF, ji laikoma oficialiai egzistuojančiu objektu, apie kurį suinteresuoti asmenys gali būti informuoti. Iki išnuomojamo sklypo suprojektavimo ir jo įtraukimo į Nekilojamojo turto registrą, galima įvertinti besiribojimo faktą retrospektyviai tik iki to žemės ploto įtraukimo į LŽF momento. Anksčiau įtraukimo į LŽF momento, net ir vertinant retrospektyviai, besiribojimo faktas negali būti nustatytas. Tokia interpretacija sudarytų sąlygas manipuliuoti LŽF ribomis, kas prieštarautų teisės normų tikslui užtikrinti skaidrumą ir teisingą sprendimų priėmimą. Kol plotas nėra įtrauktas į LŽF, nėra žinoma jo paskirtis, o jo ribas NŽT yra pajėgi suformuoti savo nuožiūra tam tikrais atvejais taip, jog plotas galimai fiktyviai nesiribotų su tam asmenų valdomais žemės sklypais. Taigi, iki įtraukimo į LŽF, pati NŽT nesudaro galimybių atsirasti besiribojimo fakto asmenų turimiems žemės sklypams.

25. Pareiškėjo manymu, Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 ir 9 dalys turi skirtingus tikslus ir taikymo sritis, todėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytas aplinkybes interpretuoti ir taikyti prašymo pateikimo momentui, nėra pagrindo. Tam, jog asmuo teisėtai naudotųsi žeme, jam turi būti suteiktas laikinas leidimas naudotis šia žeme. Laikinas leidimas naudotis šia žeme gali būti išduotas tik tokiu atveju, jei žemė yra įtraukta į LŽF. Žemės įtraukimas į LŽF yra esminis ir būtinas kriterijus, leidžiantis toliau vertinti dokumentus, patvirtinančius teisėtą naudojimąsi žeme arba besiribojančių sklypų egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytos sąlygos tampa aktualios tik po to, kai žemė įtraukiama į LŽF.

26. NŽT žemėtvarkos projekto rengimo metu pareiškėjui suteikė ir pripažino pirmumo teisę, įrašydama jį aukštesne pozicija pretendentų sąraše. Šis sąrašas yra nenuginčytas ir galiojantis teisinis dokumentas, kuris patvirtina pareiškėjo pranašumą prieš kitus pretendentus. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į faktą, kad pareiškėjo įtraukimas į pretendentų sąrašą buvo atliktas tinkamai, vadovaujantis visais reikšmingais teisiniais kriterijais, kaip to reikalauja teisės aktai. Pareiškėjas pažymi, jog teismų praktikoje nėra įtvirtinta prielaida, jog Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje numatytos aplinkybės turi galioti prašymo pateikimo momentu. Priešingai, teismų praktika aiškiai nustato, jog prašymo pateikimo momentu būtina, kad galiotų Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos aplinkybės. Pareiškėjo atveju šios aplinkybės egzistavo dar iki prašymo pateikimo, t. y. nuo 2023 m. vasario 13 d., ir jas patvirtino NŽT sudarytas galiojantis pretendentų sąrašas.

27. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą netinkamai įvertindamas argumentus dėl 2023 m. vasario 15 d. prašymo autentiškumo ir trečiojo suinteresuoto asmens – B. K. prašymo ir jame esančio parašo tikrumo, t. y. teismas neįsitikino prašymo autentiškumu, neskyrė ekspertizės, neapklausė pretendento, neįvertino papildomų aplinkybių (prašymo teisingumas turėjo būti patvirtintas ne tik vizualiai vertinant parašus, bet ir patikrinant, ar su prašymu buvo pateikti visi privalomi dokumentai, įskaitant asmens tapatybės kortelės kopiją), teismas nepareikalavo NŽT pateikti visus dokumentus, įkeltus į dokumentų valdymo sistemą (DVS), kartu su serverio žyma, kuri nurodytų dokumentų pateikimo datą ir kitus svarbius metaduomenis.

28. Teismas sprendime minėjo sisteminį vertinimą, tačiau jis buvo taikytas tik pareiškėjo pateiktų dokumentų atžvilgiu. Toks vertinimas nėra iš tiesų sisteminis, nes sisteminiame vertinime būtina atsižvelgti ne tik į pareiškėjo veiksmus, bet ir į kito pretendento prašymo galimą klastojimą bei NŽT veiksmus ir priimtus sprendimus.

Atsiliepimas

29. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad Šiluvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas pradėtas rengti Skyriaus vedėjui 2023 m. kovo 27 d. priėmus įsakymą Nr. 11VĮ-199-(14.11.2.) „Dėl Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas). Įsakymu buvo patvirtinta 238,8624 ha ploto teritorija Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti bei jos ribos ir Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovėje nustatytų LŽF plotų (ha) žiniaraštis. Į šį LŽF žiniaraštį buvo įtrauktas ir 0,5300 ha žemės plotas Nr. 835, dėl kurio yra kilęs ginčas. 2021 m. šis valstybinė žemė – tokio pačio 0,5300 ha ploto tokiomis pačiomis ribomis ir tuo pačiu Nr. 835 buvo laikinai suteikta naudotis B. K. pagal 2021 m. gruodžio 1 d. parengtą leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės ploto schemą, kurioje nurodyta, kad šis žemės plotas ribojasi su žemės sklypu sutrumpintu Nr. 25, t. y., su B. K. nuomojamu iš valstybės žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ir nors NŽT 2023 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 1T-9-(5.59 E.) buvo panaikintas Skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 6 d įsakymas Nr. 11VĮ-1290-(14.11.2.), kuriuo B. K. buvo suteiktas laikinai naudotis šis 0,5300 ha žemės plotas, faktiškai šio žemės ploto, įtraukto į LŽF minėtu Įsakymu, ribos ir plotas buvo žinomi jau 2021 m. ir šis žemės plotas ribojosi su B. K. nuomojamu iš valstybės nurodytu žemės sklypu. Tai patvirtina ir B. K. 2023 m. vasario 15 d. prašymas dėl žemės nuomos, kuriame nurodyta, kad prašomą išsinuomoti žemės plotą jis naudoja pagal 2021 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 11VĮ-1290-(14.11.2.) ir tai, kad jis ribojasi su jo nuomojamu iš valstybės žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ginčijamas žemės plotas buvo įtrauktas į LŽF priėmus Įsakymą, tačiau tai nereiškia, kad dar iki to B. K. nuomojamas iš valstybės žemės sklypas nesiribojo su juo ir kad, kaip teigia pareiškėjas, asmenys negalėjo sužinoti apie tokios valstybinės žemės egzistavimą ir įvertinti, ar jų turimi sklypai ribojasi su tokia valstybine žemės ūkio paskirties žeme. Nurodyto 0,5300 ha žemės ploto priskyrimas LŽF šiuo atveju turėtų teisinės reikšmės tik tuomet, jeigu priskyrus jį LŽF, būtų nustatyta, kad jis nesiriboja su B. K. nuomojamu iš valstybės žemės sklypu ir todėl jis neturėtų pirmumo teisės jį išsinuomoti pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 9 punktą. Todėl, NŽT nuomone, ginčijamo žemės ploto priskyrimo LŽF data šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant, kuris iš pretendentų anksčiau už kitą turėjo nuosavybės teise arba nuomojamą iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su pageidaujamu išsinuomoti žemės plotu, ir kuris turi pirmenybės teisę išsinuomoti šį žemės plotą.

31. Atsakovas pažymi, jog asmenys, pirmumo teise pageidaujantys išsinuomoti valstybinę žemę, nuo prašymo pateikimo dienos turi atitikti pirmumo teisei nuomoti žemės ūkio paskirties žemę nustatytus reikalavimus. B. K., 2023 m. vasario 15 d. padavęs prašymą išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę atitiko Žemės įstatymo 9 straipsnio 8–9 dalyse nustatytus reikalavimus pirmumo teisei išsinuomoti 0,5300 ha LŽF žemės plotą Nr. 835, kadangi buvo įregistravęs ūkininko ūkį ir prašymo padavimo metu jo nuomojamas iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojosi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu, pažymėtu LŽF Nr. 835. Pareiškėjas, 2023 m. vasario 13 d. pateikęs prašymą išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su prašomu išnuomoti žemės sklypu. Tačiau NTR duomenimis, šio jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo paskirtis prašymo padavimo dieną buvo kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Todėl prašymo padavimo dieną jis neatitiko pirmumo teisei išsinuomoti 0,5300 ha LŽF žemės plotą, pažymėtą Nr. 835, kaip besiribojantį žemės plotą, nustatytus reikalavimus. 2023 m. kovo 31 d. pareiškėjas pateikė papildomą prašymą išsinuomoti 4,3000 ha ir 0,5300 ha LŽF žemės plotus, nurodydamas, kad jo nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (suformuotas padalijus žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su nurodytais LŽF žemės plotais Nr. 832 ir Nr.835. Tačiau NTR duomenimis šio žemės sklypo paskirtis iš kitos paskirties į žemės ūkio paskirtį buvo pakeista ir galioja nuo 2023 m. kovo 14 d., todėl laikytina, kad jis atitiko reikalavimus išsinuomoti gretimus LŽF plotus Nr. 832 ir Nr. 835 pirmumo teise nuo to momento, kai buvo pakeista žemės sklypo paskirtis – iš kitos į žemės ūkio. O B. K., pateikęs prašymą 2023 m. vasario 15 d., atitiko reikalavimus išsinuomoti pirmumo teise gretimą žemės sklypą LŽF Nr. 835 nuo prašymo padavimo momento, kadangi jo nuomojamo iš valstybės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis įregistruota NTR 2017 m. sausio 2 d. Taigi pareiškėjas Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatas atitinkantį prašymą pateikė tik 2023 m. kovo 14 d., o B. K. Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatas atitinkantį prašymą pateikė 2023 m. vasario 15 d., todėl jis yra pirmesnis nei pareiškėjo.

32. Pareiškėjas, žinodamas savo procesines teises ir, turėdamas pagrįstų abejonių dėl B. K. 2023 m. vasario 15 d. prašymo autentiškumo ar parašo jame tikrumo, turėjo teisę prašyti teismo paskirti rašysenos ekspertizę, tačiau tokio prašymo bylos nagrinėjimo metu nepareiškė, todėl ekspertizė nebuvo paskirta. Vien tik deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais argumentais ir įrodymais, teiginiai, atsakovo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti B. K. prašymo autentiškumu ir parašo tikrumu. Nagrinėjant pareiškėjo skundą Komisijoje, jis nepareiškė abejonių dėl B. K. 2023 m. vasario 15 d. prašymo autentiškumo, parašo jame tikrumo. Teismas, ištyręs šioje byloje esančius įrodymus, kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su abejonėmis dėl B. K. parašo ir padarytų įrašų tikrumo. Teismui nekėlė abejonių B. K. prašymo autentiškumas ir parašo jame tikrumas, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie tai paneigtų ir neprašė paskirti rašysenos ekspertizės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Raseinių skyriaus 2023 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 11SR-2-(14.11.135.) „Dėl P. P. D. pretenzijos išnagrinėjimo“ ir NŽT 2023 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. 1SS-1745-(5.59 E.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

34. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog pareiškėjas 2023 m. vasario 13 d. prašymo pateikimo metu neatitiko Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatyto pirmumo suteikiančio reikalavimo – žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu, todėl pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą Nr. 835 turi B. K., nes jis 2023 m. vasario 15 d. prašymo pateikimo metu atitiko visus Žemės įstatymo 9 straipsnio 8–9 dalyse nustatytus reikalavimus.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas neatsižvelgė į pageidaujamo išsinuomoti žemės ploto įtraukimo į LŽF datą, tik įtraukus žemę į LŽF, ji laikoma oficialiai egzistuojančiu objektu, nėra pagrindo teigti, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje numatytos aplinkybės taikomos prašymo pateikimo momentui, be to, NŽT žemėtvarkos projekto rengimo metu pareiškėjui suteikė ir pripažino pirmumo teisę, įrašydama jį aukštesne pozicija pretendentų sąraše.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-364-629/2024; ir kt.).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, sutiko su atsakovo argumentais ir rėmėsi jo pateiktais įrodymais, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

39. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų ginčo teiginių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

40. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad prašymus dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų išsinuomojimo, nenurodę konkrečių žemės plotų, 2023 m. vasario 13 d. pateikė pareiškėjas (nurodęs, kad nori išsinuomoti 3,1 ha), o 2023 m. vasario 15 d. – trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. (nurodęs, kad nori išsinuomoti 1,0 ha). 2023 m. kovo 31 d. pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo išnuomojimo 4,3 ha ir 0,53 ha sklypuose, laisvos žemės fondo plane pažymėtus Nr. 832 ir Nr. 835, esančius (duomenys neskelbtini). NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2023 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 11VĮ-199-(14.11.2.) nuspręsta rengti Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtinta 238,8624 ha ploto teritorija, kurioje nurodyti ir laisvos žemės fondo plane pažymėti žemės sklypai: Nr. 832 (4,30 ha ploto) bei Nr. 835 (0,53 ha ploto), pasiūlyta asmenims, pageidaujantiems nurodytoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, prašymus pateikti iki 2023 m. balandžio 25 d. NŽT Raseinių skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. vedėjo įsakymu Nr. 11VĮ-315-(14.11.2.) patvirtinti sąrašai asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovėje. Pareiškėjas sąraše nurodytas Nr. 14, trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. nurodytas Nr. 16. 2023 m. gegužės 5 d. NŽT pateiktu skundu pareiškėjas prašė panaikinti NŽT Raseinių skyriaus įsakymais Nr. 11VĮ-684-(14.11.2.) ir Nr. 11VĮ-1290-(14.11.2.) išduotus leidimus naudotis žemės plotais Šiluvos kadastro (duomenys neskelbtini), pažymėtais Nr. 832 ir 835, kadangi laikinų leidimų naudotis žemės plotais, šie žemės plotai nebuvo suformuoti ir pažymėti laisvos žemės fondo planuose. NŽT direktoriaus 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1T-9-(5.59 E.) 2023 m. gegužės 5 d. pareiškėjo skundas patenkintas, 2021 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. 11VĮ-684-(14.11.2.) ir 2021 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 11VĮ-1290-(14.11.2.) panaikinti ir pavesta Raseinių skyriui organizuoti naują XII eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą bei patikslinti suprojektuotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų ribas. 2023 m. gegužės 16 d. vykusiame pretendentų susirinkime (protokolo Nr. 11PRT-36-(14.11.6.) visas žemės sklypas Nr. 832 ir Nr. 835 nesuprojektuoti pareiškėjui; pareiškėjui suprojektuota dalis žemės sklypo Nr. 832, o žemės sklypas Nr. 835 suprojektuotas B. K., kaip naudojančiam žemės sklypą pagal laikiną leidimą. Pareiškėjas 2023 m. birželio 12 d. skundu nurodė nesutinkantis dėl suprojektuotų sklypų. 2023 liepos 25 d. vykusio Raseinių rajono (savivaldybės) Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovės rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo metu (protokolas Nr. 11PRT-45-(14.11.6.) pareiškėjui nuspręsta suprojektuoti žemės sklypo Nr. 832 dalį – 2,31 ha (be miško), o žemės sklypą Nr. 835 (0,53 ha) nutarta suprojektuoti B. K.. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas 2023 m. liepos 3 d. pateikė skundą. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2023 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 11SR-2-(14.11.2.) nuspręsta pareiškėjo pretenziją dėl sklypų projektavimo tenkinti iš dalies - suprojektuoti visą laisvos valstybinės žemės fondo Nr. 832 (be miško) 2,31 ha, bet neprojektuoti laisvos valstybinės žemės fondo ploto Nr. 835 kaip neatitinkančio pirmumo teisės reikalavimų prieš pretendentą B. K.. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2023 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas pateikė skundą NŽT direktoriui, kuris 2023 m. lapkričio 3 d. Raštu pareiškėjo skundą atmetė.

41. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus 0,0650 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso pareiškėjui; naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, duomenys patikslinti 2023 m. kovo 8 d. įsakymu, galioja nuo 2023 m. kovo 14 d.; iki šio patikslinimo buvo nurodytas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, po žemės sklypo padalijimo. Tuo tarpu 0,6071 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso Lietuvos Respublikai; naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, įrašas galioja nuo 2016 rugpjūčio 17 d.; 2016 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi žemės sklypas išnuomotas B. K., įrašas galioja nuo 2017 m. sausio 2 d.

42. Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo bei atsakovo priimtų ir šioje administracinėje byloje ginčijamų sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalį, vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi: 1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti (1 p); 2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų (2 p.). To paties įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, pirmiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukciono būdu.

43. Iš esmės tos pačios nuostatos įtvirtintos ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėse. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypai, kurių nenumatoma išnuomoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytoms reikmėms, išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypus be aukciono turi: 6.1. fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti, išduotą pagal žemės ūkio ministro patvirtintus ūkininko arba jo partnerio (partnerių) profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimus; 6.2. Lietuvos arba užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

44. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti šių Taisyklių 6 punkte, pageidauja išsinuomoti tą patį žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti žemės sklypą (Taisyklių 7 punkto 1 dalis).

45. Įvertinus nustatytą teisinį reguliavimą nustatant pirmumo teisę išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę matyti, jog tokią teisę turi asmuo, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūko paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Tai reiškia, jog žemės ūkio paskirtis yra faktorius, lemiantis, ar besiribojančio žemės sklypo savininkas (naudotojas) įgyja pirmumo teisę į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomą.

46. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos pirmas, t. y. 2023 m. vasario 13 d., tačiau, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su pageidaujama išsinuomoti valstybine žemės ūkio paskirties žeme, paskirtis iš kitos paskirties į žemės ūkio paskirtį buvo pakeista Raseinių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ir galioja nuo 2023 m. kovo 14 d. Taigi pareiškėjas reikalavimus, numatytus Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje, atitiko nuo to momento, kai buvo pakeista jam nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis iš kitos paskirties į žemės ūkio paskirtį, o trečiasis suinteresuotas asmuo B. K., pateikęs prašymą 2023 m. vasario 15 d., atitiko reikalavimus išsinuomoti pirmumo teise gretimą sklypą nuo prašymo padavimo momento, kadangi jo nuomojamo iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017 m. sausio 2 d.

47. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas atitinkančiu Žemės įstatymo reikalavimus asmeniu, siekiančiu pasinaudoti pirmumo teise išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, laikomas nuo 2023 m. kovo 14 d., kuomet jo nuosavybės teise valdomas sklypas NTR buvo įregistruotas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą Nr. 835 pirmasis prašymą pateikė B. K., nes jis 2023 m. vasario 15 d. prašymo pateikimo metu atitiko visus Žemės įstatymo 9 straipsnio 8–9 dalyse nustatytus reikalavimus.

48. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl pirmumo teisės nuomoti valstybinės žemės sklypą išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

49. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino skundžiamus sprendimus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis