Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. P. D. skundą dėl 2024 m. vasario 19 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimo Nr. 21RE3-18(AG3-9/24-2024) panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo B. K., dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 21RE3-18(AG3-9/24-2024) administracinio ginčo byloje Nr. AG3-9/24-2024 (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) panaikinti 2023 m. liepos 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Raseinių skyriaus rašto Nr. 11SR-2-(14.11.135.) sprendimą neįtraukti laisvos valstybinės žemės fondo ploto Nr. 835 į pareiškėjui projektuojamą ir numatomą nuomoti sklypą (toliau – ir 2023 m. liepos 27 d. sprendimas) ; 3) panaikinti 2023 m. lapkričio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) raštą Nr. 1SS-1745-(5.59 E.) (toliau – ir 2023 m. lapkričio 3 d. raštas).

Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais.

Pareiškėjas nurodo, kad jis 2023 m. vasario 13 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos (duomenys neskelbtini). Jo prašymas dėl šio žemės ploto pateiktas anksčiau nei kito pretendento – trečiojo suinteresuoto asmens B. K., nes pastarojo prašymas pateiktas 2023 m. vasario 15 d.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jo pageidautas išsinuomoti plotas į laisvos žemės fondą įtrauktas tik 2023 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 11 VĮ-199-(14.11.2), padalinant plotą į dvi dalis ir suteikiant du atskirus laisvo žemės fondo numerius – Nr. 832 bei Nr. 835, tad jo prašymo pateikimo metu, t. y. 2023 m. vasario 13 d., prašymuose išsinuomoti valstybinę žemę nebuvo nurodytas konkretus pageidaujamo išsinuomoti žemės ploto numeris, tuo pačiu nebuvo nustatyta šios žemės galima naudojimo paskirtis ir konkrečią paskirtį turinčio žemės ploto ribos.

Nurodo, kad jo pageidaujamam išsinuomoti plotui suteikus laisvos žemės fondo numerius Nr. 832 bei Nr. 835, jis 2023 m. balandžio 4 d. pateikė papildomą prašymą dėl šių žemės sklypų nuomos.

Pradėjus rengti Raseinių rajono Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (rengimo pradžia 2023 m. gegužės 2 d.), Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrius sudarė pretendentų sąrašą, kuriame jis buvo įrašytas aukštesniu numeriu prioritetinėje pirmumo eilėje iš visų pretendentų dėl šio ploto nuomos.

2023 m. gegužės 16 d. organizuotas pretendentų susirinkimas dėl projektuojamų žemės sklypų vietų ir ribų, tačiau jo metu buvo neteisingai nustatyta pretendentų eilė, nes trečiajam suinteresuotam asmeniui nepagrįstai buvo išduotas laikinas leidimas naudotis žemės plotu, į kurį pretenduoja. Pareiškėjas pažymi, kad pagal jo skundą minimas leidimas buvo pripažintas neteisėtu, todėl 2023 m. liepos 25 d. įvyko pakartotinio pretendentų susirinkimas. Jo metu, asmenų, teisėtai besinaudojančių laisvos žemės fondo žeme, nebuvo. Atsižvelgęs į tai, Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrius identifikavo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 8 dalį, jis turi pirmumo teisę išsinuomoti šią žemę, nes nuo 2021 m. yra įregistravęs ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. pretendavo į tą patį plotą ir taip pat buvo ūkininkas, todėl pretendentų susirinkimo metu nuspręsta pripažinti pirmumo teisę ir jam. Taigi, taigi tiek jis, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. turėjo lygiavertę pirmumo teisę pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalį, todėl pranašumas išsinuomoti žemę turėjo būti vertinamas pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatas.

Pareiškėjas pažymi, kad 2023 m. liepos 27 d. sprendime, vertindama pranašumą, Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrius neteisingai interpretavo Žemės įstatymo 9 straipsnio 8–9 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą ir padarė neteisingas išvadas, nes nepripažino jo pranašumo prieš B. K. išsinuomoti žemės sklypą, suprojektuotą laisvos valstybinės žemės fonde plote Nr. 835. Toks 2023 m. liepos 27 d. sprendimas, pareiškėjo vertinimu, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą ir jo teisę išsinuomoti valstybinę žemę teisės aktuose nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrius nepripažino jo pranašumo laisvos valstybinės žemės fondo Nr. 835 plotui dėl to, kad jo besiribojantis ir nuosavybės teise turimas žemės sklypas įregistruotas kaip žemės ūkio paskirties vėliau, todėl jo prašymo pateikimo momentą skaičiavo nuo žemės sklypo įregistravimo dienos ir sprendė, kad nėra pirmesnis kito pretendento, t. y. B. K., atžvilgiu.

Pareiškėjas pažymi, kad jis nesutinka su tokiu vertinimu, todėl sprendimą apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, tačiau ir šis jo prašymą atmetė, iš esmės pakartodamas 2023 m. liepos 27 d. sprendime nurodytus argumentus. Minimą sprendimo apskundė ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau ir pastaroji jo skundo netenkino. Mano, kad nurodyti sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

Pateikdamas argumentus dėl jo pirmumo teisės, nurodo šiuos argumentus.

Vertindamas Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatą, nurodo, kad tik joje išskirta ir įvardinta pirmumo teisė, kuria siekiama suteikti pirmumą išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemę asmenims, gebantiems ūkininkauti ir turintiems ūkininkavimo patirtį. Jis nustatytą reikalavimą atitinka ir prašymą nuomoti šį žemės plotą pateikė anksčiau nei kitas pretendentas, todėl 2027 m. liepos 27 d. sprendime ir 2023 m. lapkričio 3 d. rašte nepagrįstai nurodyta, kad jis neatitinka pirmumo teisės reikalavimo vertinant prašymo pateikimo momentą.

Akcentuoja, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės nėra įvardijamos kaip pirmumo teisė ir šios aplinkybės yra atskirtos nuo Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos pirmumo teisės reikalavimų. Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatomis nagrinėjamos kitos situacijos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su asmenų gebėjimu ūkininkauti ar turima ūkininkavimo patirtimi. Jos susijusios su pirmumo teisės turėtojų įsipareigojimais, o ne su jų gebėjimu ūkininkauti. Pareiškėjo nuomone akivaizdu, jog Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 ir 9 dalys turi skirtingus tikslus ir taikymo sritis, todėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytas aplinkybes interpretuoti ir taikyti prašymo pateikimo momentui (išskyrus akivaizdžiai nurodytas), nėra pagrindo. Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje yra aiškiai nurodyta tik viena aplinkybė, kuomet laiko ar datos faktorius turi būti vertinamas – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, pirmiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Žemės įstatymas nenumato ir negalėtų numatyti Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies aplinkybių įgijimo datos (laiko) kaip svarbaus faktoriaus, kurį reiktų vertinti, nes toks vertinimas neturėtų jokio pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad administracinėje teisėje leidžiama tai, kas yra numatyta, o tai, kas nėra numatyta, nėra leidžiama.

Pateikdamas argumentus dėl besiribojančių žemės sklypų, pažymi šiuos aspektus.

Pareiškėjas pažymi, kad su laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypu Nr. 835 besiribojantį žemės sklypą valdo anksčiau nei nuo 2023 m. vasario 13 d., kuomet pateikė prašymą išsinuomoti žemę, žemės sklype esantis žemės ūkio naudmenų plotas ir ariamos žemės plotai buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre dar iki 2023 m. vasario13 d.

Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka pripažinti jo pranašumo į laisvos valstybinės žemės fondo plotą Nr. 835 dėl to, kad su šiuo plotu besiribojančio jo nuosavybės teise turimo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis Nekilnojamojo turto registro centre pakeista į žemės ūkio tik 2023 m. kovo 14 d., t. y. praėjus mėnesiui po prašymo pateikimo. Tačiau, pareiškėjo nuomone, svarbu tai, kad 2023 m. kovo 14 d. ginčo žemės plotas nebuvo įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą, tai padaryta tik 2023 m. kovo 27 d., taigi, nėra nei logiška nei teisinga reikalauti, jog pretendentų turimi žemės sklypai besiribotų su neegzistuojančiais objektais, kurių nei ribos, nei paskirtis dar nebuvo nustatyti, taigi, ir jo prašymo pateikimo metu nebuvo sudaryta galimybė Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytų aplinkybių įgyvendinimui.

Akcentuoja, kad teisės aktai nenumato, kad asmuo turėtų turėti besiribojantį žemės sklypą prieš oficialiai įtraukiant žemę į laisvos valstybinės žemės fondą. Tai reiškia, kad ribojimosi faktas gali atsirasti tik tada, kai valstybė oficialiai pripažįsta žemės sklypo ribas ir jį įtraukia į laisvos žemės fondą. Atsižvelgęs į tai, nurodo, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės galėjo atsirasti tik nuo to momento, kuomet atsirado aiškias ribas turintis laisvos žemės fonde esantis plotas Nr.835. Taigi, tiek jo, tiek ir kito pretendento situacija besiribojančių sklypų su pageidaujamu plotu yra identiška, nes tiek jo, tiek ir pretendento B. K. valdomi žemės ūkio paskirties sklypai yra besiribojantys su plotu Nr. 835 nuo pat to momento, kai žemės sklypas Nr. 835 buvo suformuotas. Teisės aktai nenumato, kad būtent prašymo pateikimo dienai asmuo turi būti įregistravęs pranašumą įrodančius dokumentus.

Taigi, pretendentų pranašumas pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalį, siekiant nepažeisti teisėtų lūkesčių principo, turi būti vertinamas tik pretendentų susirinkimo metu, vertinant jo metu egzistuojančias Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytas aplinkybes. Jokiuose teisės aktuose svarbiomis nelaikytinos ir nenurodytos aplinkybės apie tai, kuris pretendentas dar iki nustatant ir patvirtinant laisvos žemės fondo žemės plotus, t. y. prieš įtraukiant niekaip nesuformuotą žemę į laisvos žemės fondą, anksčiau už kitą įgijo teises į besiribojantį žemės sklypą, ar anksčiau už kitą pretendentą pakeitė jo pagrindinę paskirtį į žemės ūkio paskirtį Registrų centre.

Iš esmės analogiškus paaiškinimus pateikė 2024 m. lapkričio 18 d. ir 2024 m. lapkričio 16 d. pateiktais paaiškinimais raštu, nurodė, kad sulyginęs trečiojo suinteresuoto asmens parašus įvairiuose dokumentuose mano, kad B. K. po 2023 m. vasario 15 d. prašymu nepasirašė, todėl prašymas neteisėtas, taigi, ir žemės sklypas Nr. 835 jam suprojektuotas nepagrįstai. Savo poziciją grindė ir 2017 m. kovo 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-348-492/2017.

Apibendrindamas nurodė, kad prašo jo skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.

Atsakovė, neginčydama pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių pažymi, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad vykdant žemės reformą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti.

Remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalimi, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 6–7 punktais, jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, pirmiau pateikusiam prašymą išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Taisyklių 14 punkte nurodyta, kokius dokumentus turėdamas žemės sklypų nuomos organizatorius organizuoja žemės sklypo išnuomojimą. Pagal Taisyklių 14.4 papunktį, vienas iš tų dokumentų yra prašymas išnuomoti žemės sklypą, kuriame turi būti nurodyta, ar asmuo nuomoja iš valstybės arba nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kuris ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės sklypu, ir tokio žemės sklypo kadastro arba unikalų numerį (kai asmuo pageidauja išsinuomoti žemės sklypą, kuris ribojasi su nuomojamu iš valstybės arba nuosavybės teise valdomu žemės sklypu).

Atsižvelgusi į šias nuostatas pažymi, kad asmenys pirmumo teise pageidaujantys išsinuomoti valstybinę žemę nuo prašymo pateikimo dienos turi atitikti pirmumo teisei nuomoti žemės ūkio paskirties žemę nustatytus reikalavimus.

Pažymi, kad B. K., 2023 m. vasario 15 d. padavęs prašymą išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, atitiko pirmumo teisei išsinuomoti 0,53 ha laisvos žemės fondo žemės plotą Nr. 835 nustatytus reikalavimus, kadangi buvo įregistravęs ūkininko ūkį ir prašymo padavimo metu jo nuomojamas iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojosi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu, pažymėtu laisvos žemės fonde Nr. 835. Pareiškėjas 2023 vasario 13 d. pateikęs prašymą išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su prašomu išnuomoti žemės sklypu, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis šio jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo paskirtis prašymo padavimo dieną buvo kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, dėl ko prašymo padavimo dieną jis neatitiko pirmumo teisei išsinuomoti dalį – 2,30 ha laisvos žemės fondo žemės plotą, pažymėtą Nr. 832, kaip besiribojantį žemės plotą, nustatytus reikalavimus.

2023 m. kovo 1 d. pareiškėjas pateikė papildomą prašymą išsinuomoti 4,3 ha ir 0,53 ha laisvos žemės fondo plotus, nurodydamas, kad jo nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (suformuotas padalijus žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jau ribojasi su nurodytais laisvos žemės fondo žemės plotais Nr. 832 ir Nr. 835, tačiau šio jo žemės sklypo paskirtis iš kitos paskirties į žemės ūkio paskirtį buvo pakeista ir galioja nuo 2023 m. kovo 14 d., todėl laikyta, kad jis atitiko reikalavimus išsinuomoti gretimus laisvos žemės fondo plotus Nr. 832 ir Nr. 835 pirmumo teise nuo to momento, kai buvo pakeista žemės sklypo paskirtis iš kitos į žemės ūkio. B. K., pateikęs prašymą 2023 m. vasario 15 d., atitiko reikalavimus išsinuomoti pirmumo teise gretimą žemės sklypą laisvos žemės fonde Nr. 835 nuo prašymo padavimo momento, kadangi jo nuomojamo iš valstybės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2017 m. sausio 2 d.

Atsižvelgusi į tai, sprendžia, kad pagrįstai ir teisėtai 2023 m. lapkričio 3 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir pripažinti jam pirmumo teisę prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį B. K. dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto laisvos valstybinės žemės fonde Nr. 835 nuomos, rengiant Raseinių rajono Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Taigi, Administracinių ginčų komisija pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas, dėl to jį atmetė ir naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo.

Apibendrindama pažymi, kad 2023 m. liepos 27 d. sprendimas ir 2023 m. lapkričio 3 d. raštas yra teisėti, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų, nurodyta apskundimo tvarka, juos priėmė kompetentingas subjektas. Vien faktas, kad pareiškėjo netenkina jų turinys, nereiškia, kad pastarieji yra neteisėti, taip pat nereiškia, kad yra pagrindas juos panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, atsakovė prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. atsikirtimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Byloje kilo ginčas dėl pirmumo teisės nuomoti valstybinės žemės sklypą.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios aplinkybės.

2023 m. vasario 13 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių rajono skyriui dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo išnuomojimo. Prašyme nurodė siekiantis nuomotis 3,1 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypo numerio laisvos žemės fondo plane nenurodė; pažymėjo, kad yra įregistravęs ūkininko ūkį, taip pat, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie prašymo pridėjo Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę bei prašomo nuomoti žemės sklypo schemą.

2023 m. kovo 31 d. pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo išnuomojimo 4,3 ha ir 0,53 ha sklypuose, laisvos žemės fondo plane pažymėtus Nr. 832 ir Nr. 835, esančius (duomenys neskelbtini).

2023 m. vasario 15 d. prašymą dėl 1 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo išnuomojimo (duomenys neskelbtini) pateikė B. K.; nurodė, kad yra įregistravęs ūkininko ūkį, nuomoja iš valstybės besiribojantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); prašyme nurodyta pridedamų dokumentų sąrašas: asmens tapatybės kortelė, ūkininko pažymėjimo kopija.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) 0,0650 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso pareiškėjui; naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, duomenys patikslinti 2023 m. kovo 8 d. įsakymu, galioja nuo 2023 m. kovo 14 d.; iki šio patikslinimo buvo nurodytas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, po žemės sklypo padalijimo; 2) 0,6071 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso Lietuvos Respublikai; naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, įrašas galioja nuo 2016 rugpjūčio 17 d.; 2016 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi žemės sklypas išnuomotas B. K., įrašas galioja nuo 2017 m. sausio 2 d.

2023 m. kovo 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 11VĮ-199-(14.11.2.) nuspręsta rengti Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą; patvirtinta 238,8624 ha ploto teritorija, kurioje nurodyti ir laisvos žemės fondo plane pažymėti žemės sklypai: Nr. 832 (4,30 ha ploto) bei Nr. 835 (0,53 ha ploto); pasiūlyta asmenims, pageidaujantiems nurodytoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, prašymus pateikti iki 2023 m. balandžio 25 d.

2023 m. gegužės 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 11VĮ-315-(14.11.2.) patvirtinti asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovėje; pareiškėjas sąraše nurodytas Nr. 14, trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. nurodytas Nr. 16.

2023 m. gegužės 5 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateiktu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus įsakymais Nr. 11VĮ-684-(14.11.2.) ir Nr. 11VĮ-1290-(14.11.2.) išduotus leidimus naudotis žemės plotais Šiluvos kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini), pažymėtais Nr. 832 ir 835, kadangi laikinų leidimų naudotis žemės plotais, šie žemės plotai nebuvo suformuoti ir pažymėti laisvos žemės fondo planuose. Pažymėjo, kad šie neteisėti sprendimai įtakoja 2023 m. gegužės 16 d. organizuojamame susirinkime numatomai pretendentų eilei sudaryti. 2023 m. birželio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1T-9-(5.59 E.) 2023 m. gegužės 5 d. pareiškėjo skundas patenkintas, 2021 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. 11VĮ-684-(14.11.2.) ir 2021 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 11VĮ-1290-(14.11.2.) panaikinti; pavesta Raseinių skyriui organizuoti naują XII eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą ir patikslinti suprojektuotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų ribas.

2023 m. gegužės 16 d. vykusiame pretendentų susirinkime (protokolo Nr. 11PRT-36-(14.11.6.) visas žemės sklypas Nr. 832 ir Nr. 835 nesuprojektuoti pareiškėjui; pareiškėjui suprojektuota dalis žemės sklypo Nr. 832 (protokolo 14 punktas), o žemės sklypas Nr. 835 suprojektuotas B. K., kaip naudojančiam žemės sklypą pagal laikiną leidimą (protokolo 15 punktas). Pareiškėjas 2023 m. birželio 12 d. skundu nurodė nesutinkantis dėl suprojektuotų sklypų.

2023 liepos 25 d. vykusio Raseinių rajono (savivaldybės) Šiluvos seniūnijos Šiluvos kadastro vietovės rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo metu (protokolas Nr. 11PRT-45-(14.11.6.) pareiškėjui nuspręsta suprojektuoti žemės sklypo Nr. 832 dalį – 2,31 ha (be miško) (14 punktas); žemės sklypą Nr. 835 (0,53 ha) nutarta suprojektuoti B. K.). Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas 2023 m. liepos 3 d. pateikė skundą dėl žemės sklypų ribų perprojektavimo.

2023 m. liepos 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 11SR-2-(14.11.2.) nuspręsta pareiškėjo pretenziją dėl sklypų projektavimo tenkinti iš dalies; suprojektuoti visą laisvos valstybinės žemės fondo Nr. 832 (be miško) 2,31 ha; neprojektuoti laisvos valstybinės žemės fondo ploto Nr. 835 kaip neatitinkančio pirmumo teisės reikalavimų prieš pretendentą B. K.; sprendime nurodyta, kad pirmumo teise pageidaujantys išsinuomoti valstybinę žemę asmenys nuo prašymų pateikimo dienos turi atitikti pirmumo teise nuomoti žemės ūkio paskirties žemę nustatytus reikalavimus; pažymima, kad pareiškėjas pateikė prašymą 2023 m. vasario 13 d., tačiau jo nuosavybės teise valdomo besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis iš kitos paskirties į žemės ūkio paskirtį pakeista tik nuo 2023 m. kovo 14 d.; atsižvelgus jam žemės sklypas Nr. 835 neprojektuojamas, nes pretendento B. K. 2023 m. vasario 15 d. pateiktas prašymas atitiko reikalavimus, nes jo besiribojantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) registruotas nuo 2017 m. sausio 2 d., tad vertintas kaip ankstesnis.

Nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2023 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. 2023 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 1SS-1745-(5.59 E.) Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pareiškėjo skundą atmetė tais pačiais pagrindais.

2024 m. sausio 17 d. pareiškėjas dėl to pateikė skundą Administracinių ginčų komisijai.

2024 m. vasario 19 d. sprendimu Administracinių ginčų komisija pareiškėjo skundą atmetė, sprendė, kad skundžiamas sprendimas ir raštas pagrįsti ir teisėti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Nesutikdamas su tokius sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą teismui.

II. Dėl ginčijamų administracinių akto teisėtumo

Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi: 1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, pirmiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukciono būdu (Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalis).

Iš esmės tos pačios nuostatos įtvirtintos ir 2003 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 236 patvirtintose Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėse (kaip minėta, toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypai, kurių nenumatoma išnuomoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytoms reikmėms, išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypus be aukciono turi: 6.1. fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti, išduotą pagal žemės ūkio ministro patvirtintus ūkininko arba jo partnerio (partnerių) profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimus; 6.2. Lietuvos arba užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti šių Taisyklių 6 punkte, pageidauja išsinuomoti tą patį žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti žemės sklypą (Taisyklių 7 punkto 1 dalis).

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad prašymus išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, laisvos žemės fonde pažymėtą Nr. 835, pateikė pareiškėjas (ūkis registruotas nuo 2021 m. liepos 30 d.) ir trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. (ūkis registruotas nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d.), t. y. fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, abu vertintini kaip turintys pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies 1 punktą.

Siekiant nustatyti, kuriam iš dviejų pretendentų turi būti nuomojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas, būtina taikyti Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatytas taisykles tokia tvarka: 1) pirmiausiai išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi; 2) jeigu tokių asmenų nėra, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu; 3) jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirtie teisėtai besinaudojančių žemės sklypus žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, pirmiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Sprendžiant dėl teisėtai žemės sklypu besinaudojančių asmenų, pažymėtina, kad aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad pagal 2023 m. gegužės 5 d. pareiškėjo skundą 2023 m. birželio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu Nr. 1T-9-(5.59 E.) nuginčijus 2021 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 11VĮ-684-(14.11.2.) ir 2021 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 11VĮ-1290-(14.11.2.) suteiktus laikinus leidimus nuomoti žemės sklypus, pretendentų teisėtai besinaudojančių žemės sklypu Nr. 835 nebuvo.

Taigi, pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatas, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas turėjo būti išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu.

Nekilnojamojo turto registro išrašai, pareiškėjo pridėtos schemos bei žemėlapio fragmentas iš www.geoportal.lt patvirtina, kad žemės sklypas Nr. 835 šiaurinėje pusėje ribojasi su B. K. iš valstybės nuomojamu 0,6071 ha žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – žemės ūkio, o pietinėje pusėje ribojasi su 0,0650 ha pareiškėjo žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimas – žemės ūkio. Taigi tiek pareiškėjas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. 2023 m. liepos 25 d. susirinkimo metu atitiko Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatytą sąlygą, kad žemės sklypas ribotųsi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu.

Taigi, pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatas, žemės sklypas turėjo būti išnuomotas asmeniui, pirmiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas prašymą dėl žemės sklypo nuomos pateikė 2023 m. vasario 13 d., o B. K. – 2023 m. vasario 15 d., taigi, pareiškėjo prašymas pateiktas anksčiau nei trečiojo suinteresuoto asmens. Ginčo kontekste svarbu tai, kad B. K. žemės ūkio sklypą nuomoja nuo 2017 m. sausio 2 d., o pareiškėjo aptariamo žemės sklypo naudojimo paskirtis iki 2023 m. kovo 14 d. buvo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o nuo 2023 m. kovo 14 d. – žemės ūkio, t. y. po to, kai anksčiau jo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo padalintas į du žemės sklypus.

Sprendžiant dėl pirmumo suprojektuoti žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba laikė, kad pirmasis prašymą pateikė B. K., nes Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies ir Taisyklių 14 punkto kontekste sprendė, kad jau prašymo išsinuomoti pageidaujamą žemės sklypą metu pateikiantysis asmuo turėjo atitikti visus Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytus reikalavimus, t. y., be kita ko, jau prašymo pateikimo metu pretendentas turėjo turėti žemės ūkio naudojimo paskirties žemės sklypą nuosavybės teise ar nuomojamą iš valstybės, besiribojantį su pageidaujamu nuomoti žemės sklypu. Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad besiribojantis pareiškėjo žemės sklypas jo prašymo pateikimo dieną – 2023 m. vasario 13 d., buvo priskirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms, o žemės ūkio tapo tik nuo 2023 m. kovo 14 d., pripažino, kad pareiškėjas Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatas atitinkantį prašymą pateikė tik 2023 m. kovo 14 d., tad laikė, kad B. K. prašymas, pateiktas 2023 m. vasario 15 d., šiuo atveju yra pirmesnis nei pareiškėjo.

Tokį aptariamų teisės normų aiškinimą atsakovė grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartyje Nr. eA-348-492/2017 suformuota teisės aiškinimo taisykle. Pareiškėjas sutinka, kad turi būti remiamasi minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-348-492/2014 suformuota teisės aiškinimo taisykle, tačiau atsakovo nuomone, šioje nutartyje teismas Žemės įstatymo nuostatas aiškino priešingai, nei ginčo atveju aiškina atsakovė. Atsižvelgęs į tai, teismas dėl to toliau pasisakys.

2017 m. kovo 22 d. nutartyje Nr. eA-348-492/2017 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškino iki 2023 m. sausio 4 d. galiojusią (iki įsigaliojo 2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. IV-1311 patvirtinta naują Žemės įstatymo Nr. I-446 redakcija) Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą. Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalis nustatė, kad: žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi: 1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti; 2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Taigi, minimos nutarties priėmimo metu iš esmės buvo nustatytas toks pats reguliavimas, tik tuometinėje įstatymo redakcijoje ši nuostata įtvirtinta Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje, o nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu – Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje.

Aptariamoje nutartyje teismas, pasisakydamas dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto reikalavimų, t. y. kad žemės ūkio produkcijos gamintojai yra subjektai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų, aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad ši įstatymo nuostata yra reikšminga sprendžiant dėl asmens pirmumo teisės išsinuomoti be aukciono žemės ūkio paskirties žemės sklypus žemės reformos metu. Tai reiškia, jog aplinkybės, patvirtinančios subjekto atitikimą įstatymo nustatytiems kriterijams, turi egzistuoti prašymo pateikimo metu, ir tik tokiu atveju subjekto įtraukimas į žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašus pagal prašymo pateikimo datą bus pagrįstas ir teisėtas. Pažymėjo, kad tokių asmenų pirmumo teisė gali būti įgyvendinta tik nuo momento, kai atsiranda Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės, priešingu atveju jų įtraukimas tik pagal prašymų padavimo datą, neatsižvelgiant į kitus teisinę reikšmę turinčius faktus, reikštų neteisėtą žemės reforma siekiamų tikslų ignoravimą, kitų asmenų teisėtų interesų ir įstatymo ginamų teisių pažeidimą.

Nors aptariamos bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamai bylai, tačiau teismo pateiktas aptartos nuostatos aiškinimas iš esmės reiškia tai, kad žemės reformos tikslų neatitinka pretendento formalus įtraukimas į eilę tik pagal prašymo pateikimo datą, nevertinant visų teisinę reikšmę turinčių faktų. Teismo vertinimu tokia nuostata turėtų būti taikoma ne tik juridinių, bet ir fizinių asmenų atžvilgiu, o atsižvelgus į tai, kad pagal Taisyklių 14 punktą žemės sklypų nuomos organizatorius organizuoja žemės sklypo išnuomojimą, turėdamas Taisyklių 14 ir 16 punktuose nurodytus dokumentus (be kita ko ir detalius duomenis apie žemės sklypą), teismas sprendžia, kad sistemiškai vertinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 8–9 dalies bei Taisyklėse nustatytus reikalavimus, pirmumas turi būti nustatomas, atsižvelgus ne vien tik į prašymo pateikimo datą, bet ir į tai, nuo kada pretendentas atitiko visus Žemės įstatymo 9 straipsnio 8–9 dalyse nustatytus reikalavimus išnuomoti valstybinės žemės sklypą pirmumo teise.

Aptartame kontekste teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 13 d. prašymo pateikimo metu neatitiko Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatyto pirmumo suteikiančio reikalavimo – žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Pareiškėjo 0,0650 ha žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudojimo būdas nustatytas tik nuo 2023 m. kovo 14 d.

Atsižvelgus į tai, pagrįstai atsakovė sprendė, kad nagrinėjamu atveju pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą Nr. 835 pirmasis prašymą pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo B. K., nes jis 2023 m. vasario 15 d. prašymo pateikimo metu atitiko visus Žemės įstatymo 9 straipsnio 8–9 dalyse nustatytus reikalavimus.

Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 ir 9 dalys, kaip turinčios skirtingus tikslus, turi būti vertinamos atsietai, nes, priešingai nei nurodo pareiškėjas, tik jas vertinant sistemiškai gali būti pasiekti žemės reformos tikslai ir užtikrinami asmenų teisėti interesai.

Tai, kad pretendentų prašymų pateikimo metu žemės sklypas Nr. 835 dar nebuvo įtrauktas į laisvos žemės fondą su suformuotomis ribomis neturi esminės reikšmės, nes dėl valstybinio žemės sklypo nuomos organizavimo sprendžiama duomenis vertinant retrospektyviai (Taisyklių 16 punktas).

Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir pareiškėjo argumentus, susijusius su abejonėmis dėl trečiojo suinteresuoto asmens parašo ir padarytų įrašų tikrumo. Iš byloje esančių 2023 m. vasario 15 d. prašyme, 2023 m. gegužės 16 d. ir 2023 m. liepos 25 d. protokoluose, 2023 m. liepos 25 d. žiniaraštyje ir atvykusių į susirinkimą sąraše esančių įrašų vizualaus vertinimo, teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti, kad juose pasirašė ne B. K..

Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai ir svarstymai apie galimas teorines situacijas siekiant išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinių aktų teisėtumo, todėl dėl jų teismas detaliau nepasisakys.

Aptartame kontekste teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo 2023 m. liepos 27 d. sprendimas ir 2023 m. lapkričio 3 d. raštas pripažinti pagrįstais ir teisėtais, yra neteisėtas ar nepagrįstas.

III. Dėl procesinės bylos baigties

Pareiškėja skunde kėlė tris reikalavimus, – panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 21RE3-18(AG3-9/24-2024) administracinio ginčo byloje Nr. AG3-9/24-2024, panaikinti 2023 m. liepos 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Raseinių skyriaus rašto Nr. 11SR-2-(14.11.135.) sprendimą neįtraukti laisvos valstybinės žemės fondo ploto Nr. 835 į jam projektuojamą ir numatomą nuomoti sklypą bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. 1SS-1745-(5.59 E.).

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ginčijamas Administracinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų jam panaikinti. Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Administracinių ginčų komisijos ginčijamo sprendimo panaikinimo, kuriuo spręstas Nacionalinės žemės tarnybos priimtų sprendimų teisėtumas ir jie pripažinti teisėtais ir pagrįstais, nėra pagrindo tenkinti ir kitų dviejų pareiškėjos skundo reikalavimų, susijusių su Nacionalinės žemės tarnybos priimtų sprendimų teisėtumu. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo visi skunde nurodyti reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. P. D. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.