- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-252-173/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02007-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- I. R., E. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys I. R., E. P., antstolė R. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja R. P. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės R. M. 2015-11-25 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti išieškojimą iš pareiškėjai R. P. priklausančios ½ E. P. darbo užmokesčio bei kitų LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nurodytų pajamų dalies. Nurodo, kad antstolė R. M. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2015-03-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-983-945 dėl 14641,66 Eur skolos, 610,11 Eur palūkanų iki 2015-05-03, 5 proc. metinių palūkanų skaičiuojant nuo 13650,95 Eur skolos nuo 2015-05-03 iki visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko E. P. išieškotojo I. R. naudai. E. P. prievolė išieškotojai I. R. yra asmeninė. 2015-10-20 nutartimi Kauno apylinkės teismas nustatė, kad skolininkui E. P. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. P., nuosavybėje priklauso ½ dalis visų sutuoktinės R. P. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų bei ½ dalis santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto. Remiantis minėta nutartimi antstolė 2015-11-25 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo pareikalavo iš UADBB „(duomenys neskelbtini)“ išieškoti iš šioje bendrovėje dirbančios skolininko sutuoktinės R. P. ½ dalies darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, taip pat intelektinės veiklos ir dividendų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2016-07-05 pareiškėja su (skolininku) sutuoktiniu E. P. sudarė povedybinę sutartį, kuri povedybinių sutarčių registre įregistruota 2016-07-07. Po povedybinės sutarties sudarymo pareiškėja 2016-07-14 pateikė antstolei prašymą nutraukti išieškojimą iš jos gaunamo darbo užmokesčio. 2016-07-20 raštu antstolė atsisakė nutraukti išieškojimą iš R. P. gaunamo darbo užmokesčio, nurodydama, kad povedybinė sutartis neturi reikšmės vykdant išieškojimą iš vieno iš sutuoktinių turto dėl prievolių, atsiradusių iki tokio susitarimo sudarymo. Pareiškėjos teigimu antstolės atsisakymas nutraukti išieškojimą yra neteisėtas. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-05-18 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 konstatavo, jog vykdytinoms skolininko asmeninėms prievolėms po skolininko ir jo sutuoktinės sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo, išieškojimas negali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gaunamas skolininko sutuoktinės pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jos vardu atidarytas sąskaitas bankuose.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė R. M. 2016-08-04 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė tenkinti skolininko E. P. sutuoktinės R. P. skundą ir skundą kartu su vykdomąją byla perdavė Jonavos rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdant priverstinį ieškojimą 2015-07-10 areštuotas turtas įgytas skolininko ir pareiškėjos santuokos metu. Teismas nustatė skolininko turtą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. 2016-07-05 sudaryta povedybine sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) yra keičiamas areštuoto turto režimas, t.y. šis sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja. Be to, vien turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) I. R. prašo skundą atmesti, stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl 2016-07-05 E. P. ir R.P. sudarytos povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skolininkas ir pareiškėja, sudarydami povedybinę sutartį, elgėsi nesąžiningai skolininko kreditorių atžvilgiu. Sutartimi buvo sumažintas skolininko mokumas, sumažinta turto dalis, į kurį galima nukreipti išieškojimą, ir iš esmės apsunkintas kreditorės I. R. turimos finansinės prievolės išieškojimas. Sandoris, kuriuo keičiamas vykdomajame procese areštuoto turto teisinis režimas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjos R. P. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad R. M. 2015-03-18 patvarkymu priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015-03-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-983-945/2015 dėl 13 322,52 Eur skolos, 328,43 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 13 650,95 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2014-06-03 skolos sumokėjimo dienos, ir 990,71 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko E. P. išieškotojos I. R. naudai. Vykdant išieškojimą areštuotas skolininko E. P. turtas. Kauno apylinkės teismas 2015-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19932-800/2015 nustatė, kad skolininkui E. P. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. P. nuosavybėje priklauso ½ dalis visų sutuoktinės R. P. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų bei ½ dalis santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto. Antstolė 2015-11-24 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo iš UADBB „(duomenys neskelbtini)“ išieškoti iš šioje bendrovėje dirbančios skolininko sutuoktinės R. P. ½ dalies darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, taip pat intelektinės veiklos ir dividendų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Pareiškėja su (skolininku) sutuoktiniu E. P. 2016-07-05 sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė jog po šios sutarties sudarymo bet koks turtas vieno iš sutuoktinio bet kokiu būdu įgytas po šios sutarties sudarymo, jiems gyvenant santuokoje, bus laikomas jo asmenine nuosavybe (v.b.l.159-163).
Skundžiamas patvarkymas 2015-11-25 Nr. (duomenys neskelbtini) nepanaikintas, priimtas iki povedybinės sutarties sudarymo, todėl vykdytinas.
Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (LAT 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1209/2013). Todėl povedybinės sutarties 2 punkte aptartas sutuoktinių susitarimas, jog bet koks turtas ir pajamos, įgytos po povedybinės sutarties sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, negali turėti įtakos įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl skolininko turto dalies nustatymo, nes dėl teismo sprendimu vykdytinos prievolės povedybinėje sutartyje šalys jokių sąlygų nenustatė (ir negalėjo nustatyti).
Teismo vertinimu pareiškėjos nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-05-18 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-185-415/2016 faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai (cituojamoje byloje antstolis po povedybinės sutarties sudarymo išieškojimą iš skolininko sutuoktinės nutraukė, o vėliau išieškojimą pagal ginčijamus patvarkymus tęsė), esant skirtingai teisminei praktikai, nagrinėjamu atveju antstolė patvarkymo dėl išieškojimo iš nustatytos skolininko dalies nepanaikino, tęsė vykdymo veiksmus pagal priimtus patvarkymus. Antstolio siunčiamas patvarkymas pervesti jam darbo užmokesčio dalį savo pasekmėmis prilyginamas turto areštui ir yra privalomas visiems asmenims (CPK 585 str.).
Teismas sprendė, kad 2016-07-05 povedybinės sutarties sudarymo faktas negali užkirsti kelio kreditorei I. R., kurios reikalavimas atsirado iki povedybinės sutarties sudarymo, gauti savo reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto dalies (šiuo atveju, sutuoktinės dalies pajamų), kadangi priešingu atveju sudaromos sąlygos skolininkui piktnaudžiauti ir išvengti prievolės įvykdymo.
Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti šią civilinę bylą, todėl suinteresuoto asmens prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. P. panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-09-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės-panaikinti antstolės R. M. 2015-11-25 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos R. P. gaunamo darbo užmokesčio bei kitų LR CK 3.88 str. 1d .5 p. nurodytų pajamų dalies. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nes vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006- m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2013) konstatavo, jog vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Tačiau šios bylos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Teismo minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl actio Pauliana instituto taikymo ginčijant skolininko su sutuoktine sudarytą povedybinę sutartį, kai abu sutuoktiniai kreditoriui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju apeliantės sutuoktinio E. P. prievolė yra asmeninė.
Teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016. Apeliantės teigimu sprendžiant dėl povedybinės sutarties teisinių pasekmių vykdymo procesui, pirmosios instancijos teismas, antstolė turėjo vadovautis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nes jos nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės identiškos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, konstatavo, jog vykdytinoms skolininko asmeninėms prievolėms po skolininko ir jo sutuoktinės sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo, išieškojimas negali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gaunamas skolininko sutuoktinės pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jos vardu atidarytas sąskaitas bankuose.
Pirmosios instancijos teismo nurodytas skirtumas tarp bylų nėra teisiškai reikšmingas, nes kaip išieškotojos, taip ir skolininko bei jo sutuoktinės teisės ir pareigos vykdymo procese priklauso ne nuo antstolio atliktų veiksmų ar šių pareigų įvertinimo, o nuo sutuoktinių prievolių rūšies-asmeninės ar bendros.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. R. prašo atskirąjį skundą atmesti, stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl 2016-07-05 E. P. ir R.P. sudarytos povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreipiamas į visą skolininkui priklausantį turtą (CPK 666 str., 667 str.). teismui nustačius skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje, ši dalis laikoma asmeniniu skolininko turto ir išieškojimas iš tokio turto vykdomas bendra tvarka. Kauno apylinkės teismui 2015-10-20 nutartimi nustačius, jog skolininkui priklauso ½ dalis pareiškėjos gaunamų pajamų, išieškojimas buvo vykdomas skolininkui priklausančios turto dalies. Povedybinės sutarties sudarymas pradėtam ir vykdomam išieškojimui jokios įtakos neturi. Povedybinės sutarties sudarymo faktas negali užkirsti kelio kreditorei, kurios reikalavimas atsirado iki povedybinės sutarties sudarymo, gauti savo reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto dalies, nes priešingu atveju sudaromos sąlygos skolininkui piktnaudžiauti ir išvengti prievolės įvykdymo, ko sudarydami povedybinę sutartį siekė skolininkas ir pareiškėja. Sudarydami povedybinę sutartį skolininkas ir pareiškėjas veikė nesąžiningai, siekdami sumažinti skolininko mokumą ir tokiu būdu apsunkinti prievolės išieškojimą. Tai patvirtina aplinkybės, kad sutartis sudaryta praėjus 29 metams po santuokos sudarymo ir kai buvo pradėti vykdyti aktyvūs vykdymo veiksmai, išieškojimą nukreipiant ne tik į skolininko asmeninį turtą, bet ir į jo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju negalima vadovautis civiline byla Nr. 3K-7-185-415/2016, nes precedentinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Nurodo, kad yra nagrinėjama civilinė byla pagal kreditorės ieškinį pareiškėjai ir skolininkui dėl jų sudarytos povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl ši civilinė byla turi būti sustabdyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl povedybinės sutarties teisinių pasekmių vykdymo procese.
Byloje nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Kauno apylinkės teismo 2015-03-06 vykdomąjį raštą Nr. 2-983-945/2015 dėl 13 322,52 Eur skolos, 328,43 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 990,71 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko E. P. išieškotojos I. R. naudai (v.b. b.l. 1). Kauno apylinkės teismas 2015-10-20 nutartimi nustatė, kad skolininkui E. P. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. P. nuosavybėje priklauso ½ dalis visų sutuoktinės R. P. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų bei ½ dalis santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto (v.b., b.l. 84). Nutartis įsiteisėjusi. Antstolė 2015-11-24 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, kuriuo UADBB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė iš skolininko E. P. bendrojoje jungtinėje su juo sutuoktinės R. P. nuosavybėje priklausančios ½ dalies darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, taip pat intelektinės veiklos ir dividendų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v.b. b.l. 90). 2016-07-05 E. P. ir R. P. sudarė povedybinę sutartį, kurią pateikė antstolei (v.b, b.l. 163-159). Minėta sutartimi sutuoktiniai susitarė, kad bet koks turtas, vieno iš sutuoktinio bet kokiu būdu įgytas po šios sutarties sudarymo, jiems gyvenant santuokoje, bus laikomas jo asmenine nuosavybe (II d. 2 p.). Pareiškėja R. P. 2016-07-13 prašymu prašė nutraukti išieškojimą iš jos gaunamo atlyginimo (v.b., b.l. 171), kurį antstolė atmetė 2016-07-20 raštu antstolė atmetė (v.b., b.l. 172).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas dėl povedybinės sutarties santykio, kai teismo nutartimi vykdymo procese jau yra nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nurodė, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Be to, šioje Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto, nurodyto CK 3.88 str. 1 d. 5 p., teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis), nustatanti, kad kasatoriui priklauso pusė jo sutuoktinės būsimų pajamų, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikšmę (buvo priimta esant kitokiems teisiniams santykiams) ir ja remiantis išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzisuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte. Teismas konstatavo, kad vykdytinoms skolininko prievolėms išieškotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į kasatorės vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).
Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, kur buvo pasisakyta dėl vedybų (povedybinės) sutarties teisinių pasekmių vykdymo procese aiškinimo ir taikymo.
15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju skolininkas yra tik E. P., todėl išieškojimas gali būti vykdomas tik iš jo asmeninio turto ar jam priklausančios turto dalies bendrame turte. Skolininkas E. P. ir pareiškėja R. P. 2016-07-05 sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė jų (sutuoktinių) turto teisinį režimą. Nustatyta, kad bet koks turtas, vieno iš sutuoktinio bet kokiu būdu įgytas po šios sutarties sudarymo, jiems gyvenant santuokoje, bus laikomas jo asmenine nuosavybe. T.y. remiantis minėta povedybine sutartimi kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos pajamos, tarp jų ir R. P. gaunamas darbo užmokestis, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Sutartis bylos nagrinėjimo metu nepripažinta negaliojančia. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju išieškojimas iš skolininko E. P. sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalies pagal skolininko E. P. prievoles negalimas.
16.Nagrinėjamu atveju antstolio patvarkymo panaikinimas neužkerta kelio povedybinę sutartį pripažinus negaliojančia, pakartotinai priimti patvarkymą dėl skolos išieškojimo, t.y. dėl skolos išieškojimo iš ½ dalies darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad esant būtinumui yra galimybė kreiptis į antstolį dėl vykdomosios bylos sustabdymo, vykdymo veiksmų atidėjimo.
17. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos R. P. skundas tenkintinas, naikintinas antstolės R. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 24 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš R. P. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, taip pat intelektinės veiklos ir dividendų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą, suinteresuoto asmens I. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Panaikinti antstolės R. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 24 d. priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš R. P. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, taip pat intelektinės veiklos ir dividendų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.