Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą (pažymą) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų priteisimo iš nuteistojo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL dydžio (2 000 eurų) bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-07-03 14.20 val. iki 2024-07-04 13.40 val., tai yra viena diena, kuri prilyginama 2 MGL dydžio baudai. Nustatyta, kad V. S. paskirta 38 MGL (1 900 Eur) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą

2024 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas 2024 m. lapkričio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas (pažyma) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1559-718/2024, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „ Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčių dydžių ir mokėjimo taisyklių“ 14.2.1. ir 14.2.2.1. punktais, prašoma iš V. S. priteisti valstybės naudai 235,42 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminėje pažymoje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, nustatyta, kad advokatas V. J. teikė antrinę teisinę pagalbą V. S..

Vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamu atveju nuteistajam V. S. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidavo kaltinamasis V. S., o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs V. S. antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylas, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jai tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų nuteisto asmens padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir iš nuteistojo V. S. valstybės naudai nepriteistinos.

Dėl paminėtų aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniais, 361 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 25 d. prašymo (pažymos) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš V. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1- 1559-718/2024.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.