Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo 9 metams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir D. M. paskirta laisvės atėmimo 6 metams bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. spalio 2 d.

D. M. paskirtas kardomąsias priemones – intensyvią prižiūrą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, nuspręsta iš D. M. išieškoti valstybei 40 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Šias lėšas konfiskuoti iš piniginių lėšų, kurioms 2024 m. liepos 4 d. ir 2024 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės Kristinos Blinstrubienės nutarimais paskirtas nuosavybės teisės apribojimas.

Nuspręsta pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2024 m. liepos 4 d. ir 2024 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės nutarimais D. M. piniginėms lėšoms – 50 Eur, saugomoms Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, iki 40 Eur dalies konfiskavimo įvykdymo, o įvykdžius turto konfiskavimą – panaikinti ir 10 Eur grąžinti D. M..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas dėl 385,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo D. M. valstybei atmestas.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas V. S.. Apeliacinio skundo dėl šio nuteistojo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, todėl prašo sušvelninti bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo D. M. parinktai bausmės rūšiai ir jos dydžiui. Bausmės individualizavimo taisyklių apylinkės teismas laikėsi tinkamai.

5. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6. D. M. padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą. Teismas skyrė D. M. 9 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu neviršija sankcijoje numatyto tokios rūšies bausmės vidurkio. Pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotą procesinę taisyklę, teismas pagrįstai bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė galutinę 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką teismas pagrįstai nusprendė įskaityti D. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. spalio 2 d. bei iki nuosprendžio vykdymo paliko galioti jam skirtas kardomąsias priemones – intensyvią prižiūrą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

7. Teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, jog byloje nustatyta D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ir atsakomybę sunkinanti – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė ir į D. M. asmenybę: anksčiau ne kartą teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), baustas administracine tvarka, jis ne tik pats vartojo narkotinę medžiagą, bet ir platino ją, išsiskyręs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, turi gyvenamąją vietą. Visuma šių aplinkybių teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, jog anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos jam nepadarė. D. M. pagrįstai skirta būtent laisvės atėmimo bausmė, nes nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę D. M., pakankamai motyvavo tokį sprendimą, įvertino visumą aplinkybių, atskleidžiančių pastarojo recidyvios asmenybės ir padaryto sunkaus tyčinio nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir dar labiau švelninti bausmę pagrindo neturi. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

8. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog gydytis galės ir laisvės atėmimo vietoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose, o šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Be to, šio kodekso 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose taip pat privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Taigi apelianto teisė į gydymą net ir laisvės atėmimo vietoje bus užtikrinta.

9. Kiti apelianto argumentai – dėl sergančios, sunkiai vaikštančios mamos priežiūros – atmestini kaip išgalvoti. Akivaizdu, jog prieš darydamas nusikaltimą apeliantas žinojo, kokios neigiamos pasekmės dėl to kils tiek jam, tiek šeimos narių gerovei. Galiausiai, apelianto nurodoma aplinkybė, jog pripažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, apylinkės teismo, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teisingai įvertinta kaip D. M. baudžiamąją atsakomybę švelninanti aplinkybė.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

10. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš D. M. valstybei prašoma išieškoti 156,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 4, b. l. 6).

11. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

12. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir D. M. gynėju paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo D. M., į jo turtinę padėtį – nedirba, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir darbo santykių jis sukurti objektyviai negalės, nes turės atlikti nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, mano, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš šio nuteistojo neišieškotinos.

13. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pakeisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apelianto neizoliuojant nuo visuomenės ir be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nepasikeis. Todėl apelianto skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 21 d. prašymo dėl 156,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš D. M..