Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. Č. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – V. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl materialinės paramos ieškovei būtinumo

9. Pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192-1 straipsnio 1 dalyje. Nurodyta nuostata įtvirtina, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.1921 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192-1 straipsnio 3 dalis). CK 3.192-1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomas šio kodekso 3.193 straipsnis. Taigi, kaip matyti, šie teismų išaiškinimai yra skirti minimalios tėvų pareigos išlaikyti savo pilnamečius besimokančius vaikus kilimo sąlygoms apibrėžti, kilus ginčui tarp tėvų ir vaikų dėl tokio išlaikymo poreikio ir (ar) jo dydžio, kai, be kita ko, konkrečiu atveju yra nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti bei sprendžiama dėl konkretaus išlaikymo dydžio priteisimo. Tai kartu reiškia, jog tėvai visais atvejais savo valia gali susitarti dėl kitokių pareigos remti pilnametystės sulaukusį vaiką vykdymo sąlygų. Tokiais atvejais tėvai patys įvertina savo turtinę padėtį, galimybes, pilnamečio vaiko poreikius ir sprendžia dėl išlaikymo skyrimo ir (ar) skirtino išlaikymo dydžio (CK 3.192-1 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020).

12. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos jam būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. ‏‏‎ ‏‏(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

14. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius ir teismo posėdžio metu pateiktus įrodymus nustatyta, kad ieškovė išlaikymo pilnamečiui vaikui kriterijus atitinka tik iš dalies. Sutiktina su byloje pateiktais įrodymais, kad ieškovė šiuo metu yra sulaukusi pilnametystės, bet ne vyresnė negu 24 metai, studijuoja (duomenys neskelbtini) pagal nuolatinių studijų formos programą, siekia pirmojo aukštojo išsilavinimo. Pagal į bylą pateiktą 2024-02-12 akademinę pažymą nustatyta, kad ieškovės mokymosi pažangumas nėra geras, iš I kurse Rudens semestre studijuotų 8 dalykų tik 1 dalyko žinios įvertintos gerai, 5 dalykų žinios įvertintos vidutiniškai arba patenkinamai, taip pat ieškovė turi 2 akademines skolas. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo ieškovei reikalingumo, atsižvelgia į tai, kad dėl sveikatos problemų, ieškovė galimai neturi galimybės pasiekti labai gerų mokymosi rezultatų.

15. Iš į bylą pateiktos informacijos nustatyta, kad ieškovė nedirba. Įvertinus į bylą pateiktame Pavasario semestro tvarkaraštyje pateikiamą informaciją nustatyta, kad studijos vyksta 5 dienas per savaitę. Vieną dieną per savaitę studijos baigiasi 18.30 val., dvi dienas per savaitę studijos baigiasi 16 arba 16.15 val., vieną dieną studijos baigiasi 11.45.val. ir vieną dieną studijos baigiasi 12.15 val. Ieškovės paskaitų tvarkaraštis leidžia daryti išvadą, kad ji turi galimybę susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų nustatytas neįgalumas ar specialieji poreikiai, kas apsunkintų ieškovei galimybę susirasti darbą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų tiek studijoms, tiek pragyvenimui. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad negalima pilnamečio asmens priimto sprendimo studijuoti vykdymo naštos perkelti kitiems asmenims, prieš tai pačiam asmeniui iki galo neišnaudojus visų galimybių gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui.‏‏‎ Teismas pažymi, kad teikdama parodymus teismo posėdžio metu ieškovė nebuvo aktyvi, į daugelį teisėjo užduotų klausimų neatsakinėjo.

16. Esminės CK 3.192ˡ straipsnio taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, jog paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalies nuostatas pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Įvertinęs aptartas nuostatas, teismas konstatuoja, kad tėvų pareiga išlaikyti pilnametystės sulaukusius savo vaikus nėra absoliuti ir priklauso nuo tėvų finansinių galimybių ir kitų CK 3.1921 straipsnyje nurodytų sąlygų buvimo (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-123-479/2016).

17. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pateikė pagrindinių būtiniausių poreikių lentelę, kurioje detalizavo patiriamas išlaidas. Prie būtiniausių išlaidų ieškovė priskyrė ir išlaidas laisvalaikiui, edukacijoms, renginiams, išvykoms (80 Eur). Teismas neneigia, kad šios išlaidos yra žmogui reikalingos, tačiau nesutinka su ieškovės pozicija, kad šios išlaidos priskirtinos prie būtiniausių ir dengtinų iš pilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu patiria kredito dengimo už studijas išlaidas (110 Eur). Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą Kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kredito grąžinimo įmokų ir palūkanų mokėjimo pradžia yra 2027-07-30, tai yra ieškovei jau pabaigus studijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas atkreipia ieškovės, jos atstovės ir trečiojo asmens (ieškovės motinos) dėmesį, kad teismui pateiktoje pagrindinių būtiniausių poreikių lentelėje ir teismo posėdžio metu teismui buvo pateikta klaidinanti informacija apie kredito grąžinimo pradžią.

18. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei yra nustatytas neįgalumas arba specialieji poreikiai. Šių aplinkybių nebuvimą teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovės motina (trečiasis asmuo). Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) atlikta operacinė laparoskopija, po kurios pacientei buvo paskirtas antibiotikų kursas (5 dienų). Iš į bylą pateiktų banko pervedimo kvitų (2022-08-04, mokėjimo suma 154,70 Eur; 2022-07-03, mokėjimo suma 186,19 Eur; 2022-09-22, mokėjimo suma 60,76 Eur) negalima identifikuoti, kad minėti mokėjimai buvo įvykdyti būtent už ieškovei J. M. suteiktas medicinines paslaugas. Nors mokėjimų įvykdymo laikotarpiu ieškovė jau buvo pilnametė, mokėjimai įvykdyti jos motinos (trečiojo asmens) V. M. Daugiau informacijos apie ieškovei suteiktas medicinines paslaugas, už kurias buvo sumokėta pagal pateiktus banko išrašus teismui nepateikta. Teismui yra pateikti ieškovės motinos (trečiojo asmens) V. M. sveikatos išrašai (DOK-4994), tačiau šioje byloje yra sprendžiama dėl išlaikymo ieškovei, o ne dėl išlaikymo trečiajam asmeniui.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo pilnamečiui vaikui suma sumažintina.

Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (paramą) ir priteistinos sumos dydžio

20. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

21. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). ‏‏‎

22. Iš į bylą pateiktos informacijos nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu gyvena ieškovės motinai (trečiajam asmeniui) priklausančiame būste. Ieškovė šiuo metu nedirba. Trečiasis asmuo (ieškovės motina) teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dėl vykstančio skyrybų ir turto padalinimo proceso nedirba, šiuo metu gyvena iš santaupų, nuo 2024 m. sausio mėnesio yra registruota užimtumo tarnyboje.

24. Tinkamas turtinės padėties nustatymas galimas tik įvertinus turto ir finansinių įsipareigojimų balansą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, be nuosavybės teise valdomo turto bei pajamų, atsakovas turi įsipareigojimą kreditoriui, taip pat prievolę išlaikyti kitą savo vaiką – nepilnametį sūnų. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pagrindo teigti, jog ieškovės tėvo (atsakovo) turtinė padėtis yra geresnė nei motinos (trečiojo asmens), nėra. ‏‏‎

25. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. ‏‏‎(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su ieškinyje pateiktu prašymu iš atsakovo priteisti pusę ieškovei reikalingo išlaikymo sumos.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad įvertinus ieškovės būtinuosius poreikius ir su tuo susijusias išlaidas, į byloje esančius duomenis apie ieškovės tėvo (atsakovo) ir motinos (trečiojo asmens) turtinę padėtį, turtinius įsipareigojimus, gaunamas pajamas, finansines galimybes teikti išlaikymą, ieškovei iš atsakovo priteistina kas mėnesį mokama 200 Eur suma, ši suma yra protingo dydžio ir kartu su trečiojo asmens teikiama parama užtikrins bent minimalius būtiniausius ieškovės poreikius. Tokio dydžio parama laikytina pagrįsta ir reikalinga, proporcinga ieškovės poreikiams ir jos tėvų turtinei padėčiai, tokio dydžio parama nepadarys žalos atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams.

27. Išlaikymas priteistinas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki ieškovė baigs studijas (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, išlaikymą pervedant į ieškovės asmeninę sąskaitą.

28. Sprendimo dalis dėl išlaikymo (paramos) priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl įsiskolinimo priteisimo

29. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022m. balandžio 1d. iki 2023 m. spalio 30 d. Kadangi nuo 2022-01-01 iki 2023-01-01 minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius buvo 534 Eur, ieškovės nuomone, atsakovas turėjo jai teikti laikotarpiu 2022 m. balandžio/ gruodžio mėn. bent ½ dalį šios sumos, t.y. 267 Eur, o nuo 2023-01-01 iki 2023-11 mėn. po 400 Eur. Visa ieškovės prašoma įsiskolinimo suma 6126 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė šį reikalavimą patikslino: atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vidurinę mokyklą baigė 2023-06-30, o mokytis kolegijoje pradėjo 2023-09-01, išlaikymo įsiskolinimas už 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį neskaičiuotinas.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paramos pilnamečiui vaikui įsiskolinimas kaip toks iš esmės gali būti ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė pilnametystės sulaukė 2022-03-26, ieškinys pateiktas teismui 2023-11-13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

31. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004-10-19 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5459-34/2004 buvo nustatyta, jog atsakovas R. Č. yra ieškovės biologinis tėvas bei priteistas iš nepilnametei ieškovei išlaikymas nuo jos gimimo iki jos pilnametystės, po 250 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8013-89/2018 buvo patvirtinta ieškovės tėvų sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnametės ieškovės išlaikymui po 180 Eur iki jos pilnametystės. Ieškovė 2022 m. kovo 26 d. tapo pilnamete.

32. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, ir parama siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti. Abu tėvai turi padėti moksleiviui (savo vaikui) padėti įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, ypač, kai pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino vidurinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012, 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011 ir kt.).

33. Tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Šiuo klausimus taip pat pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

34. Nagrinėjamu atveju, teismui pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nei su ieškove, nei su trečiuoju asmeniu, V. M., jokių ryšių nepalaiko. Nei ieškovė, nei tretysis asmuo į atsakovą dėl išlaikymo vaikui iki ieškinio padavimo dienos asmeniškai nesikreipė. Ieškovė visiškai nebendrauja su tėvu (atsakovu), nėra nei karto paskambinusi ar kitaip informavusi, kad studijuoja ir kad jai yra reikalinga parama. Teismas vertina, kad byloje nėra pagrįstų duomenų ar pagrįstų atsakovo argumentų, kad šios paramos ieškovei, tapus pilnametei ir mokantis vidurinėje mokykloje, o vėliau studijuojant kolegijoje, nereikėjo. Pripažinti, kad tik ieškovės motina (trečiasis asmuo) turėjo išlaikyti pilnametę dukrą, besimokančią vidurinėje mokykloje, o vėliau studijuojančią kolegijoje, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė pareigos teikti išlaikymą savo dukrai ieškovei sulaukus pilnametystės. Tačiau, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį ir turimus finansinius įsipareigojimus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpius nuo 2022 metų balandžio iki 2023 m. birželio mėnesio (15 mėn.) ir už 2023 m. rugsėjo-spalio mėnesius (2 mėn.) po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas bendrai sudaro 3060 Eur (skaičiuojant už 17 mėnesių po 180 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (2023 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-23-T-09572ir ji buvo visiškai (100 proc.) atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleista ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

37. Šioje byloje ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl ieškinio reikalavimų priteisti išlaikymą (išlaikymo įsiskolinimą). Už reikalavimą (teikiant ieškinį elektroninio ryšio priemonėmis) dėl periodinio išlaikymo (paramos) žyminis mokestis sudarė 54 Eur (200 Eur x 12 mėn.) x 0,03) – 25 proc.), o už reikalavimą dėl 3060 Eur išlaikymo įsiskolinimo – 68,85 Eur. Ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 390,51 Eur (2024-02-21 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-02017).

38. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 200 Eur išlaidas už teisines paslaugas (DOK-32641).

39. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus ir atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc.), todėl iš atsakovo priteistina bendrai 122,85 Eur žyminio mokesčio ir 95,26 Eur išlaidų už antrinės pagalbos teikimą valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

40. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 28,13 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 14,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

41. Atsakovui išaiškintina, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentų įteikimu, nurodomas įmokos kodas – 5662.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą (paramą) po 200 Eur (du šimtus eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 13 d.) iki kol ieškovė baigs studijas (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei iki jam sueis 24 metai.

Priteisti ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3060 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 122,85 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų ir 85 ct) žyminio mokesčio ir 95,26 Eur (devyniasdešimt penkių eurų ir 26 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“. Žyminio mokesčio suma mokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 14,06 Eur (keturiolika eurų ir 6 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.