Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-46-252/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-04
Bylos Nr.: e2A-46-252/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19018-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė
Atsakovas: V. V.
Ieškovas: R. Ž.

Kategorijos

3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-46-252/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19018-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1; 2.6.1.1; 2.6.1.3.1.

(S)PANEVĖIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25574-541/2017 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. Ž. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. V. 16 022,61 Eur skolą, 2324,49 Eur palūkanų, 48,28 Eur sutarties sudarymo mokesčio iš lizingo sutarčių (duomenys neskelbtini); 4173,10 Eur skolą, 477,14 Eur palūkanų iš lizingo sutarties (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2011 tenkinto „Swedbank lizingas”, UAB ieškinį iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Baltijos farmacijos centras“, UAB „Darbas“, V. J., V. V. ir K. N. minėtai ieškovei 57 636,04 Lt skolą pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisė solidariai iš atsakovų 165 968,37 Lt skolą „Swedbank lizingas“, UAB pagal lizingo sutartis (duomenys neskelbtini) ir penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Neturėdamas galimybės iš karto sumokėti teismo priteistą sumą, UAB „Baltijos farmacijos centras“, kreipėsi į išieškotoją dėl skolos išdėstymo. Šalims sutarus 2012-05-03 buvo sudaryta skolos grąžinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria aptarta mokėjimo sumos ir terminai bei nurodyta, kad už skolininko UAB „Baltijos farmacijos centras“ įsipareigojimus laiduoja ieškovas R. Ž., kuris buvo šios (duomenys neskelbtini).

4. 2013-02-28 pasirašyta skolos perkėlimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis ieškovas, kaip naujasis skolininkas, perėmė iš UAB „Baltijos farmacijos centras“ skolą, taip pat minėtą dieną buvo sudarytas Susitarimas dėl 2012-05-03 Skolos gražinimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo, pratęsiant galutinį skolos ir palūkanų grąžinimo terminą iki 2018-02-28.

5. Pažymėjo, kad 2013 metais UAB „Baltijos farmacijos centras“ buvo iškelta bankroto byla ir įmonė nuo 2014-11-12 yra likviduota, o UAB „Darbas“ yra bankrutavusi ir likviduota nuo 2015-09-14.

6. Skolos grąžinimo sutartyje nurodyta, kad negrąžinta skola lygi 165 968,37 Lt ir 6154,35 Lt palūkanų. Skolos perkėlimo sutartyje numatyta, kad UAB „Baltijos farmacijos centras“ pagal lizingo sutartis įvykdė tik dalį įsipareigojimų. Per atstovą ieškovas kreipėsi į „Swedbank lizingas“, UAB su prašymu pateikti informaciją kiek kiti bendraskoliai yra sumokėję skolos. Buvo gautas atsakymas, kad R. Ž. po 2013-02-28 liko prievolė sumokėti paskolos sumą pagal minėtas lizingo sutartis – 38 268,71 Eur, 4656,03 Eur palūkanų, 144,81 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 631,50 Eur delspinigių, 57,92 Eur kitų sumų.

7. R. Ž. sumokėjo 43 759, 04 Eur, tokiu būdu buvo sumokėta visa mokėtina suma pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso „Swedbank lizingas“, UAB ieškovo ir UAB „Baltijos farmacijos centras“ buvo grąžinta 48 067,83 Eur paskolos, 6 973,47 Eur palūkanų, 144,84 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 2 427,97 Eur delspinigių ir 57,92 Eur kitų sumų, tai yra 57 672,03 Eur. Kiti bendraskoliai nėra nieko mokėję.

8. Ieškovo vertinimu, jam įvykdžius solidariąją prievolę kreditorei ir sumokėjus daugiau, nei yra prievolė sumokėti UAB „Baltijos farmacijos centras“, jis turi teisę viršijančią jo dalį sumą reikalauti gražinti iš kitų bendraskolių. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas privalo atlyginti ieškovui teismo sprendimu priteistą sumą pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kas sudaro 48 067,83 Eur, todėl kiekvienas iš solidarių bendraskolių privalo padengti po 1/3 dalį minėtos sumos – 18 395,38 Eur.

9. Nurodo, kad ieškovas po 2013-02-28 pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 9171,09 Eur skolos grąžinimo, 1094,77 Eur palūkanų ir 77,93 Eur delspinigių. Likusią sumą pagal šią lizingo sutartį sumokėjo bendraskolis K. N. Viso pagal šią lizingo sutartį dviejų bendraskolių sumokėta 16 692,40 Eur skolos ir 1908,55 Eur palūkanų, neskaitant sutarties sudarymo mokesčio ir delspinigių sumokėjimo). Visa mokėtina suma pagal šią sutartį yra sumokėta. Todėl kiekvienas iš solidarių bendraskolių privalo padengti po ¼ dalį, t.y. po 4650,24 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. V. 16 022,61 Eur skolos ir 2 324,49 Eur palūkanų pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 4 173,10 Eur skolos ir 477,14 palūkanų pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 22 997,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 916,07 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Likusią ieškinio dalį atmetė.

11. Teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog, be kitų skolininkų, ieškovas ir atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2012-03-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2011 pagrindu turėjo solidariąją prievolę kreditoriui „Swedbank lizingas“, UAB pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Teismas vertino atsakovo poziciją, jog 2012-05-03 ir 2012-11-22 skolos grąžinimo sutartys demonstruoja kreditoriaus valią atskirti ieškovo ir atsakovo prievoles, kaip nepagrįstą ir konstatavo, kad prievolė gali būti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos. Nurodė, kad tam tikrų prievolės įvykdymo sąlygų nustatymas skolos grąžinimo sutartimis savaime nereiškia solidariosios prievolės panaikinimo.

13. Teismas nurodė, kad šiuo atveju su kreditoriumi buvo sudarytos skolos grąžinimo sutartys, kurių tikslas detalizuoti teismo sprendimo vykdymo tvarką, o ne modifikuoti prievolę. Šių sutarčių tekste nėra jokių sąlygų apie kreditoriaus valią dėl prievolės pakeitimo, o atsakovo nurodomas 2012-11-22 skolos grąžinimo sutarties 1.2. punktas, kuriame nustatyta, jog skolininkai privalo grąžinti skolą šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, o skolininkams visiškai įvykdžius šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei grąžinus sutarties 1.1 punkte nurodytą skolą, bus laikoma, kad skolininkai nėra daugiau skolingi lizingo bendrovei, neleidžia daryti priešingos išvados. Teismas sprendė, jog vien tai, kad skolininkai nebelieka skolingi lizingo bendrovei, nepanaikina skolininkų tarpusavio įsipareigojimų, kylančių iš teismo sprendimo pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės. Teismas pažymėjo, kad skolininkas, įvykdęs visą solidariąją prievolę, tampa kitų skolininkų (teismo sprendime nurodytų atsakovų) kreditoriumi.

14. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog 2012-05-03 sutarties 2.8 punkto sąlyga dėl regreso taikoma tik bendraskolių, pasirašiusių sutartį, atžvilgiu, kadangi šiame punkte yra aiškiai nurodyta, jog skolininkai pagal šią sutartį išlaiko savo regreso teisę visų kitų bendraskolių, t. y. nedalyvavusių sutarties pasirašyme, atžvilgiu. Ši sutarties nuostata taip pat patvirtina, jog kreditorius skolos grąžinimo sutartimi neketino pakeisti skolininkų prievolės pobūdžio, kaip teigia atsakovas.

15. Teismas vertino, kad atsakovo nedalyvavimas 2012-05-03 skolos grąžinimo sutarties pasirašyme, neeliminuoja jo solidariosios prievolės buvimo. Pažymėjo, jog civiliniame procese šalims nedraudžiama susitarti dėl skolos mokėjimo tvarkos ir terminų, be to, solidariosios prievolės atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek dalį. Aplinkybė, jog kreditorius sudarė atskiras skolos grąžinimo sutartis su solidariaisiais skolininkais nereiškia, jog jis modifikavo skolininkų prievolę, ir neturi teisinės reikšmės skolininkų prievolės solidarumui, kuris kyla įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo pagrindu.

16. Teismas konstatavo, jog tai, kad ieškovas, sudarydamas skolos grąžinimo, skolos perkėlimo sutartis, pats įsipareigojo atlyginti „Swedbank lizingas“, UAB visą skolos sumą nepanaikina jo Civiliniame kodekse įtvirtintos teisės reikalauti dalies sumokėtų sumų iš kitų bendraskolių. Kreditoriui atsisakius skolininkų solidarumo skola nesumažėja, o tik padalijama - solidarioji prievolė tampa dalinė. Byloje nesant duomenų, jog kreditoriui prievolę būtų įvykdęs ir atsakovas, ieškovas įgijo regreso teisę reikalauti dalies sumokėtų sumų iš kitų bendraskolių , šiuo atveju iš atsakovo.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neginčijo reikalaujamų priteisti skolų sumų, ieškinio reikalavimą dėl 16 022,61 Eur skolos pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl 4 173,10 Eur skolos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo pripažino pagrįstu ir jį tenkino.

18. Kadangi prievolė mokėti 5 procentų palūkanas bendraskoliams kilo teismo sprendimo pagrindu. Pagal 2012-05-03 sutarties 1.1.2. ir 1.2.2. punktus, sutarties šalys apskaičiavo absoliutų palūkanų dydį iki sutarties pasirašymo dienos ir susitarė, jog skolininkas toliau moka lizingo bendrovei 5 procentų metines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo (2.1. punktas), teismas vertino, kad skolos grąžinimo sutarties šalių nustatytos palūkanos atlieka procesinių palūkanų funkciją, numatytą teismo sprendime, todėl nėra pagrindo teigti, jog šios palūkanos buvo individualiai nustatytos tik tarp ieškovo ir kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB, ir kad atsakovui nėra prievolės jų mokėti, todėl tenkinto ir ieškinio reikalavimą dėl 2 324,49 Eur palūkanų pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl 477,14 Eur palūkanų pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo.

19. Ieškinio reikalavimą dėl 48,28 Eur sutarties sudarymo mokesčio pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo teismas atmetė, konstatavęs, kad ieškovas savo iniciatyva sudarė sutartį, o byloje duomenų, jog šios išlaidos buvo aptartos su atsakovu nėra, todėl jų nepriskyrė prie solidarios prievolės įvykdytinų išlaidų ir iš atsakovo nepriteisė.

20. Teismas vertino, kad vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo prisiteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 22 997,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo:1) nustačius absoliutų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-25 sprendimo negaliojimą dėl trečiojo asmens („Swedbank lizingas“, UAB) neįtraukimo, grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) netenkinus pirmojo apelianto prašymo – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-25 sprendimą dalyje dėl skolos, palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 3) priteisti iš ieškovo visas atsakovo V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai. Taip pat su teismo išvada, kad 2012-05-03 ir 2012-11-22 skolos grąžinimo sutarčių sudarymas nemodifikavo Vilniaus apygardos teismo 2012-03-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2011 pagrindu atsiradusios solidariosios skolininkų prievolės.

23. 2012-05-03 ir 2012-11-22 Skolos grąžinimo sutartys su „Swedbank lizingas“, UAB buvo pasirašytos tarp atskirų skolininkų, nurodant konkrečias šių skolininkų skolos sumas, sutartys iš atskirų skolininkų pusės pasirašytos nedalyvaujant kitiems skolininkams. Todėl, apelianto vertinimu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tokie kreditorės „Swedbank lizingas“, UAB veiksmai yra vertintini kaip šalių prievolės modifikavimas, šalių prievolės atskyrimas, dėl kurio kreditorius atsisakė prievolės, kylančios iš Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), Lizingo sutarties (duomenys neskelbtini) ir Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), solidarumo atskirų skolininkų (įskaitant ir atsakovą) atžvilgiu ir iš dalies atsisakė reikalavimo teisės į atskirus skolininkus, įskaitant atsakovą.

24. Pažymi, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek dalį. Mano, kad faktą, jog kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB atsisakė dalies prievolės atsakovo naudai, be kita ko patvirtina ir 2012-11-22 skolos grąžinimo sutarties 1.2 punktas, kuriame nurodoma, kad skolininkams visiškai įvykdžius šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei grąžinus sutarties 1.1. punkte nurodytą skolą, bus laikoma, kad skolininkai nėra daugiau skolingi lizingo bendrovei. Pagal šios sutarties 1.1. punktą skolininkai solidariai įsipareigojo sumokėti kreditoriui (Lizingo bendrovei) iš viso 195 000 Lt (56 475,90 Eur).

Šalies argumentai

25. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad tam tikrų prievolės įvykdymo sąlygų nustatymas skolos grąžinimo sutartimis savaime nereiškia solidariosios prievolės panaikinimo. Apelianto manymu, sudarydamas abi skolos grąžinimo sutartis kreditorius labai aiškiai įvardino skolos sumas, kurias jam yra skolingas kiekvienas iš skolininkų, įtvirtino kiekvieno iš konkrečią skolos grąžinimo sutartį sudariusių skolininkų pareigą grąžinti konkrečią pinigų sumą pagal jo sudarytą sutartį ir atitinkamai skolininkų pagal konkrečią sutartį teisę įvykdžius įsipareigojimus pagal šią sutartį regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių to, kad įvykdė pagal tą sutartį. Juolab, kad nei vienoje iš skolos grąžinimo sutarčių nėra nuorodos į kitus bendraskolius ar sutartis.

26. Mano, kad sisteminė abiejų sutarčių sąlygų analizė priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, rodo, kad sudarius skolos grąžinimo sutartis prievolė kreditoriui buvo faktiškai modifikuota, nepriklausomai nuo to, kaip tos sutartys buvo pavadintos.

27. Pažymi, kad atsakovas, kaip solidarus skolininkas nedalyvavo 2012-05-03 Skolos grąžinimo sutarties sudaryme, jos sąlygų nustatyme ir įtvirtinime, iš kurios dabar ieškovas kelia savo nepagrįstus reikalavimus. Iš tokių veiksmų kylantis reikalavimai, atsakovui nežinomos ir neplanuotos teisinės pareigos, jų vykdymas, negali būti laikomi atitinkančiais bendruosius civiliniams santykiams ir jų subjektams taikomus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

28. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, yra nepagrįsta. Aplinkybė, kad 2012-05-03 skolos grąžinimo sutarties 2.8. punkte yra nurodoma regreso teisė į kitus bendraskolius, niekaip neįtakoja aukščiau nurodytų šalių santykių aiškinimo, kadangi pagal Skolos grąžinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skolos solidarumas išliko tarp šią sutartį sudariusių UAB „Baltijos farmacijos centras“ ir K. N., todėl nurodyta sąlyga dėl regreso yra taikoma tik šių bendraskolių atžvilgiu. „Swedbank lizingas“, UAB sudarymas 2012-11-22 Skolos grąžinimo sutartį su atsakovu, UAB „Darbas“ ir V. J. bei 2012-05-03 Skolos grąžinimo sutartį su UAB „Baltijos farmacijos centras“ ir K. N., tokiais savo veiksmais modifikavo prievolę ir panaikino ieškovo ir atsakovo solidarumą. Todėl ieškinio reikalavimas negalėjo būti tenkinamas, nes nebeliko CK 6.9 straipsnyje numatytos ieškovo teisės reikšti regreso reikalavimą atsakovui.

29. Apeliantas nesutinka su 5 procentų metinių palūkanų priteisimu. Tvirtina, kad teismo sprendimu buvo priteistos 5 procentų metinės palūkanos, mokamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o pagal 2012-05-03 sutartį - už skolos grąžinimo atidėjimą ir išdėstymą. Be to, sutarties 5.2. punkte UAB „Baltijos farmacijos centras“, K. N. ir „Swedbank lizingas“, UAB taip pat atskirai susitarė, jog skolininkui nesumokėjus pagal sutartį mokėtinos sumos, jie privalo sumokėti 0,2% procento delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluoti apmokėtą kalendorinę dieną, t.y. ieškovas šiomis nuostatomis prisiėmė papildomas prievoles, apie kurias atsakovas nebuvo nei informuotas.

30. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu „Swedbank lizingas“, UAB, su kuriuo ne tik pradžioje buvo sudarytos 19 lizingo sutarčių, bet ir skolos grąžinimo sutartys, visi mokėjimai pagal minėtas sutartis yra daromi būtent „Swedbank lizingas“, UAB, kuri kaip kreditorė tiek pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-03-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2011, tiek pagal abi Skolos grąžinimo sutartis yra tas subjektas, su kuriuo yra betarpiškai susiję byloje nagrinėjami mokėjimai bei iš to kylantys mokestiniai santykiai tarp šalių. Apelianto vertinimu, šios bylos nagrinėjimas turi įtakos „Swedbank lizingas“, UAB, todėl neįtraukus jo į bylą trečiuoju asmeniu konstatuotinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32. Mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nesutinka, kad yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai dėl trečiojo asmens „Swedbank lizingas“, UAB, neįtraukimo į bylą.

33. Teigia, kad apelianto argumentai dėl solidarios prievolės modifikavimo, ieškovui sudarius Skolos grąžinimo sutartis, yra nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo nuspręsta, kad atsakovų pagal lizingo sutartis prievolė yra solidari UAB „Swedbank lizingas“. Ieškovo vertinimu, atsakovo pozicija, kitiems skolininkams padengus visą solidarią prievolę, neigiant savo pareigą sumokėti teismo sprendimu priteistos skolos dalį, rodo jo didelį nesąžiningumą, teismo sprendimo negerbimą ir bandymą nesąžiningai praturtėti išvengiant turtinės prievolės.

34. Sutinka su teismo vertinimu, kad Skolos grąžinimo sutarčių tikslas buvo detalizuoti teismo sprendimo vykdymo tvarką, o ne modifikuoti prievolę. Mano, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovo skola kreditoriui, sudarant Skolos grąžinimo sutartį, nesumažėjo, taip pat patvirtina, jog kreditorius neatsisakė skolininkų solidarumo. Ieškovas įgijo regreso teisę reikalauti dalies sumokėtų sumų iš kitų bendraskolių.

35. Atkreipia dėmesį, jog 5 procentų metinės palūkanos buvo priteistos iš visų bendraskolių Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Jos turėjo būti mokamos iki bus pilnai įvykdyta prievolė „Swedbank lizingas“, UAB. Atsakovas turėjo teisinę galimybę įvykdyti teismo sprendimą nedelsdamas, tada palūkanos nebūtų mokamos, tačiau to nepadarė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas šių palūkanų priteisimo klausimą išsprendė teisingai.

36. Nesutinka, kad šiuo atveju buvo pagrindas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu „Swedbank lizingas“, UAB, nes ieškovas savo reikalavimą kildina iš Skolos grąžinimo sutarties, kuri yra pilnai įvykdyta, todėl kreditoriaus interesai yra pilnai patenkinti ir jokios įtakos teismo sprendimas kreditoriaus teisėms ir pareigoms neturės. Be to, toks prašymas pateiktas pavėluotai. Apelianto prašymą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ieškovas laiko apelianto siekiu atidėti prievolės įvykdymo terminą ir dar kartą pasibylinėti.

Motyvuojamoji dalis

teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

37. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).

38. Atsakovas 2018-05-17 apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Apelianto vertinimu, 2012-08-16 „Swedbank lizingas“, UAB raštas, kuriame nurodyta, jog tinkamai įvykdžius taikos sąlygas kreditorė nereikalaus iš atsakovų likusios skolos padengimo ir 2012-11-08 „Swedbank lizingas“, UAB atstovo laiškas apeliantui, patvirtina šalių valią modifikuoti prievolę.

39. Atsakovas 2018-09-03 pateikė kitą prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir informacijos išreikalavimo, kuriuo prašo prijungti prie bylos „Swedbank lizingas“, UAB 2018-06-05 raštą, 2018-05-28 paklausimą ir susirašinėjimą su banku bei išreikalauti iš „Swedbank lizingas“, UAB informaciją, kaip yra užskaitomos atsakovo kartu su skolininku V. J. mokamos įmokos pagal 2012-11-22 skolos grąžinimo sutartį, t.y. kiek atsakovas kartu su skolininku V. J. yra sumokėję pagal prievoles, kylančias iš Lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini).

40. Apeliantas nurodo, kad „Swedbank lizingas“, UAB 2018-06-05 raštas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-11-30 iki 2018-04-11 pagal 2012-11-22 skolos grąžinimo sutartį atsakovas V. V., UAB „Darbas“ ir V. J. sumokėjo 28 215,69 Eur, įskaitant ir pagal prievoles kylančias iš lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pagal tas pačias sutartis, pagal kurias „Swedbank lizingas“, UAB mokėjo ir ieškovas R. Ž. ir tokiu būdu paneigiama pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių, jog kreditoriui prievolę būtų įvykdęs ir atsakovas. Pažymi, kad atsakovas iš dalies įvykdė šias prievoles, o tai sukelia abejones dėl iš apelianto priteistos sumos teisingumo, net jei prievolė yra solidari, iš apeliantui tenkančios sumos turėtų būti atskaičiuojamos jo paties kreditoriui sumokėtos įmokos. Tikslių sumokėtų sumų apeliantas negali pateikti, nes kreditorius nebendradarbiauja. Todėl apeliantas prašo teismą išreikalauti iš „Swedbank lizingas“, UAB informaciją kaip yra užskaitomos atsakovo kartu su skolininku V. J. mokamos įmokos pagal 2012-11-22 Skolos grąžinimo sutartį. Teigia, kad ši informacija yra svarbi, siekiant nustatyti atsakovo įsipareigojimų dydį.

41. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2016-02-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

42. Apeliantas 2018-05-17 prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme argumentavo tuo, kad apylinkės teismui netenkinus atsakovo prašymo dėl „Swedbank lizingas“, UAB įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kuomet ir būtų teikiami papildomi įrodymai, tokie duomenys nebuvo teismui pateikti anksčiau. Dėl 2018-09-03 papildomų įrodymų prijungimo ir informacijos išreikalavimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, nurodoma, kad 2018-06-05 raštas buvo gautas tik teismui pateikus apeliacinį skundą. Pažymima, kad išreikalauti naujus įrodymus būtina, nes kreditorius nebendradarbiauja, o prašoma išreikalauti informacija būtų svarbi siekiant nustatyti atsakovo įsipareigojimų dydį, nes apeliantas negali tiksliai nustatyti kokia suma buvo sumokėta ir užskaityta pagal ginčui aktualias lizingo sutartis.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrindė nutarties 38-39 punktuose nurodytų dokumentų prijungimo ir vertinimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme. Su 2018-05-17 prašymu pateikti dokumentai atsakovo gauti dar 2012 metais, atsakovas su procesiniais dokumentais pirmosios instancijos teismui yra pateikęs ir „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Darbas“ V. V. ir V. J. 2012-11-22 sutartį dėl skolos lizingo sutarčių 195 000 Lt sumai grąžinimo, joje kaip atsakovo pateiktame 2012-08-06 rašte yra nuostata dėl tinkamo sutarties sąlygų įvykdymo (1.2 punktas), taigi šis dokumentas kaip ir banko atstovo susirašinėjimas dėl sutarties derinimo iš esmės jokių naujų aplinkybių nepagrindžia, todėl kolegija laiko, kad pagrindo šių dokumentų prijungimui prie civilinės bylos apeliacinės instancijos teisme nėra.

44. Iš 2018-09-03 prašyme atsakovo reiškiamos pozicijos ir pateikiamų dokumentų turinio atsakovas siekia įrodinėti aplinkybę, kad dalį ieškovo reikalaujamos skolos „Swedbank lizingas“, UAB jis yra grąžinęs, tačiau nežino tokios prievolės įvykdymo apimties. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko turėjo visas galimybes rinkti ir teikti teismui ginčo išsprendimui reikšmingus duomenis. Pareiga įrodinėti virš paminėtą aplinkybę apeliantui buvo žinoma ir turėjo būti vykdoma pirmosios instancijos teisme. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė „Swedbank lizingas“, UAB 2017-05-03 Nr. (duomenys neskelbtini) pažymas, susijusias būtent su ginčui aktualių Vilniaus apygardos teismo 2012-03-19 sprendimu priteistų skolinių įsipareigojimų pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdymu. Šiuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad atsakovas, kaip solidarus skolininkas, yra padengęs bent dalį skolos pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, toks klausimas buvo analizuojamas ir atsakovo atstovė nurodė, kad ji neturi duomenų ar V. V. atliko kokius nors mokėjimus pagal virš aptartas sutartis. Iš paties atsakovo 2018-09-03 prašyme dėstomos pozicijos dėl pateikiamų naujų įrodymų ir prašymo išreikalauti iš „Swedbank lizingas“, UAB papildomų duomenų, akivaizdu, kad pateikti dokumentai yra neinformatyvūs, vien tai, kad pirmosios instancijos teisme atsakovo pateiktų įrodymų nepakako pagrįsti atsiliepimo į ieškinį ar tripliko argumentams, nesudaro pagrindo nepaisant įstatyme įtvirtinto naujų įrodymų priėmimo išimtinumo, jų priėmimo sąlygų išskirtinumo, aukštesnės instancijos teismuose tęsti įrodinėjimo procesą teikiant papildomus ir pirmosios instancijos teismo nevertintus duomenis, juolab tokius, apie kurių galimybę savalaikiai gauti ir pateikti dar turėjo būti žinoma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

45. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir/ar fakto klaidų ištaisymui. Įvertinusi tai kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas naujus įrodymus pateikė nesilaikydamas CPK 314 straipsnyje apibrėžtų sąlygų, nepagrindė šioje proceso įstatymo normoje numatytos išimties taikymo būtinumo, todėl juos (naujus įrodymus) atsisakoma priimti kaip ir atsisakoma tenkinti reikalavimą dėl papildomos informacijos išreikalavimo (CPK 199 straipsnis).

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2011 iš UAB „Baltijos farmacijos centras“, UAB „Darbas“, V. J., V. V. ir K. N. solidariai priteista „Swedbank lizingas“, UAB naudai 16 692,55 Eur (57 636, 04 Lt) skola pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, šiuo sprendimu solidariai iš UAB „Baltijos farmacijos centras“, UAB „Darbas“, V. J. ir V. V. priteista „Swedbank lizingas“, UAB naudai 48 067,76 Eur (165 968, 37 Lt) skola pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2011-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Solidariai iš UAB „Darbas“, V. J. ir V. V. priteista „Swedbank lizingas“, UAB naudai 140 770,57 Eur skola pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, iš UAB „Darbas“, V. J. ir V. V. po 1 126,91 Eur iš kiekvieno, o iš UAB „Baltijos farmacijos centras“ 715,94 Eur ir K. N. – 384,91 Eur žyminio mokesčio UAB „Swedbank lizingas“ naudai. „Swedbank lizingas“, UAB, K. N. ir UAB „Baltijos farmacijos centras“ 2012-05-03 sudarė Skolos grąžinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 67 162,14 Eur (172 122,72 Lt) skolos sumai. Sutarties turinys patvirtina, kad UAB „Baltijos farmacijos centras“ įsiskolinimas kreditorei sutarties pasirašymo dieną buvo 49 850,19 Eur, t.y. 48 067,76 Eur skola, priteista virš paminėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir 1 782,42 Eur palūkanos, o UAB „Baltijos farmacijos centras“ ir K. N. bendras įsiskolinimas - 17 311,95 Eur, t.y. 16 692,55 Eur skola pagal teismo sprendimą ir 619,40 Eur palūkanos. Ieškovas, jo, UAB „Baltijos farmacijos centras“ ir „Swedbank lizingas“, UAB 2013-02-28 sudarytos Skolos perkėlimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perėmė įsiskolinimą pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Skolos perkėlimo sutarties sudarymo dienai (2013-02-28) skolos likutis sudarė 47 922,48 Eur. Atsakovas V. V., UAB „Darbas“, V. J. 2012-11-22 sudarė Skolos grąžinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su „Swedbank lizingas“, UAB, kuria įsipareigojo iki 2022-11-22 grąžinti kreditorei 56 475,90 Eur įsiskolinimą. UAB „Darbas“ Vilniaus apygardos teismo 2015-08-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-3141-340/2015 pripažinta pasibaigusia ir likviduota dėl bankroto. „Swedbank lizingas“, UAB 2017-02-22 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. Ž. 2017-02-02 įvykdė visus įsipareigojimu pagal 2012-05-03 Skolos gražinimo sutartį (su visais pakeitimais ir papildymais) ir sumokėjo visas pagal Skolos grąžinimo sutartį mokėtinas sumas.

47. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, numatytu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gali tik nustatęs ir įvardijęs, kokia konkrečiai įtaka teismo sprendimu buvo padaryta neįtrauktų į procesą asmenų teisinei padėčiai ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas jiems sukėlė.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nuspręsta dėl „Swedbank lizingas“, UAB materialiųjų teisių ir pareigų, nes teismo sprendimas nesukūrė, nepanaikino, nepakeitė šios bendrovės teisių ir pareigų ir niekaip nepakeitė jos teisinės padėties. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas pilnai atsiskaitęs su šia bendrove pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. įvykdęs šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo sprendimą 2012-03-19 pagal „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį, pareiškė ieškinį kitų bendraskolių atžvilgiu pagal CK 6.9 straipsnį, savaime nėra pagrindas šią bendrovę, įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu.

49. Kaip jau minėta, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl atsakovas reikšti prašymus dėl „Swedbank lizingas “, UAB įtraukimo trečiuoju asmeniu turėjo pakankamai laiko, tačiau tokių prašymų nereiškė. Atsakovo atstovė tokį prašymą išsakė tik 2017-10-25 teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teisme priimtas 2017-05-23, teisėjų kolegijos vertinimu, tokio prašymo tenkinimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą bei pažeidęs proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Juolab, kad apeliantas nepagrindė kokią reikšmę ginčo sprendimas turės šios bendrovės teisėms ir pareigoms, kai prievoliniai santykiai įvykdžius sutartis tarp jos ir ginčo šalių šioje dalyje yra pasibaigę.

50. Atsižvelgiant į virš išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

51. Nutarties 46 punkte aptarti duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2012-03-19 sprendimu konstatuota, kad atsakovo, ieškovo ir kitų bendraskolių skolinis įsipareigojimas „Swedbank lizingas“, UAB pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarus. Toks įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu išnagrinėtas klausimas objektyviai net ir negali būti iš naujo keliamas ar revizuojamas kitoje byloje, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

52. Bendraskoliai įvykdyti solidarią prievolę yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau skirtingai nei interpretuoja apeliantas, toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo, o tuo labiau, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu nustatyta šalių prievolė tokiu būdu buvo modifikuota.

53. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai, kad atsakovo pozicija, kurią jis akcentuoja ir apeliaciniame skunde, jog dviejų skolininkų grupių su kreditore atskirai 2012-05-03 ir 2012-11-22 pasirašytos skolos grąžinimo sutartys demonstruoja kreditoriaus valią atskirti ieškovo ir atsakovo prievoles yra nepagrįsta. Nutarties 51-52 punktuose aptarto teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad šiomis skolos grąžinimo sutartimis, kreditorė su skolininkais susitarė dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos skolos atidėjimo ir mokėjimo išdėstymo, t.y. dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos, o ne siekdama modifikuoti solidarią prievolę ar išreikšdama valią atsisakyti solidaraus prievolės pobūdžio. Juolab, kad tokio pobūdžio išvadų, skirtingai nei tvirtina apeliantas sutarčių turinys ar jo sisteminė analizė nepatvirtina. Tai, kad kreditorė „Swedbank lizingas“, UAB dėl teismo sprendimu priteistos sumos sumokėjimo tarėsi su skolininkais, sutiko ir sudarė susitarimus dėl solidarių skolinių įsipareigojimų vykdymo eigos, nereiškia, kad solidarioji prievolė tarp atskiras sutartis su bendrove pasirašiusių skolininkų buvo padalyta, ir nepaneigia ieškovo teisės regreso tvarka reikalauti, kad savo prievolės dalis jo, kaip skolą pilnai padengusio asmens atžvilgiu, įvykdytų kiti solidarūs bendraskoliai.

54. Skirtingai nei interpretuoja apeliantas jo su kitais bendraskoliais pasirašytos 2012-11-22 skolos grąžinimo sutarties 1.2 punktas tik patvirtino, kad skolos grąžinimo atveju, skolininkai kreditorei „Swedbank lizingas“, UAB daugiau nebebus skolingi, dėl ko ginčo iš esmės ir nėra. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo 2012-05-03 skolos grąžinimo sutarties 2.8 punkto sąlyga nereiškia, kad regresas taikytinas tik tarp tų bendraskolių, kurie pasirašė šią sutartį. Lizingo bendrovės po teismo sprendimo įsiteisėjimo pasirašytos su skirtingais bendraskoliais skolų grąžinimo sutarčių nuostatos neeliminuoja bendraskolių tarpusavio atgręžtinio reikalavimo taikymo galimybių CK 6.9 straipsnio pagrindu. Tai, kad atsakovas, kaip solidarus skolininkas, nėra 2012-05-03 Skolos grąžinimo sutarties šalis, savaime nereiškia, kad jis neturi pareigos atsiskaityti pilnai solidarią prievolę įvykdžiusiam bendraskoliui, kai šis yra pareiškęs tokį reikalavimą. Juolab, kad apeliantas nenuginčijo „Swedbank lizingas“, UAB 2017-05-03 Nr. (duomenys neskelbtini) pažymose nurodytų duomenų apie ieškovo atliktą pilną atsiskaitymą būtent pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

55. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog ieškovo veiksmai, šiam pasinaudojus teisinėmis priemonėmis, numatytos CK 6.9 straipsnyje, siekiant susigrąžinti iš kitų bendraskolių dalį sumokėtos skolos, negali būti laikomi teisėtais ir atitinkančiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Teisėjų kolegija, neturi teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs iš dalies ieškovo reikalavimus pagrįstais nesivadovavo atsakovo minimais bendraisiais civilinės teisės principais, galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika šiuo klausimu.

56. Apeliantas nesutinka su 5 procentų palūkanų priteisimu tvirtindamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-03-19 sprendimu buvo priteistos 5 procentų metinės palūkanos, mokamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu 2012-05-03 Skolos grąžinimo sutarties 2.1 punkte susitarta, jog būtent už skolos grąžinimo atidėjimą ir išdėstymą skolininkai moka lizingo bendrovei 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurių skaičiavimo ir mokėjimo tvarka nurodyta Sutarties 5 punkte. Apelianto nuomone, šiomis nuostatomis ieškovas prisiėmė papildomas prievoles, apie kurias atsakovas nebuvo nei informuotas, nei gautas jo sutikimas dėl tokių pareigų įtvirtinimo.

57. Apeliacinės instancijos teismas su virš aptartais apelianto argumentais nesutinka. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai šiuo klausimu ir ieškovo į apeliacinį skundą atsiliepime dėstoma pozicija, kad šios palūkanos ir buvo priteistos iš visų bendraskolių, įskaitant ir atsakovą, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, o skolos grąžinimo sutartyje yra aptartas tik tokių palūkanų mokėjimas, yra visiškai pagrįsta. Apeliantas tvirtindamas, kad tai asmeninė ieškovo prievolė už skolos grąžinimo atidėjimą ir išdėstymą, visiškai nepagrindė kuo remiantis jis vertina, kad jam, kaip ir kitiems bendraskoliams nekilo pareigos pagal teismo sprendimą mokėti priteistų palūkanų iki teismo sprendimo įvykdymo. 5 procentų dydžio palūkanų mokėjimas numatytas įsiteisėjusiame teismo sprendime, ieškovas turėjo teisę reikšti regresinį reikalavimą bendraskoliui ir dėl sumokėtų palūkanų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CK 6.2 straipsnis, CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Taigi, spręsti, kad šios palūkanos yra asmeninė ieškovo prievolė bankui, pagrindo nėra ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios palūkanos atlieka procesinių palūkanų funkciją pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.

58. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su 2012-05-03 skolos grąžinimo sutartyje nustatytų 0,2 procento delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluoti apmokėtą kalendorinę dieną, nes reikalavimas dėl delspinigių priteisimo ieškinyje nebuvo reiškiamas.

59. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

60. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį argumentų, teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015-01-30 nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015).

62. Atmetus atsakovo V. V. apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantui iki teismo procesinio sprendimo priėmimo buvo atidėtas 517 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas. Atmetus V. V. apeliacinį skundą ši suma iš jo priteisiama valstybei (CPK 96 straipsnis).

63. Ieškovas R. Ž. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 300 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, šias R. Ž. išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas ieškovo naudai pilnai priteisia iš atsakovo V. V. (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. V. 517 Eur (penkis šimtus septyniolika eurų) žyminio mokesčio.

Teisėjai Ramunė ČeknienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė