Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė R. S. pareikštu ieškiniu prašo nutraukti dėl atsakovo R. S. kaltės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, toks elgesys ir gyvenimo būdas tęsiasi iki šiol. Būdamas neblaivus namuose atsakovas kelia triukšmą, užgaulioja, žemina, psichologiškai smurtauja. Taip pat nevengia ir fizinio smurto. 2023 m. spalio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi už smurtą artimoje aplinkoje atsakovui buvo skirtas įpareigojimas gyventi skyriumi. 2023 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju teismo įsakymu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nubaustas 6 mėnesių viešųjų darbų bausme įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui. Iki bausmės atlikimo pabaigos atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės. Paskutinė poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium atsakovui pritaikytas 2024-02-23 dienos sprendimu skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Ieškovei akivaizdu, kad bendras gyvenimas yra nebeįmanomas. Ieškovė susirado kitą asmenį, su kuriuo susiklostė artimi santykiai ir su kuriuo ieškovė nori tęsti bendrą gyvenimą. Santuokoje gimusių vaikų neturi, gyvendami santuokoje neįgijo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris turėtų bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą. Nuo 2016 metų gyvena socialiniame būste, kuris priklauso savivaldybei, ieškovė yra šio buto nuomininkė ir vykdo visas prievoles, susijusias su buto išlaikymu.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė R. S. paaiškino, kad atsakovo elgesys nesikeičia, vartoja alkoholį, darbo nesiieško. Pripažįsta, kad atsakovas prisideda prie ieškovės mamos priežiūros, tačiau išvadų dėl netinkamo savo elgesio nedaro. Dabar ieškovė turi naujus santykius, prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas nurodė, ieškovė su sutuoktiniu jau eilę metų konfliktuoja, byloje pateikti duomenys dėl naudojamo smurto ieškovės atžvilgiu, atsakovas baustas kriminaline bausme, smurtas artimoje aplinkoje, išduoti orderiai. Prezumpcija nėra nuginčyta, ieškovė taikytis nepageidauja, prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

5. Atsakovas R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad fizinio smurto nėra naudojęs, baudžiamoji byla buvo nutraukta, nes susitaikėme. Nesutinka nutraukti santuokos.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Zigmas Burba nurodė, kad byloje remiamasi prezumpcijos atvejais, tačiau ieškovė pripažino, kad turi kitus santykius, neištikimybės faktas ieškovės yra pripažintas, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė skirti terminą susitaikymui. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, o ieškovės teigimu ir psichologinį, ieškovė nurodė, kad turi naujus santykius ir taikytis nepageidauja, todėl atsižvelgiant į tai, teismas nenustatė terminą sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl sutuoktinių kaltės, nulėmusios šeimos iširimą

8. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

11. Ieškiniu, ieškovės, atsakovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo 2016 m. birželio 28 d. suteiktas socialinis būstas, ieškovė yra šio buto nuomininkė ir vykdo visas prievoles, susijusias su buto išlaikymu. Kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartimi skirtas atsakovui R. S. įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. S., nesiartinti prie jos arčiau nei 30 metrų atstumu, nebendrauti bei neieškoti ryšių, nesilankyti R. S. gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, kur jam iš anksto žinomas galimas nukentėjusios buvimas. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo atsakovas R. S. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto prieš ieškovę panaudojimo, t. y. pripažintas kaltu sukėlęs ieškovei fizinį skausmą. Byloje pateikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai taikyti R. S. laikotarpiais nuo 2023-08-31iki 2023-0917, 2023-12-26 iki 2024-01-09, 2024-02-23 iki 2024-03-08, 2024-03-27 iki 2024-04-10 pavojų patiriančio asmens R. S. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovas R. S. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės R. S., nustatant, kad būste (duomenys neskelbtini), lieka gyventi ieškovė R. S..

12. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės – ieškovės atžvilgiu naudojamo fizinio ir psichologinio smurto. Išanalizavus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, jų elgesį teismo proceso metu, byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, spręstina, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – yra kalti dėl iširusios santuokos. Nors bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, tačiau teismas vertina ir pačios ieškovės elgesį tuo aspektu, kad būnant santuokoje ieškovė užmezgė naujus artimus santykius. Šias aplinkybes ieškovė nurodė ieškinyje ir patvirtino teismo posėdyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo preziumuoti atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo ir sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys. Įvertinus į tai, nutrauktina R. S. ir R. S. 2013 m. lapkričio 23 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. 107) sudaryta santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl santuokinio turto, kreditorinių įsipareigojimų ir kt. klausimų

13. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi, santuokoje įgyto ir dalinto turto taip pat neturi. CK 3.69 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šalys prašymų ar prieštaravimų dėl pavardžių keitimo nepareiškė. Teismas sprendžia, jog ginčo dėl pavardžių tarp šalių nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus tiek ieškovei, tiek atsakovui teikti valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus šalims advokatus, valstybės patirtos išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Joniškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimui užregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.