Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovams S. J., V. P., R. L. dėl žemės sklypui naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Minimas 6.2500 ha žemės ūkio paskirties sklypas, be ieškovo turi dar tris bendraturčius, kurie šioje byloje yra patraukti atsakovais: S. J. priklauso 289/625 ha idealiosios dalys sklypo; V. P. priklauso 112/625 ha idealiosios dalys sklypo; ir R. L. priklauso 289/625 ha idealiosios dalys žemės sklypo.

N. V. T. sklypą yra įgijęs jau daugiau kaip metus laiko, tačiau žemės sklypu naudotis negali, nes dalis sklypo bendraturčių nesutinka nustatyti sklypu naudojimosi tvarkos ir leisti ieškovui naudotis jo turima dalimi turte. Todėl kyla ginčas.

Atsakovė bendrasavininkė S. J. su ieškovo matininko parengta sklypo naudojimosi tvarka sutinka ir jai neprieštarauja, pastabų neturi. Ieškovas su atsakove S. J. sutaria visais žemės sklypo naudojimo klausimais.

A. V. P., R. L. į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie posėdžio datą, vietą ir laiką praneštą tinkamai, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimo.

Civilinė byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei ieškovo atstovo ir atsakovės S. J. paaiškinimais nustatyta, kad jog pagal 2023-01-30 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-23-166-2557, ieškovui - V. T. priklauso 112/625 dalys bendrosios nuosavybės teisėje iš 6.2500 ha žemės ūkio paskirties sklypo ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas iš viešųjų varžytinių įgytas be sklypo plano).

Minimas 6.2500 ha žemės ūkio paskirties sklypas, be ieškovo turi dar tris bendraturčius, kurie šioje byloje yra patraukti atsakovais: S. J. priklauso 289/625 ha idealiosios dalys sklypo; V. P. priklauso 112/625 ha idealiosios dalys sklypo; ir R. L. priklauso 289/625 ha idealiosios dalys žemės sklypo.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad tarp buvusių žemės sklypo bendraturčių S. D., A. J. ir L. J., žemės sklypui, buvo nustatyta sklypo naudojimosi tvarka. To pagrindas 2005-04-26 sutartis Nr. 2-2749. Įrašas registre galioja nuo 2006-05-09. Tuo metu sklypas buvo didesnis nei yra dabar. Visas sklypo plotas buvo 7,4900 ha, o šiuo metu 6,2500 ha. Vadinasi, šiuo metu registre registruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka yra privaloma kitiems į sklypą nuosavybę įgijusiems bendraturčiams. Sklypo dydis pasikeitė ir turi nebe tris, o keturis bendraturčius, be to keitėsi bendraturčių idealiosios sklypo dalys. Pakeistas ir pats sklypo reljefas. Dalyje sklypo atsakovas R. L. nustumdė skardžio dalį įrengdamas įvažiavimą, o šlaitą sutvirtino betoninėmis plokštėmis. Pasikeitus aplinkybėms, būtina pakeisti ir realias sklypo dalis.

Ieškovas paaiškina, kad atsakovas R. L. ieškovo matininkui A. S. neigė įgijęs žemę su jam priskirta naudojimosi sklypu vieta, pagal žemės schemą. Tačiau tokie atsakovo liudijimai prieštarauja Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 daliai, kur nurodyta kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl viso to atsirado pagrindas kreiptis į registrą, bei notaro tvirtinusio sandorį kontorą.

Iš gautų duomenų t.y. 2008-01-08 žemės sklypo dovanojimo sutarties, kuria buvusi žemės sklypo savininkė - S. D., po 1/3 dalį lygiomis dalimis padovanojo jos turėtą žemės sklypo dalį R. L., L. D. ir A. T. - matyti, kad apdovanotojų naudojimuisi atitenka žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu C-1,58 ha (dovanojimo sutarties 1 punktas). Tos pačios dovanojimo sutarties 3 punkte apdovanotieji (įskaitant ir R. L.) nurodė, kad jiems žinoma, kad dovanojama žemės sklypo dalis yra suformuota atliekant kadastrinius matavimus ir kad prie sutarties pridedamas žemės sklypo, kuriame yra dovanojama dalis, planas (M1:5000).

Pasikeitus sklypo bendraturčių skaičiui, žemės plotui, reljefui, bei pasikeitus bedraturčių turimoms dalims turte, senasis sklypo naudojimosi tvarkos planas nebėra tikslus. Todėl V. T. su žemės sklypo bendraturčiais bandė taikiuoju susitarti dėl naujos, detalesnės sklypu naudojimosi tvarkos. Dviem iš bendraturčių t.y. V. P. ir R. L. žodžiu atsisakius tartis, buvo kreiptasi į notarą, kad jis persiųstu bendraturčiams žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą.

2024-01-24 ieškovui buvo išduotas notarės I. Š. liudijimas, kuriuo notarė paliudijo, kad Plungės rajono 1 – mojo notaro biuro notarė I. Š. liudija, kad 2024-01-09 registruotais laiškais R. L., ir V. P. persiuntė V. T. kvietimą sudaryti susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Tvarkos nustatymo tarp bendraturčių. Registruoti laiškai buvo įteikti 2024-01-10 R. L., o 2024-01-12 V. P.. Liudijime notarė nurodė, kad susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo tarp bendraturčių nesudarytas, nes į sandorį kviesti asmenys neatvyko. Notarė vėliau žodžiu papildomai paliudijo, kad su ja telefonu susisiekė atsakovas R. L., kuris jai nurodė, kad ieškovo siūloma naudojimosi sklypu tvarka netenkina.

Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 d.).

Akivaizdu, kad su dalimi bendraturčių neįmanoma sutarti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Tame įžvelgtinas galimas bendraturčių piktnaudžiavimas turimomis teisėmis. Ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka yra racionali, atitinkanti sklypo bendraturčių interesus ir atitinkanti Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 d. pagal kurią žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos visuomenės poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai.

Pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarkos planą, atsakovams siūlomos paskirti sklypo dalys yra vientisos ir iš esmės atitinka senąją turtu naudojimosi tvarką. Atsakovo R. L. ir V. P. turtas lieka tose pačiose ribose kaip, kad buvo pavaizduotas žemės plane sudarant pirminį dovanojimo sandorį pas notarą ir žymimas indeksu „C“. A. S. J. naudotųsi sklypo dalimi žymima indeksu „A“, nes jos dalis privalo ribotis su turimais statiniais ir sodu. Tuo tarpu ieškovas naudotųsi žemės sklypo dalimi žymima indeksu „B“.

Ieškovo V. T. daikto dalį, nuo atsakovų ribojimosi būtina atskirti, nes jau dabar vyksta konfliktai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Atsakovas R. L. galimai savavališkai turi pasidaręs privažiavimą per sklypo dalį žymimą indeksu „A“. Šiuo privažiavimu į savo sklypo dalį ieškovas negalėtų naudotis, nes kiltų priešprieša. Konfliktai būtų neišvengiami. Tokia padėtis neatitiktų socialinės taikos ir proporcingumo kriterijaus. Be to, atkreiptinais dėmesys, kad jei ieškovo turimą dalį prijungti prie atsakovų R. L. ir V. P. naudojamos ir plane žymimos indeksu „C“ dalies, ieškovui neliktų, arba labai sumažėtų dirbamos žemės ūkio naudmenų, kadangi sklypą sudaro ne tik žemė, bet ir miškas, krūmai. Ieškovas šiame sklype turi asmeninių planų, todėl jam kaip ir kitiems bendraturčiams reikalinga žemės plotas. Pagal ieškovo siūlomą planą būtų išsaugota gamtinė aplinka, nes nereiktų žemės atlaisvinimui šalinti krūmynų.

Teismų praktikoje yra laikoma, kad sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos nusprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Pagal ieškovo siūlomą naudojimosi sklypu tvarkos planą, visiems bendraturčiams paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jų idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Bendraturčių dalys yra vientisos. Visiems bendraturčiams sudaroma galimybė laisvai ir nevaržomai naudotis daiktu atskirai nuo kitų bendraturčių. Tai suteiktų daugiau privatumo ir sumažėtų konfliktų tikimybė iki minimumo. Pagal savo naudingąsias žemės sklypo savybes, visiems bendraturčiams tenka vienodo vertingumo daikto dalys. Ieškovo siūloma naudojimosi sklypu tvarkoje nesuteikiamas joks išskirtinis prioritetas nei vienam iš bendraturčių. Be to tokia tvarka nepažeidžia ir trečiųjų asmenų teisių. Atitinka nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką ir mini infrastruktūrą. Atsakovas R. L. yra pasidaręs kelią į savo sklypo dalį žymimą indeksu „C“ S. J. turi sodą, želdinių, tvorų sklypo dalyje “A”.

Atkreiptina ir tai, kad ieškovui prašomoje nustatyti jo naudojimuisi dalyje, šiuo metu nei vienas bendraturtis nevykdo jokios veiklos. Be to, dėl tokio prašymo neprieštarauja atsakovė S. J., kuriai pagal nusistovėjusią tvarką priklausė ši sklypo dalis.

A. R. L. pagal pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu planą siūlomos paskirti sklypo dalys nėra vientisos ir iš esmės neatitinka senosios turtu naudojimosi tvarkos. Atsakovo R. L. ir V. P. turtas lieka tose pačiose ribose kaip, kad buvo pavaizduotas žemės plane sudarant pirminį dovanojimo sandorį pas notarą ir žymimas indeksu „C“. A. S. J. naudotųsi sklypo dalimi žymima indeksu „A“, nes jos dalis privalo ribotis su turimais statiniais ir sodu. Tuo tarpu ieškovas naudotųsi žemės sklypo dalimi žymima indeksu „B“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Dėl atsakovų nesutikimo tartis dėl sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai kurios naudai priimtas teismo sprendimas, yra atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Todėl teismui patenkinus ieškinį prašo ieškovas iš atsakovų V. P. ir R. L. t.y. priešingą suinteresuotumą turinčių šalių priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y.1411,00 Eur. Išlaidų iš atsakovės S. J. ieškovo naudai neprašo priteisti, nes atsakovė sutinka su siūloma naudojimosi tvarka ir neturi priešingo suinteresuotumo šioje byloje. Teismas iš atsakovų V. P. ir R. L. priteisia po 705,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

I. V. T. ieškinį patenkinti.

1) Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarką pagal MB “Geometita įmonės 2023 m. gruodžio 12 d. parengtą projektą, pagal kurį ieškovas V. T. a.k. (duomenys neskelbtini) naudotųsi Sklypo dalimi: „B“ – (1.1200 ha); atsakovė S. J. a.k. (duomenys neskelbtini) naudotųsi Sklypo dalimi: „A“ – (2.8900 ha); atsakovai V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) kartu naudotųsi Sklypo dalimi: „C“ – (2.2400 ha).

2) Priteisti iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. T. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 705,50 Eur (septynis šimtus penkis eurus 50 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.