Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-10-04 · Civilinė byla Nr. A2-464-828/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-04
Bylos Nr.
A2-464-828/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Pareiškėjas
R. J.
Skolininkas
R. J.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Ignitis“
Civilinė byla Nr. A2-464-828/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00056-2022-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.5.; 3.5.3.1.13; 3.5.14.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-783-400/2022, išnagrinėtoje pagal UAB „Ignitis“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininko R. J., suinteresuotiems asmenims UAB „Ignitis“ ir antstoliui M. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. J. prašė atnaujinti procesą Panevėžio apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-783-400/2022, pirmosios instancijos teismo sprendime padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. teismo įsakymą, UAB) „Ignitis“ pareiškimą atmesti ir grąžinti pareiškėjui vykdomojoje byloje išieškotas lėšas.

2. Nurodė, kad pareiškėjui iš antstolio M. A. veiksmų tapo žinoma, kad jo atžvilgiu yra pradėti vykdymo veiksmai Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. teismo įsakymo civilinėje byloje eL2-783-400/2022 pagrindu. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. teismo įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl yra pagrindas procesą atnaujinti. Pareiškėjui procesiniai dokumentai nurodytoje civilinėje byloje nebuvo įteikti, todėl jam nebuvo suteikta teisė per 20 dienų pareikšti prieštaravimus dėl nurodyto kreditorės pareiškimo ir gintis nuo nepagrįsto reikalavimo. Pažymi, kad tariama skola kreditorei galimai susidariusi dėl buvusio gyvenamojo namo savininko R. L. neatsiskaitymo už elektros energijos suvartojimą pagal 2018 metų kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi prašymo atnaujinti procesą netenkino.

4. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, kadangi pareiškėjas nurodo, kad apie iškeltą civilinę bylą Nr. eL2-783-400/2022 jis sužinojo tik iš antstolio vykdomųjų veiksmų (2022 m. kovo 23 d. iš skolininko sąskaitos nurašyta 103,16 Eur suma).

5. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jis, nenustačius kitų įstatyme nustatytų pagrindų (nuomos, panaudos ir kt.), privalo atsiskaityti už šiam būstui teiktą elektros energiją. Teismas sutiko su kreditorės nurodytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo pateiktos 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos - faktūros Serija REO Nr. 01371307 sąsajumo su šioje civilinėje byloje nagrinėjama skola, kadangi pareiškėjo pateiktą 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą išrašė ne kreditorė, o akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“. Taip pat, kreditorė civilinėje byloje reiškė reikalavimą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. liepos 31 d. (Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. gegužės 18 d.), o pareiškėjo pateiktoje sąskaitoje – faktūroje nurodytas skolos laikotarpis yra 2018 m. kovo mėnesis. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad kreditorės reikalavimas yra pagrįstas, o pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra neapgrįstas.

6. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo yra nepagrįstos, kadangi CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas deklaruodamas (išviešindamas) gyvenamosios vietos adresą turi elgtis atsakingai ir pateikti aktualius jo gyvenamosios vietos duomenis, jiems pasikeitus tai išviešinti. Priešingu atveju skolininkas prisiima atsakomybę ir riziką dėl procesinių dokumentų gavimo ar negavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutartį bei atnaujinti procesą, panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą atmesti, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0089/22/00391, įpareigoti antstolį ir kreditorių grąžinti pareiškėjo nurašytas lėšas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodo, kad jis jokių procesinių dokumentų negavo. Apie priimtą sprendimą sužinojo tik tada, kuomet nuo jo sąskaitos priverstinai buvo nurašytos piniginės lėšos - 103,16 Eur, ir tapo žinoma, kad yra pradėti kažkokie vykdymo veiksmai, o jų pagrindas Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 4 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr.eL2-783-400-2022.

9. Mano, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir neišsamiai išnagrinėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, atmesdamas prašymą netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas (CPK 123, 124 ir 438 str.). Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esamus įrodymus bei duomenis apie pareiškėjui (tariamam skolininkui) R. J. siųstus ir grįžusius į teismą neįteiktus procesinius dokumentus. Taigi nutartis laikytina nepagrista ir neteisėta, todėl naikintina.

10. Mano, kad yra padaryta aiški procesinės ir materialinės teisės normų taikymo klaida, nes jis nebuvo gavęs procesinių dokumentų ir nežinojo apie nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eL2-783-400-2022, dėl ko jam buvo atimta teisė gintis nuo nepagrįsto pareiškimo, pareikšti prieštaravimus, teisės būti išklausytam, ir kiti proceso principai, todėl teismo įsakymas atnaujinus procesą yra naikintinas. Teismo įsakymas naikintinas ir dėl to, kad dėl tariamo įsiskolinimo kreditoriui gali būti skolingas kitas asmuo, ir pareiškėjas nėra skolininkas šioje byloje, kuria yra priimtas teismo įsakymas.

11. Mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-783-400-2022, nes 2022 m. sausio 4 d. įsiteisėjęs teismo įsakymas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas, nes tariama skola kreditoriui yra galimai susidariusi dėl buvusio gyvenamojo namo savininko R. L. neatsiskaitymo už elektros energijos suvartojimą pagal kreditoriaus išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, t. y. už ankstesnį, 2018 metų laikotarpį pagal 1994 m. gruodžio 8 d. sutartį su kreditoriumi.

Žemesnės instancijos teismas

12. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2021 m. vasario 9 d. matyti, kad 2018 m. liepos 19 d. vyko priskaičiuotos sumos perkėlimas (111,09 Eur), o PVM sąskaita faktūra Serija REO Nr. 01371307 už 2018 metų kovo mėnesį buvo išrašyta lygiai 111,09 Eur sumai R. L.. Todėl mano, kad kreditorius gali išsiieškoti skolą iš asmens, kuriam ir buvo išrašyta PVM sąskaita, ir kuris gali būti skolingas kreditoriui, bet ne apeliantas. Be to, su apeliantu nebuvo sudaryta jokia sutartis su kreditoriumi, kurią jis turėtų vykdyti.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Ignitis“ prašo atskirąjį skundą netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstas išvadas, kad procesiniai dokumentai skolininkui buvo tinkamai įteikti, ir kad skolininko nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip ekstraordinarios, nuo jo valios nepriklausiusios ir sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Pažymi, jog skolininkas, kaip objekto savininkas yra atsakingas už objekte vartojamą elektros energiją. Priskaitymai už suvartotą elektros energiją objekte buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir/ar pagal ieškovo užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis elektros energijos apskaitos prietaiso patikrinimų/keitimo metu. Skola pagal EAP rodmenis 2022 m. balandžio 30 d. yra 292,18 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skolininko prieštaravimams dėl teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-783-400-2022.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Laikosi pozicijos, jog teismo įsakymas nebuvo tinkamai įteiktas, dėl to jis neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditoriaus reikalavimų. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujintas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto požiūriu, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-125/2005; 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018 ir kt.).

18. Civilinio proceso kodekse įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.

19. Nagrinėjamoje byloje keliamas teismo įsakymo įteikimo fiziniam asmeniui tinkamumo klausimas. CPK XXIII skyriaus ,,Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ 438 straipsnyje nustatyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui. Kitų procesinių dokumentų įteikimo ypatumų bylose dėl teismo įsakymo išdavimo įstatyme nėra įtvirtinta.

20. Aktualios nagrinėjamai bylai redakcijos CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., redakcija).

21. Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 CPK 123 straipsnio 3 dalis buvo papildyta nustatant naują procesinių dokumentų įteikimo būdą – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimčiai dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė, ir jie buvo grąžinti teismui. CPK 438 straipsnio nuostatos dėl procesinių dokumentų įteikimo ypatumų bylose dėl teismo įsakymo papildžius CPK 123 straipsnio 3 dalį nebuvo pakeistos, taigi darytina išvada, kad įstatymų leidėjo valia yra tokia, jog procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais pagal įstatymą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir bylose dėl teismo įsakymo.

22. Vis dėlto pažymėtina, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, taip pat į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, tai yra gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

24. Be to, procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimčiai dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė, ir jie buvo grąžinti teismui, iš esmės yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties, aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“, turi būti atsižvelgiama į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iš karto po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių.

25. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes, teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

26. Procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymą įstatymo leidėjas sieja su atitinkamais formaliaisiais reikalavimais. Speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu (toliau – Įteikimo aprašas). Kaip nustatyta Įteikimo aprašo 4 punkte, ant tokios specialios pašto siuntos turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą, tam, kad nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Įteikimo apraše ir yra trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20 ir 26 punktai). Būtent šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos. Teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

27. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškia pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Šiomis procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiūra, taip pat ir tais atvejais, kai teismo įsakymas jam įteiktas ne realiai, o laikant dokumentą įteiktu pagal įstatymą būdu. Tačiau, jeigu skolininkas prašo atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

28. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

29. Apeliacinės instancijos teismas skundo argumentus dėl CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo pripažįsta pagrįstais.

30. Iš civilinės bylos medžiagos Nr. eL2-783-400-2022 nustatyta, kad teismo įsakymas kreditoriaus pareiškimo pagrindu byloje buvo priimtas 2022 m. sausio 4 d. Teismo įsakymas tą pačią dieną registruota pašto siunta buvo išsiųstas adresu – (duomenys neskelbtini) (pareiškime nurodytas adresas sutapo su deklaruotu gyvenamosios vietos adresu). Iš siuntos sekimo matyti, kad 2022 m. sausio 10 d. skolininkui dokumentų nepavyko įteikti. Iš teismui grąžinto voko matyti, kad pranešimas apie korespondencijos atsiėmimą pašte pareiškėjui paliktas 2022 m. sausio 17 d. 2022 m. sausio 20 d. teismo darbuotojas patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis apie asmens darbovietę ir nustatė, kad skolininkas turi inHdividualią įmonę. Tą pačią dieną procesiniai dokumentai išsiųsti į pareiškėjo deklaruoto, gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų saugojimo žyma. Iš teismui grąžinto voko žymos matyti, kad pranešimas apie korespondencijos atsiėmimą pašte pareiškėjui paliktas 2022 m. sausio 26 d. 2022 m. kovo 3 d. teisme iš pašto gavus voką su neįteikimo žyma, bylos kortelėje pažymėta, jog procesiniai dokumentai, suėjus 30 dienų terminui, laikomi įteiktais pareiškėjui CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu – tai yra praėjus įstatyme nustatytam 30 dienų procesinių dokumentų palikimo deklaruotojoje gyvenamojoje vietoje terminui. 2022 m. kovo 17 d. bylos kortelėje pažymėta, jog teismo įsakymas įsiteisėjo, įsiteisėjęs įsakymas išsiųstas kreditoriui.

31. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas procesinių dokumentų įteikimo tvarkos atitiktį įstatymo reikalavimams, pažymi, jog, kaip jau minėta, procesinių dokumentų įteikimas paliekant juos fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje taikytinas tik kaip subsidiarus dokumentų įteikimo būdas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šį dokumentų įteikimo būdą taikė kaip vienintelį ir pagrindinį byloje. Teismo įsakymas ir kiti procesiniai dokumentai įsakymo priėmimo dieną iš karto išsiųsti skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o grįžę neįteikti pakartotinai buvo išsiųsti su žyma saugoti 30 dienų. Per tą laiką duomenys apie kitus galimus taikyti įteikimo būdus nerinkti. Duomenys apie fizinio asmens darbovietę surinkti, tačiau teismas procesinių dokumentų darbovietės adresu nesiuntė. Tokia situacija, kai teismas iš karto išsiunčia asmeniui dokumentus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų saugojimo termino žyma, net nebandęs surinkti papildomų duomenų apie skolininką, kad būtų galima procesinius dokumentus įteikti asmeniškai, darbovietės duomenis nustačius ir nustatytu darbovietės adresu dokumentų nesiuntė, suteikia pagrindą išvadai, kad teismas pripažino dokumentus įteiktais pagal įstatymą neišnaudojęs visų jų įteikimo asmeniškai pareiškėjui galimybių, nesiėmė pakankamų veiksmų, kad įsakymas skolininkui būtų įteiktas realiai. Taigi teismo įsakymas negali būti laikomas įteiktu tinkamai.

32. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad su apeliantu buvo užvestos ne viena byla 2021 metais, kuriose yra nurodyti ir kitas jo galimas adresas, telefono numeris. Taigi teismo įsakymui dar esant neįsiteisėjusiam teismui buvo prieinami duomenys apie kitą skolininko adresą bei telefono numerį, kuriuo kitoje byloje pavyko įteikti dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors įstatyme ir nenumatyta teismo pareiga rinkti duomenis apie skolininką kitose bylose, tačiau, turint omenyje teismo įsakymo išdavimo instituto specifiką (tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti), teismas turėtų išnaudoti visas prieinamas priemones, kad asmuo būtų asmeniškai informuotas apie procesą ir, neišnaudojus visų prieinamų priemonių, nebūtų apsiribota tik informavimu subsidiariu būdu.

33. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju teismo įsakymas skolininkui nebuvo tinkamai įteiktas, dėl to skolininkas neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditoriaus reikalavimų, taip buvo suvaržytos jo procesinės teisės. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia pagrindą pripažinti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas – išduodant teismo įsakymą yra padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida.

34. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje; skundžiama nutartis naikintina dėl proceso teisės normų netinkamo taikymo ir priimtinas naujas sprendimas: pareiškėjo prašymas tenkintinas ir atnaujintinas procesas civilinėje byloje dėl teismo įsakymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 370 straipsnio 3 dalis). Atnaujinus procesą, civilinė byla dėl teismo įsakymo turi būti toliau nagrinėjama nuo skolininko prieštaravimų pateikimo stadijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti procesą Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-783-400-2022 ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Vygintas Mažuika.