Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji A. S. pirmojo teismo posėdžio metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta ir parodymus duoti atsisakė, baigiamosiose kalbose nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Įrodymų tyrimo pabaigoje parodymus davė ir parodė, kad su L. V. buvo pažįstami maždaug 10 metų, nuo tada, kai jis atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini). Kai jis išėjo į laisvę, su juo susiskambindavo ir nuvažiuodavo pas jį. Vieną dieną L. V. pasiūlė jai užsidirbti, pasakė, kad jam reikia jos (A. S.) pagalbos. Ji turėjo pavežti jį su žmonėmis iki Vilniaus, nes jis neturėjo automobilio ir vairuotojo pažymėjimo. Jai į elektroninį paštą kažkas iš jo pažįstamų buvo atsiuntęs dokumentus, kuriuos ji turėjo atvežti popieriniame variante, toks buvo jų susitarimas. Tai turėjo būti susiję su paskolų paėmimu. L. V. sakė, kad paskolas ims jo pažįstami, kaimynai, apie grąžinimą kalbos nebuvo. Jai už pagalbą žadėjo duoti 25 procentus nuo sumos, ar jai kaip vairuotojai toks atlygis yra adekvatus, tuo metu negalvojo. Daug kartų važiavo kartu su L. V. ir kitais žmonėmis į bankus, žinojo, kad jie važiuoja paimti kreditų, yra mačiusi išgrynintus pinigus. Važiavo su J., M. Tuo metu negalvojo, kad tai sukčiavimas. Jai paskambino L. V., paprašė atvažiuoti iki (duomenys neskelbtini), kur gyveno jis ir M. P.. Susitiko prie parduotuvės. L. V. atėjo su M. P.. Jis buvo pirmas žmogus, su kuriuo važiavo į bankus. L. V. su M. P. bendravo rusų kalba. Ji rusų kalbą moka ir girdėjo, kad L. V. automobilyje viską išaiškino M. P.. Suprato, kad M. P. žinojo, jog bus bandoma imti kreditą, jis tuo tikslu ir važiavo į „B“, dėl kredito grąžinimo ji nieko nežinojo. Nuvažiavusi į „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atspausdino jai į elektroninį paštą atsiųstą M. P. darbo sutartį, apie tai, kad tai buvo būtent darbo sutartis žinojo iš pokalbių. Po to nuvežė dokumentus L. V.. Neatsimena, kokia įmonė buvo nurodyta toje darbo sutartyje ir nežino, kokia kalba buvo surašyta sutartis, jos neskaitė. Atrodo L. V. ir M. P. nešėsi tuos dokumentus, kai ėjo į kredito įmonę. Ji nebuvo paėmusi M. P. asmens dokumentų ir prisijungimų prie bankininkystės. Kodėl M. P. nurodo, kad ji paėmė generatorių, nežino. M. P. yra minėjęs, kad jo telefonas buvo dingęs, tačiau prie jos M. P. telefono niekas neėmė. Pati nei M. P., nei kažkam kitam niekada nieko nedavė pasirašyti ir neimdavo pinigų iš žmonių. L. V. viską, įskaitant pinigus, dėdavo pas ją į automobilio dėtuvę, todėl liudytojai sako, kad jis viską duodavo jai. Jeigu L. V. sėdėdavo gale, jis pinigus perduodavo jai arba kitam šalia sėdinčiam žmogui, jeigu ji atvažiuodavo ne viena. Pinigus L. V. imdavo tik, kai lipdavo iš automobilio, kai reikėdavo kažkam atiduoti, arba, kai grįždavo į namus. Teisme apklausti liudytojai ją apkalba, sakydami, jog jos vaidmuo buvo aktyvus, kadangi L. V. yra miręs, M. P. tikisi, kad ji (A. S.) grąžins jam pinigus. Pripažįsta, kad dalyvavo nusikalstamoje veikoje, tačiau jos vaidmuo tikrai nebuvo vadovaujantis. Daug kartų paveždavo žmones, kiek tiksliai negali įvardinti, tačiau jai mokėjo pinigus tik už žmonių vežiojimą, todėl ji nesigilino, ar tai kas vyksta yra teisėta. Jos žiniomis iš viso buvo paimta tik 3 kreditai. Ji už pagalbą iš viso yra gavusi 7 500 EUR. Tuo metu negalvojo apie tai, ar tokio dydžio atlyginimas, yra adekvatus. Prie dokumentų klastojimo ir pagaminimo visiškai neprisidėjo, nemoka to daryti. Kratos metu iš jos buvo paimtas kompiuteris, kurio ji du metus nebuvo įjungusi, su kompiuteriu iš viso nedirbo, o telefonu tokių dokumentų padaryti neįmanoma. Pati žmonėms neprisistatinėjo, ją kitu vardu (V.) pristatė būtent L. V., kodėl jis taip pasielgė, nežino. Automobilyje ją visi vadino jos vardu. J. R. meluoja sakydama, kad ji (A. S.) pataisė L. V., kai pastarasis ją pavadino A. L. V. jai yra minėjęs, kad jam dar kažkas padeda ir pusę pinigų sumos jis moka tam asmeniui už pagalbą, tą patvirtino ir J. R.. Matė, kaip vieną kartą Vilniuje, gatvės pavadinimo nežino, prie „Swedbanko“, L. V. aukštam, tamsiam, stambiam vyrui atidavė pinigus. Kitas kartas buvo Liepkalnio „Maksimoje“, tuo metu L. V. jai sakė „atiduodu pusę sumos žmogui, kuris tvarko tuos reikalus“, dar kitą kartą jis buvo su tuo vyru susitikęs Akropolyje. Jai nėra žinoma, kad L. V. būtų kalbėjęs su kredito įstaigomis svetimu vardu. Jos telefono numeris tuo laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini), o telefono numerio – (duomenys neskelbtini) neprisimena. M. P. telefono numerio nežino, jam niekada neskambino. Prisimena, kad J. R. telefonas buvo pas L. V.. Kokiu tikslu pastarasis jį paėmė, nežino. D. R. ir A. K. su ja važinėdavo tam, kad būtų linksmiau, nes reikėjo toli važiuoti. Automobilį vairuoja pati. D. R. melavo, kai sakė, kad ji (A. S.) vartoja alkoholį, jo praktiškai nevartoja. A. K. kartais vairuodavo vienas, nes ji (A. S.) dirbdavo ir ne visada galėdavo važiuoti. Papildomai nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ – tai V. Ž., kuris atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar apie jį ką nors kam nors yra pasakojusi. D. R. pati su juo bendravo telefonu, jai apie jį nėra pasakojusi. Labai gailisi dėl savo veiksmų.

Liudytojas M. P. teisme parodė, kad kaltinamąją A. S. atpažįsta, juos supažindino jo kaimynas iš to paties kaimo L. V.. Pastarasis jam pasiūlė užsidirbti pinigų, sakė, kad reikia paimti paskolą „Mokilizinge“, tie pinigai bus pervesti kažkur kitur, o užsienyje už jį dirbs žmogus ir jis už tai kiekvieną mėnesį gaus 300 EUR, pinigų paskirtis būtų nurodyta – būsto remontui. Vėliau L. V. jį supažindino su V., po to paaiškėjo, kad jos tikrasis vardas A. Kai jie pirmą kartą visi kartu važiavo ją vadino V., pati ji nebuvo prisistačiusi jam V. vardu. Su L. V. susitiko prie parduotuvės, kur jų automobilyje laukė A., tada jie nuvažiavo į Vilnių, automobilį vairavo A. Taip buvo susitikę 2-3 kartus. Vieną kartą važiavo automobiliu „Audi“, o paskui galimai automobiliu „Mersedes“, automobilių spalvų neatsimena. Galimai gegužės mėnesį, tuo metu buvo šilta, susitiko prie parduotuvės, automobiliu važiavo A., L., o priekyje sėdėjo (duomenys neskelbtini) metų vyras, jį matė tik iš nugaros, jie kalbėjo lietuviškai, vyro vardo neprisimena, galimai A. arba A., bet tai galėjo būti ir netikras jo vardas. Jis ir L. sėdėjo automobilio gale, o A. (A.) ir A. sėdėjo priekyje, automobilį visada vairavo A., jie važiavo paimti J. iš (duomenys neskelbtini). L. pasakė, kad reikia atidaryti sąskaitą Šiaulių banke, jie tuo metu dar nežinojo, kad jis (M. P.) turi sąskaitą „Swedbank“. Atidarė sąskaitą „Šiaulių“ banke. Kai jis pasakė, kad turi sąskaitą „Swedbank“ viskas vyko jau per šį banką. Kai pirmą kartą susitiko, dar buvo nuvažiavę Vilniuje prie „Swedbanko“, jam A. sumokėjo pinigus ir pervedė į jo sąskaitą, kad gautų generatorių, nes sąskaitoje nebuvo pinigų. Vėliau patikslino, kad pinigus davė L. V., o L. V. pinigus gavo iš A. S.. A. sakė, kad reikia padaryti generatorių, nes taip geriau gryninti pinigus. Generatorių atidavė A., nes pas ją buvo dokumentai. L. V. jam buvo sakęs, kad visus dokumentus sutvarkys per A., o pastaroji patvirtino, ką jam buvo sakęs L. V., ji pasakė, kad reikia 15 000 EUR, kad už jį užsienyje dirbs kitas žmogus, o jam bus kas mėnesį pervedama po 300 EUR. A. paklausė, ar jis sutinka, sutiko ir jie pasirašė dokumentus, jų neskaitė, nes jie buvo anglų kalba, kurios nesupranta. Dokumentus jam davė A., kas tuos dokumentus paruošė, nežino. Girdėjo, kaip A. S. skambino kažkokiai merginai ar moteriai, vardo neprisimena. Asmens dokumentus ir kitus dokumentus atidavė A. S., nes ji ar kažkas kitas ruošė dokumentus ir jai reikėjo jo duomenų. A. nufotografavo jo paso duomenis, „Swedbank“ banko sąskaitą. Pateikus peržiūrėti byloje esančią darbo sutartį su vertimu (t. 1, b. l. 83-93) paaiškino, kad sutartyje ties jo pavarde yra ne jo parašai. Kiek dokumentų pasirašė, neprisimena. Pasirašinėjo tuo metu, kai grynino pinigus. Neturėjo savo elektroninio pašto. Paraiškos paimti paskolą, kreditą nepildė, nemokėtų savarankiškai paimti kreditą internetu, nes kompiuteriu ne taip gerai moka naudotis. A. S. sakė jam, kad kai ims paskolą „Mokilizingas“, kad sakytų, jog dirba užsienyje, nors pats niekada nėra ten buvęs ir (duomenys neskelbtini) bendrovėse niekada nėra dirbęs. L. V. jam nesakė, kur eiti ir ką daryti. Jam iš banko niekas neskambino, neprašė atvykti ir pateikti papildomą informaciją, tik ateidavo laiškai. Paskolą „Mokilizingas“ ėmė tik vieną kartą, kitų paskolų po porą tūkstančių paimti nepavyko, nes reikėjo užstato, o jis nieko neturi. Paskutiniai jo telefono numerio skaičiai buvo „(duomenys neskelbtini)“, dabar naudojasi kitu, nes po mėnesio ar maždaug 3 savaičių nuo pažinties su A. S., jo telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), buvo dingęs. Vėliau L. V. jam telefoną atidavė, pasakė, kad rado, kur – nesakė. Pats savo telefono jam nebuvo davęs. Kai telefonas buvo dingęs, jokiu telefono numeriu nesinaudojo, paskui nepapildė sąskaitos ir jam užblokavo šį numerį. Apklausos metu jam buvo davę perklausyti įrašus, kad iš jo telefono buvo skambinta dėl paskolos, įrašuose buvo atpažinęs L. V. balsą. Elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) ir telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam nežinomi. L. V. telefono numerį turėjo, bet jo neprisimena. A. S. telefono numerio neturėjo, telefonu su ja nekalbėdavo, su ja kalbėdavo L. V. savo telefonu, per jį ir kontaktuodavo su A. S.. Nežino, ar jam yra žinoma kredito paskolų svetainė (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu M. P. duoti parodymai esminėse aplinkybėse sutapo su duotais teisme (t. 2, b. l. 82-84).

2019 m. lapkričio 7 d. asmens parodymo pagal nuotrauką metu M. P. atpažino moterį, pasivadinusią „V.“ vardu, t. y. A. S. (t. 2, b . l. 70-74).

Liudytoja D. R. teisme parodė, kad A. S. yra buvusi jos darbdavė (duomenys neskelbtini), santykiai buvo draugiški. Minėjo, kad jos sūnus atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini), ar kažkur kitur, todėl prašydavo pervesti jam pinigų, kadangi pati neturėjo mokėjimo kortelės ir elektroninės bankininkystės. Pinigus A. S. paduodavo grynais, mažomis sumomis, kokiomis tiksliai nepamena, o ji (D. R.) perduotus pinigus įdėdavo į savo sąskaitą ir juos pervesdavo, kur paprašydavo A. S.. Taip pat jai yra ir kažkas kitas pervedęs pinigų, tačiau kokiu tikslu, nežino. Pinigus, kuriuos jai pervesdavo, nuimdavo ir atiduodavo A. S., kodėl pastarajai reikėjo pinigų, nežino. 2019 m. rudenį arba pavasarį, gal ir 2019 m. birželio mėnesį A. S. yra prašiusi pavežti nepažįstamą močiutę apsipirkti. Pas močiutę važiavo be A. S., nes ji negalėjo. Matė, kad močiutė dėl pirkinių su kažkuo bendravo telefonu. Ką ji pirko, tiksliai nepamena. Po to, močiutė jai kažką pasakojo apie tai, kad ją apgavo. Močiutės nupirktus daiktus atvežė A. S.. Neklausinėjo, kodėl tuos daiktus turi atvežti. Už šią paslaugą gavo kompiuterį ir telefoną. Byloje dėl močiutės pavežimo yra įtariamoji. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie močiutę kalbėjo su trimis vyrais, jai grasino. A. S. jai negrasino, bet leido suprasti, kad saugotųsi. Pastaroji yra jai minėjusi asmenį „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo kažkada kartu gyveno, kaip suprato, tuo metu jis buvo įkalinimo įstaigoje. Taip pat A. S. yra prašiusi pavežti ją į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kaip suprato, ji su kitais žmonėmis važiuodavo į bankus sudaryti sutartis dėl paskolos. Kodėl A. S. pati nevairavo, nežino. A. S. jai yra sakiusi, kad reikia paimti kažkokius žmones, nes reikia pasidaryti sutartį banke. Tų žmonių nepažįsta. Pati A. S. nėjo į banką, bet visą laiką buvo su tais žmonėmis. Nėra girdėjusi, kad A. S. būtų kam prisistačiusi V., V., V. vardu. M. P. jai nežinomas, o A. K. pažįsta, kartu dirbo pas A. S.. Niekada nematė A. S. besinaudojančios kompiuteriu. Su A. S. dėl pinigų nekonfliktavo, jos atžvilgiu nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas dėl A. S. apiplėšimo ar vagystės. Pati iš darbo neišėjo, tiesiog visus kaltinamosios (duomenys neskelbtini) uždarė. Papildomai parodė, kad anksčiau turėjo du A. S. telefono numerius, juos buvo nurodžiusi pasižiūrėjusi į savo telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. davė iš esmės analogiškus parodymus, nurodė, kad A. S. dažnai keičia telefono numerius ir tuo metu turėjo kelis numerius. Šiuo metu yra telefono numeris (duomenys neskelbtini). Ankščiau jos telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad A. S. pažįsta, pas ją dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), galimai, 2019 m. Žino, kad ji turi sūnų, kuris sėdi kalėjime (šiuo metu, atrodo, (duomenys neskelbtini)), tačiau jo nėra matęs. A. S. pasiūlydavo jam užsidirbti pinigų, jeigu jis ją paveš. Pati A. S. turėjo sidabrinės spalvos automobilį „Nissan“, o jis dažnai paveždavo A. S. į (duomenys neskelbtini), į kaimą prie (duomenys neskelbtini) (pavadinimo neatsimena) juodos spalvos automobiliu „Mersedes Benz“. A. S. iš (duomenys neskelbtini) važiuodavo viena, paskui kaime už (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsėsdavo kažkokie žmonės. Vienas iš jų dabar jau „amžinatilsi“ L. V., kita buvo moteris. Juos nuveždavo į Vilnių, prie „IKI“ parduotuvės. Kodėl ten važiuodavo, nežino. Dar kažkur Vilniuje sustodavo, jų palaukdavo, kur jie nueidavo, nežino. Jie su juo nekalbėdavo, nežino, kur jie važiuodavo. Kai atvažiuodavo prie parduotuvės „IKI“ L. V. ir A. S. išlipdavo, kalbėdavosi kieme, nežino apie ką, kelionės metu prie jo (A. K.) jie nekalbėdavo. Šių kelionių metu A. S. nėra leidęs vairuoti. Su L. V. susipažino, kai į (duomenys neskelbtini) ar kažkur netoli jų vežė pastarojo brolį. Žino, kad A. S. su L. V. dažnai bendraudavo, nes kai ją vežiodavo, girdėjo, kad jie susiskambindavo, klausdavo vienas kito kaip sekasi. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kai važiuodavo kartu su L. V. paveždavo nepažįstamus žmones iš aplinkinių kaimų, esančių (duomenys neskelbtini), dažniausiai jie būdavo neblaivūs, nesiprausę, juos veždavo į skirtingus bankus, tačiau tų žmonių buvo ne 4, o tai buvo kažkokia moteris ir L. V. brolis. Kelis kartus yra važiavę be A. S., nes ji tuo metu sakė, kad turi reikalų kitame mieste. Yra matęs kaip L. V. perdavė A. S. voką su pinigais. Pinigus matė, nes L. V. buvo voką atidaręs. Iš kur jie buvo gauti tiksliai nežino, bet jie su ta moterimi, kurią pavežė, buvo išėję į banką, todėl, kaip suprato, pinigus paėmė iš banko. Matė, kaip moteris sugrįžusi L. V. padavė pinigus iš voko. Kaip tiksliai tie žmonės, kuriuos paveždavo kreipdavosi į A. S., neprisimena, tikrai ją vadindavo ne A. Gali būti, kad ji žmonėms prisistatydavo V. vardu. L. V. jam sakė, kad tai nesvarbu. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vieną kartą su tais nepažįstamais žmonėmis, kuriuos paimdavo, važiavo į kaimelį, netoli tos vietos, kur gyveno L. V., galimai (duomenys neskelbtini), pastarasis vežė savo brolį, matė, kad jie nuėjo į „Swedbanką“, pats į vidų nėjo. A. S. tuo metu sėdėjo mašinoje. A. S. į banką nėjo, tačiau viską sakė daryti L. V., tokią išvadą daro dėl to, kad būtent jai pastarasis perduodavo pinigus. Vėliau tie važinėjimai jam sukėlė įtarimą, bet ji atsakė, kad tai ne jo reikalas. Jam atrodė, kad vyksta kažkas nelegalaus, todėl susipyko su A. S. ir su ja daugiau nebendravo. Išėjo iš darbo, nes A. S. buvo jį apgavusi, ji nemokėjo nuomos, pardavinėjo alų be dokumentų, iš jo išieškomi pinigai dėl veiklos, kai dirbo pas A. S. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iki šiol šiek tiek pyksta ant A. S., nes ji jam paliko daug skolų. M. P. nepažįsta, jį mato pirmą kartą. Apie D. R. papildomus uždarbius nieko nežino, tačiau pastaroji yra pasakojusi, kad vieną kartą važiavo su A. S. ir klausė, gal ir jis norėtų taip užsidirbti pinigų. Nėra girdėjęs, kad tarp D. R. ir A. S. būtų tarpusavio konfliktų ar kad kuri nors kitą būtų kaltinusi vagyste ar plėšimu. Iš aplinkinių yra girdėjęs tik tai, kad A. S. yra skolinga D. R. ar jos vyrui (sugyventiniui). Nematė, kad A. S. naudotųsi kompiuteriu, yra matęs, kad kažką pildydavo, bet ne lizingui.

Liudytojas R. B. (R. B.) teisme parodė, kad yra matęs kaltinamąją A. S. prie savo namų (duomenys neskelbtini), automobilyje. Jos asmeniškai nepažįsta, pažįsta tik J., kuri pas jį atvažiavo kartu su A. S. ir nepažįstamu vyriškiu, jo vardo, nežino. Įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, pamena, kad J. paklausė jo, ar jis turi dokumentą, atsakė, kad turi. J. sakė, kad nori padėti jiems ir jis sutiko padėti, patikėjo, atsisėdo į automobilį ir jie visi nuvažiavo. Pamena, kad su A. S. ir nepažįstamu vyriškiu yra važiavęs į banką, su vyriškiu nuėjo į banką, ar ten kažką rašė, nepamena, prisimena tik, kad paėmė pinigus, tada atsisėdo į mašina ir nuvažiavo. Kiek kartų su jais važiavo, neatsimena. Kaltinamoji kelionės metu mokė jį pasirašyti, rašyti „B. R.“. Vyras jam davė sąsiuvinį ir jis (R. B.) rašė. Nesakė, kodėl reikia jo parašo, matyt jiems to reikėjo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 14), jis parodymus patvirtino ir parodė, kad automobilyje buvęs vyras buvo liesas, panašaus ūgio kaip ir jis, policininkai jam sakė, kad tas vyras yra miręs. Nei kaltinamoji, nei tas vyras jam savo vardų nesakė. Jo pažįstama J. sakė, kad ji važiuos į užsienį užsidirbti pinigų, o jam siųs laiškus ir pinigus padengti jo skolą, laukė, bet taip ir nesulaukė. Kaltinamoji ir tas vyras J. irgi apgavo, žadėjo padėti, kažką namuose padaryti, bet taip ir nepadarė. Su J. buvo nuėję į banką, o moteris (A. S.) su vyriškiu sėdėjo automobilyje. Mašiną vairavo kaltinamoji. Po kurio laiko pas jį vėl atvažiavo kaltinamoji su nepažįstamu vyriškiu, sakė važiuoti į banką, tuo metu J. nebebuvo, jį vieną buvo paėmę. Kaltinamoji žadėjo, kad sutaisys jam televizorių ir stogą. Vietos, kurioje buvo nuvažiavę Vilniuje, nurodyti negali. Suprato, kad pirmą kartą banke prašė dviejų pinigų sumų, kurias bankas atsisakė jam duoti, antrą kartą kitame banke pavyko paimti pinigus, nežino koks ten buvo bankas. Banke vyrui davė generatorių, jis jam generatoriaus neperdavė, kam to generatoriaus reikėjo, nežino. Patikslino, kad paskutinį kartą jie viską padarė ir daugiau nebuvo atvažiavę pas jį. Prisimena, kad iš banko buvo paimti pinigai. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. duoti parodymai esminėse aplinkybėse sutampa (t. 2, b. l. 14-15).

2019 m. gruodžio 4 d. asmens atpažinimo pagal nuotrauką metu R. B. atpažino L. V. ir A. S. kaip asmenis, kurie kartu su juo važinėjo po bankus (t. 2, b. l. 16-25).

Liudytoja J. D. teisme parodė, kad prieš du metus, vasarą, kaltinamoji buvo atvažiavusi pas ją su L. V.. Kaltinamoji tuo metu sėdėjo automobilyje, ji jai neprisistatė ir jos jai niekas nepristatinėjo. L. V. paklausė, ar ji nori pinigų, pasiūlė važiuoti kartu, pasakė paimti pasą. Kaltinamoji jai nieko nesakė, jie dviese tarpusavyje kalbėjo lietuviškai. Iš karto nesuprato, kur ją veža, galvojo, kad pas kaltinamąją į darbą. Ji paėmė pasą, nuvažiavo į banką, paskui grįžo namo. L. V. davė jai pinigus, nes ji pasirašinėjo „Swedbank“ dokumentus. Į banką važiavo tik vieną kartą. Tuo metu automobilyje dar buvo L. V. brolio žmona, jos pavardė V. Už tai, kad sutiko kartu važiuoti į banką, kaltinamoji ir L. V. žadėjo ją įdarbinti ir įdarbino pas J. G., pas kurią dirbo visą vasarą, padėjo darže, už tai gaudavo po 20 EUR. M. P. pažįsta, jis kartu į banką nevažiavo, ji banke buvo viena. M. P. pažinojo L. V., tačiau jai nepasakojo, kad su L. V. vyko kažkur į banką. J. R. nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (t. 2, b. l. 26-28).

Liudytoja J. R. teisme parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Buvo svečiuose pas L. V., jis pasakė, kad pas jį į svečius atvažiuos draugės, viena jų buvo A. S., būtent jis jas ir supažindino. Kaltinamoji prisistatė L. V. drauge, vardu V., paskui automobilyje išgirdo, kad ją vadina vardu A. L. pasakė - „A.“, o ji atsakė „ką tu, pamiršai, kad mano vardas yra V.?“. Dar buvo kaltinamosios draugė, jos vardo nežino ir A. L. V. pasiūlė užsidirbti pinigų. Prisimena, kad ją (J. R.) kažkur vežė, ji tuo metu vartojo alkoholinius gėrimus ir nesuprato, kodėl važiuoja kartu su kaltinamąją ir L. V., alkoholį vartojo ir automobilyje. Ji pasirašinėjo dokumentus, L. V. visada ūdavo kartu, jis ėjo su ja (J. R.) į banką ir pildydavo visus dokumentus, o A. tuo metu sėdėjo automobilyje. A. su L. V. kalbėjo lietuviškai, apie ką jie kalbėjo, nesuprato. Buvo atvejis, kai L. davė jai 100 EUR. A. buvo su kažkokiu vyru mašinoje, bet to atvejo gerai neatsimena. Ji (J. R.), L., A. ir kažkokia mergina sėdėjo gale, o priekyje už vairo sėdėjo A. Jie paėmė jos (J. R.) telefoną, pasą, generatorių. Kodėl jie paėmė jos telefoną, nežino. Paskui A. susitiko su kažkokiu vyru, pastarasis liepė jiems išlipti iš mašinos, nes jiems reikėjo pasikalbėti, tada L. V. jai pasiūlė eiti į parduotuvę, nusipirkti alaus išgerti. Nuėjo į parduotuvę, tikslios vietos neatsimena, nes gerai nepažįsta miesto. Kokiame mieste tai buvo, tiksliai nežino. M. P. nepažįsta, tuo metu jo mašinoje nebuvo, arba jo neprisimena. Kadangi A. visada kalbėjo, susidarė įspūdis, kad ji viskam vadovavo. L. pinigus, gautus iš banko atiduodavo A., o kam pastaroji atiduodavo pinigus, nežino. Vieną kartą matė, kaip A. S. prie mašinos atidavė pinigus kažkokiam vyrui. Ji į banką su A. S. ir L. V. važiavo ne tik tą kartą, apie kurį papasakojo, visą laiką kartu važiavo A., kažkokia mergina ir A. Ikiteisminio tyrimo metu J. R. davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad A. S. sakė, jog kreditų mokėti nereikės, juos mokės jie patys (t. 2, b. l. 24-36).

Liudytoja G. Š. teisme parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje „B“, kuri teikia paskolas, kreditus. Įvykio aplinkybių neatsimena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad tuo metu pateikė tikslią informaciją apie jai žinomas aplinkybes. M. P. skambučio neatsimena, nes šį skambutį gavo klientų aptarnavimo skyrius. Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. parodė, kad 2019 m. gegužės mėn. tyrėjas R. Č. informavo, jog nusikalstamos grupuotės pasinaudodamos turima informacija, jog vartojimo kreditus teikiančios bendrovės neturi galimybės patikrinti duomenų bazių, kad įsitikintų, jog užsienyje dirbantys asmenys pateikia galiojančias ir teisingas darbo sutartis (negali prisijungti prie tokių duomenų, kaip Lietuvoje – SODRA), todėl bendrovės tiki potencialių klientų pateiktomis pasirašytomis darbo sutartimis su užsienio darbdaviais. Taip pat tyrėjas nurodė, jog sukčiai klastoja banko sąskaitos išrašus. Tyrėjas pasidalino e-mail informacija, kuriomis įmonėmis, jų vardais yra pasinaudojama siekiant gauti vartojimo kreditus. Pokalbio metu tyrėjas nurodė keletą asmenų, kurie yra priskiriami sukčių grupuotėms, t. y. jau nustatyti asmenys, kurie padirbinėjant dokumentus gavo vartojimo kreditus iš kitų bendrovių. UAB „B“ ėmėsi veiksmų ir nustatė kelis asmenis, bandžiusius gauti vartojimo kreditą. Vienas jų - M. P., kuris kreipėsi dėl paskolos gavimo. Identifikavo, jog pateikta darbo sutartis yra su darbdaviu iš tyrėjo R. Č. nurodyto sąrašo. Todėl skambino į nurodytą bendrovę ir buvo patikinta, jog toks asmuo nedirba. Susisiekus su M. P. ir paprašius atvykti į ofisą papildomai informacijai pateikti, ryšys nutrūko. M. P. pildė paraišką internetu vartojimo kreditui gauti, bet vartojimo kreditas jam nebuvo suteiktas (t. 1, b. l. 25-29).

Liudytojas V. V. (V. V.) nagrinėjant bylą teisme buvo miręs, jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad L. V. buvo jo pusbrolis, gyveno kitame jo namo gale, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasarą L. jo paklausė, ar jis turi dokumentą, nes jis (L. V.) turi pažįstamą, kuri nuveš į banką išimti mokėjimo kortelės, atidaryti banko sąskaitą ir paimti kreditą. Kam buvo reikalingas kreditas, nežino. Sakė, kad už tai jam duos nuo sumos 10 procentų. Jis suprato, kad kažkas bus daroma nelegaliai, bet sutiko. Po kelių dienų pas L. atvažiavo moteris, prisistačiusi A. vardu. Trise nuvažiavo į Vilnių, kažkokio banko padalinį. Jis su L. užėjo į banką, A. liko automobilyje. Kadangi lietuviškai nesupranta, L. kalbėjo su darbuotoja, o jis (V. V.) pildė dokumentus, kaip suprato, dėl mokėjimo kortelės išdavimo. L. V. jis buvo davęs savo asmens tapatybės kortelę. Daug kartų pasirašinėjo, bet ką konkrečiai, pasakyti negali. Jokių dokumentų pats negavo, visus dokumentus paėmė L. Pakeliui nupirko alaus ir parvežė namo. Kažkur po savaitės vėl atvažiavo A. su vyriškiu, kuris prisistatė A. Kartu su L., keturiese, nuvažiavo į tą patį banką. Su L. užėjo, paėmė banko kortelę vyšninės spalvos ir generatorių. Ką daro generatorius, jis neįsivaizduoja. Po to iškart parvežė namo. Pinigų nedavė. Vėl po kokių dviejų savaičių atvažiavo viena A. Tada kartu su L. nuvažiavo į Vilnių, ėmė kreditą, kokiai sumai, pasakyti negali. Ką pasirašinėjo, nežino, nes skaityti lietuviškai nemoka. Jokių pinigų grynais negavo. Po to jį (V. V.) parvežė namo. Paskui ketvirtą kartą dar važiavo į banką, bet tuo metu juos sulaikė policijos pareigūnai, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už kortelės išėmimą jokių pinigų negavo. M. P. yra jo kaimynas. Pats namuose interneto neturi, nesupranta, kas yra generatorius ar elektroninė bankininkystė, išmanaus telefono neturi. Pinigų į sąskaitą M. P. niekada nepervedinėjo, grynų pinigų jam taip pat nenuiminėjo. Pats jokių kreditų neėmė, kiek jo sąskaita jų yra paimta ir kokiai sumai, pasakyti negali. Papildomai parodė, kad vyro, vardu A., pavardė yra K. (t. 2, b. l. 3-5, 11-12).

UAB „B“ 2019 m. liepos 8 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad nustačius, jog siekiant M. P. vardu gauti 15 000 EUR vartojimo kreditą galimai buvo pateikti melagingi duomenys apie darbo santykius bei gaunamas pajamas (t. 1, b. l. 21-23, 99-101).

Tyrimo metu gauti duomenys apie M. P. sąskaitas bankuose, iš kurių matyti, kad jis sąskaitų užsienio bankuose neturėjo (t. 1, b. l. 117).

Iš AB „Swedbank“ M. P. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad paraiškos pateikimo UAB „B“ metu pateikti „HALIFAX“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys nesutampa, t. y. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų 2018 m. gruodžio 26 d., 2019 m. sausio 26 d., 2019 m. vasario 26 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. gegužės 26 d. pervedimų iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) realiai nebuvo atlikta. Be to, paraiškos pateikimo UAB „B“ metu pateiktas tariamas AB „Swedbank“ M. P. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo turinys neatitiko laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. birželio 11 d. realiai vykdytų finansinių operacijų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 12 d. pavedimu M. P. vardu iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ sąskaitą, esančią UAB Paysera LT Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pervestas 0,01 Eur dydžio registracijos mokestis. Be to, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše fiksuoti 2019 m. liepos 4 d. piniginių lėšų pervedimai (papildymai), atlikti elektroninės bankininkystės pagalba, asmenims - J. D., R. B., D. R. (t. 1, b. l. 32-59, 60-61, 130-132, 139-145).

Google Ireland Ltd. pateikti duomenys patvirtino, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 10 d. 19.52 val. buvo sukurtas prisijungus iš IP: (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini). Paskutiniai prisijungimai 2019 m. liepos 31 d. 10:01:41 val., 2019 m. liepos 30 d. 14:41:26 val., 2019 m. liepos 17 d. 11:10:03 val. (t. 1, b. l. 194-197).

2020 m. gegužės 21 d. bei 2021 m. birželio 16 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad M. P. vardu paskyra buvo sukurta bei paraiška kreditui gauti pildoma 2019 m. birželio 12 d. internetu iš dinaminių IP adresų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių naudotojai nenustatyti (t. 1, b. l. 152-156, 198-199).

Iš UAB „Tele2“ duomenų, apie M. P. naudotų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimus, matyti, kad A. S., kuri naudojosi abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktavo su M. P. abonentiniu numeriu tarpusavyje, t. y. buvo vykdomi skambučiai bei rašomi SMS pranešimai (t. 1, b. l. 157-174).

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. BK 182 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.

Teisme A. S. parodė, kad pagal susitarimą su L. V. turėjo nuvežti asmenis iki kredito įstaigų ir atspausdinti jai į elektroninį paštą atsiųstus dokumentus, susijusius su paskolų paėmimu. L. V. jai sakė, kad paskolas ims jo pažįstami, kaimynai, apie grąžinimą kalbos nebuvo. Už paslaugas A. S. buvo pažadėti 25 proc. nuo paimtos kredito sumos. Kaltinamoji taip pat tvirtino, kad M. P. buvo pirmasis toks asmuo ir ji tuo metu negalvojo, kad vykdo nusikalstamą veiką. Šiais kaltinamosios parodymais teismas netiki.

M. P. parodė, jog su A. S. susipažino per L. V., kuris pasiūlė užsidirbti paimant paskolą, sakė, kad visus dokumentus sutvarkys per A. S.. Kaltinamoji šią informaciją jam patvirtino ir pasakė, kad reikia 15 000 EUR, už jį užsienyje dirbs kitas žmogus ir kas mėnesį jam perves po 300 EUR. M. P. sutikus, A. S. dar pirmo susitikimo metu nufotografavo jo paso duomenis ir „Swedbank“ AB banko sąskaitą. Taip pat A. S. nurodymu jis turėjo pasidaryti banko kodų generatorių, kurį jai ir atidavė. Iš M. P. parodymų seka, kad A. S. vaidmuo buvo pakankamai aktyvus ir ji nebuvo pasyvi L. V. veiksmų stebėtoja, kuo bandė įtikinti teismą. Nors kaltinamoji neigė ėmusi M. P. asmens duomenis ir prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, tačiau teismas tiki liudytojo parodymais. M. P. parodymus davė įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su duotais ikiteisminio tyrimo metu ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl pagrindo jais abejoti nėra.