Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimu dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. M., valstybės įmonė Turto bankas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Suinteresuotas asmuo N. M. pateikė teismui sutikimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriame nurodė, jog ji yra informuota apie pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į garažus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei sutinka, kad pareiškimas būtų tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje bei išsiunčiant teismo nutarties kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

7. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalimi).

8. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini)), ir negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini)).

11. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė N. M. ir UAB „Vilgasta“ 1993 m. birželio 21 d. sudarė sutartį Nr. 33, pagal kurią UAB „Vilgasta“ įsipareigojo pastatyti ir perduoti pareiškėjo sutuoktinei nuosavybės teise vieną garažo boksą garažų komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini). 1993 m. liepos 16 d. pareiškėjas ir UAB „Vilgasta“ sudarė iš esmės analogišką sutartį Nr. 49, pagal kurią UAB „Vilgasta“ įsipareigojo pastatyti ir perduoti pareiškėjui nuosavybės teise vieną garažo boksą garažų komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų 1995 m. rugsėjo 17 d. perdavimo–priėmimo aktų matyti, kad UAB „Vilgasta“ perdavė pareiškėjo sutuoktinei N. M. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui – garažą Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, santuokos nutraukimo metu turtas, įgytas santuokoje, liko nepadalintas. Buvusi pareiškėjo sutuoktinė N. M. teismui pateiktame sutikime neginčija pareiškėjo nurodytų aplinkybių, taip pat sutinka, kad būtų nustatytas faktas, jog pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į garažus Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo teigimu, jis nurodytais garažais faktiškai naudojosi nuo pat jų pastatymo. Šiuo metu garažų kompleksą administruojančios Ekraninių garažų, (duomenys neskelbtini), bendrijos 2023 m. kovo 26 d. pažymoje Nr. 202303-1 nurodyta, kad garažų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas iki pažymos išdavimo dienos įsiskolinimų bendrijai už garažus ir elektros energiją neturėjo.

12. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šie nekilnojamojo turto objektai: 20,06 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 17,55 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau įrašų apie šių patalpų nuosavybę nėra. Byloje taip pat pateiktas garažų komplekso planas.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į garažus pareiškėjas būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog garažai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

16. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad aptariamą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti nuosavybės teisės į pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto (negyvenamųjų patalpų – garažų (boksų), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra pagrindas įteisinti nuosavybės teisę į nurodytas negyvenamąsias patalpas – garažus (boksus).

17. Tenkindamas pareiškimą teismas, be kita ko, įvertino tai, kad visi suinteresuoti asmenys (N. M., valstybės įmonė Turto bankas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija) nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268–270, 443, 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad pareiškėjas V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini)), ir negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini)).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui įteisinti nuosavybės teises.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją ne vėliau nei per 3 (tris) darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.