Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-660-478/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-24
Bylos Nr.
1A-660-478/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-660-478/2021Proceso Nr. 1-01-1-17202-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. (toliau – D. B.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto ir 396 MGL (19 800 Eur) dydžio bauda, įskaitant pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, minėtu nuosprendžiu į paskirtą arešto bausmę įskaitytas D. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 29 d., 00.46 val. iki 2021 m. gegužės 29 d., 06.00 val.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. B. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent: 2021 m. gegužės 29 d. apie 00.42 val., automobilių stovėjimo aikštelėje ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Audi”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. B., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t.y. nustatytas 2,52 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde D. B. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę pakeisti į baudą.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo kaltu ir nuoširdaus gailėjimosi. D. B. teigimu, jis visuose šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo etapuose savanoriškai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Pasak apelianto, darant išvadą dėl asmens nuoširdaus gailėjimosi, būtina įvertinti jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo. D. B. nurodo, kad jis davė nuoseklius parodymus, išsamiai išaiškindamas ir nurodydamas visas to vakaro aplinkybes, neneigė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos fakto, o priešingai, jau nuo pirmųjų apklausų savo iniciatyva prisipažino padaręs nusikaltimą. Jo teigimu, tokios aplinkybės laikomos atsakomybę lengvinančiomis ir iš esmės sudaro pagrindą švelninti kaltininkui paskirtą bausmę.

2.2. Apelianto teigimu, kaltės prisipažinimas reiškia, kad buvo sutikta su kaltinime nurodytais faktais ir jie neginčyti, tokiu būdu palengvinant tiek ikiteisminio tyrimo institucijos, tiek teismo užduotis, pagrindžiant nusikalstamos veikos padarymo faktą. D. B. nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog liudytojų L. K. ir N. B. parodymai paneigia apelianto nurodytas aplinkybes, tačiau, jo teigimu, jis ir neginčijo minėtų liudytojų parodymų, su jais sutikdamas ir nurodydamas, kad dėl apsvaigimo (girtumo) galėjo ir neprisiminti visų faktinių aplinkybių. Apeliantas teigia, kad nurodytos aplinkybės pažeidimo esmės ir prisipažinimo nuoširdumo nekeičia, nuo to nesikeičia ir padaryto nusikaltimo kvalifikacija.

2.3. Pasak D. B., pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesivadovavo bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Apeliantas nurodo, kad jis nėra baustas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, o jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, todėl, D. B. teigimu, priimant skundžiamą nuosprendį, jo prisipažinimas turėjo būti vertintinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Savo apeliacinį skundą nuteistasis grindžia teigdamas, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas proporcingumo principas. Apeliantas skunde pažymi, kad yra jaunas, dirbantis pagal individualią veiklą, už panašaus pobūdžio nusikaltimus praeityje neteistas, taip pat nėra duomenų, jog jis būtų gydytas nuo priklausomybės ligų, priklausomybės ligų centre neįrašytas. D. B. pabrėžia, kad automobilio nevairavo miesto gatvėmis, nepadarė didelės ar neatitaisomos žalos aplinkai, gailisi, dėl ko, jo teigimu, už padarytą nusikalstamą veiką jam yra tikslinga paskirti baudą, kuria bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras J. V. prašo nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

D. B. apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. B. neginčija savo kaltės ar padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau prašo jam paskirtą arešto bausmę pakeisti bauda. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam bausmę, nesivadovavo BK įtvirtintais bausmės skyrimo pagrindais ir, paskirdamas arešto bausmę, pažeidė proporcingumo principą. Apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamą nuosprendyje dalyje dėl bausmės paskyrimo.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, dėl ko pagrįstai paskyrė jam arešto bausmę. Nors nuteistasis nagrinėjamu atveju prisipažino dėl aplinkybės, kad automobilį vairavo išgėręs, tačiau pažymėtina, jog jo nurodytos aplinkybės nesutapo su liudytojų parodymais bei prieštaravo kitoms bylos aplinkybės, todėl, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo D. B. prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdaus gailėjimosi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. B. 2021 m. gegužės 29 d. apie 00.42 val., automobilių stovėjimo aikštelėje ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Audi”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. B., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t.y. nustatytas 2,52 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore). Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 95 – 96) D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nurodė, kad automobilį gyvenamojo namo automobilių stovėjimo aikštelėje jis vairavo dėl to, jog kieme buvę asmenys (liudytojai N. B. ir L. K.) paprašė, kad jis patrauktų savo automobilį tam, jog jie galėtų prisiparkuoti, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme minėti liudytojai parodė, kad D. B. į N. B. automobilį atsitrenkė važiuodamas atbuline eiga, o aplinkybių, jog jie (liudytojai) nuteistojo būtų paprašę patraukti automobilį, nenurodė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, išklausęs liudytojų parodymus D. B. prisipažino, kad dėl girtumo jis nepamena visų įvykio aplinkybių, nurodė, kad galbūt niekas jo ir neprašė perstatyti automobilį, tačiau negalėjo paaiškinti, dėl kokios priežasties jis nutarė automobilį vairuoti neblaivus.

7. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015, 2K-372-942/2015). Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes bei nurodytą teismų praktiką, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks D. B. paaiškinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

8. Nors D. B. teigia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau, apygardos teismo vertinimu, arešto bausmė nuteistajam paskirta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę D. B. įvertino tai, kad jis tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, taip pat baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apylinkės teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nusikalstamą veiką D. B. padarė teistumui neišnykus. Nors savo skunde nuteistasis nurodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme D. B. nurodė, kad turi nesumokėtų baudų maždaug 30 000 Eur sumai. Jo mėnesinės pajamos sudaro nuo 600 Eur iki 1500 Eur. Akivaizdu, kad D. B. turimi finansiniai įsipareigojimai yra pakankamai dideli, o paskirta dar viena piniginė bauda tik apsunkintų minėtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Akivaizdu, kad anksčiau paskirtos piniginės baudos D. B. teigiamos įtakos neturėjo, kadangi jis ir vėl nusikalto. Pažymėtina, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam arešto bausmė paskirta pagrįstai. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų už nesumokėtas baudas, tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl akivaizdu, kad bausmės tikslai D. B. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą. Įvertinus D. B. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, darytina išvada, kad paskirta arešto bausmė nei teisingumo, nei proporcingumo principų nepažeidžia, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas