Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. B. K. atskirąjį skundą dėl Prienų rajojo apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-92-939/2017 pagal ieškovės M. B. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 21 313,00 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai atsakovei priklausantį turtą. Skundžiama nutartimi teismas atmetė ieškovės prašymą, konstatuodamas, kad ieškovė nepagrindė grėsmės būsimo ir galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantės nuomone, pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas, ieškinio suma didelė, o byloje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina atsakovės nesąžiningumą, jai atlikus neteisėtus veiksmus, kuriais paveldimam turtui (ūkiui) padaryti 42 626 Eur nuostoliai, dėl ko žalą (nuostolius) patyrė ir ieškovė – kita ūkio įpėdinė. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Šios teismo išvados apeliantė nekvestionuoja, todėl dėl jos apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisakys.Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenustatė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų taikymo bei aiškinimo yra nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017; kt.). Kartu pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės siekį turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu apeliantės nurodytos aplinkybės ir įrodymai dėl ieškovės nesąžiningumo, kuriomis grindžiamas ieškinys, bus įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Be to, vien jos savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė ketina savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus bent preliminarių įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog egzistuoja reali grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ateityje, o nesant bent vienos iš dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, jų taikymas yra negalimas. Kartu apeliantei išaiškintina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagrindžiančioms sprendimo neįvykdymo riziką (pvz., ketinimą perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą ir (ar) kitas. aplinkybes), ieškovei neužkertamas kelias kreiptis iš naujo į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti teismo nutartį nėra pagrindo. Todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.