Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,GelvoraSergel“ ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovai nedalyvavo, pateiktas prašymas bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą, galimybę atvykti į teismo posėdžių salę arba prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu (įskaitant prisijungimo prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu duomenis) informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – procesinius dokumentus paliekant adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir po trisdešimties dienų pranešimo palikimo laikant tinkamai įteiktais. Be to, atsakovas apie teismo datą, laiką, vietą, būdą, formą informuotas ir elektroniniu paštu.

Byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 -2 d.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“ su atsakovu sudarė Mokėjimo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T709063970 (toliau – Sutartis) (10-16 e. b. l.), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo atsakovui išduoti kortelę mokėjimo operacijoms atlikti ir suteikti 1980 Eur kredito limitą, o atsakovas įsipareigojo panaudojęs kredito limitą, kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas, delspinigius ar kitas sutartyje numatytas sumas (sutarties 2.1-2.2 punktai).

2019 m. spalio 23 d. pranešimu Nr. 5-157925 dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų vykdymo ir sutarties nutraukimo (22 e. b. l.) atsakovui nustatytas terminas padengti susidariusį įsiskolinimą iki 2019 m. lapkričio 10 d., taip pat nurodyta, kad neįvykdžius reikalavimo sumokėti pradelstą įsiskolinimą, sutartis Nr. T709063970 bus laikoma nutraukta 2019 m. lapkričio 12 d. Iš pateiktos Kliento mokėjimų istorijos matyti, kad pagal sutartį paskutinės įplaukos buvo 2019 m. birželio 28 d, šių įplaukų grąžinti panaudotą kreditą, apmokėti susidariusias palūkanas ir delspinigius nepakako (40-41 e. b. l.). Įrodymų, kad atsakovas iki pranešime nurodyto termino būtų apmokėjęs ieškovės nurodytą įsiskolinimą ar ginčijęs sutarties nutraukimą, nėra pateikta. 2019 m. birželio 14 d. Reikalavimo teisų į skolas perleidimo sutartimi Nr. 19-50-06 pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ perleido ieškovei teises į atsakovo įsiskolinimus pagal sutartį Nr. T709063970 (5-9 e. b. l.). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. balandžio 9 d. pranešimu (23-24 e. b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Tai reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

Ieškovė pateikė 2019 m.. lapkričio 29 d. atsakovui registruotu paštu, nurodytu sutartyje, išsiųstą pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriame nurodyta informacija apie pradinės kreditorės reikalavimą ir jo perleidimą naujajai kreditorei UAB „Gelvora“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčytų aplinkybes, susijusias su jos informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą. Darytina išvada, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės naujajai kreditorei (ieškovei) perleidimą.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos arba netinkamai įvertintos aplinkybės iš esmės lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų, galiojusių kredito suteikimo metu, 9 punktu numatyta, jog laikoma, kad vartojimo kredito davėjas laikosi atsakingojo skolinimo principo, jeigu sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis sudaro ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Tvariomis pajamomis pripažįstamos tokios vartojimo kredito gavėjo pajamos, kurių pagrįstai galima tikėtis vartojimo kredito suteikimo laikotarpiu. Pagal šių Nuostatų 10-11 punktus turi būti įvertintos kreditų, kurių daliniai grąžinimai nenumatyti, vidutinės santykinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito ir palūkanų įmokų sumą iš kredito trukmės. Priimant sprendimą dėl vartojimo kredito teikimo atsižvelgiama į ne mažiau kaip keturių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų istorijos vidurkį ir vertinama, ar sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti. Vartojimo kredito davėjas, apskaičiuodamas vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką, vertina jam žinomas ir (arba) galimas žinoti vartojimo kredito gavėjo išlaidas, susijusias ne tik su vartojimo kredito grąžinimu, bet ir su kitais vartojimo kredito gavėjo turimais įsipareigojimais finansų įstaigoms (kitais kreditais, finansine išperkamąja nuoma, kredito kortelės limito grąžinimo grafiko įmokomis ir t. t.), ir atsižvelgia į pajamas, liekančias sumokėjus vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad atsakovo kreditingumą pradinė kreditorė nustatė įvertindama duomenis apie atsakovo pajamas už paskutinius 4 mėnesius iki sutarties sudarymo. Pradinė kreditorė nustatė, kad sudarant sutartį, atsakovo paskutinių keturių mėnesių mėnesio pajamų vidurkis yra 627,35 Eur, turimų mėnesio finansinių įsipareigojimų dydis, sudarant vartojimo kredito sutartį, 128 Eur, tvarių pajamų dydis 627,35 Eur, mėnesio finansinių įsipareigojimų suma sudarius sutartį – 250,91 Eur, atsakovo pajamų ir įsipareigojimų santykis buvo 40 proc. Remiantis šiais duomenimis, pradinis kreditorius vertino, kad atsakovo pajamos laikytinos pakankamomis ir tvariomis sudaryti sutartį.

Į bylą pateikta Kredito panaudojimo ataskaita patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. -2019 m. rugpjūčio 15 d. laikotarpiu atsakovui buvo suteiktas 1980 Eur kredito limitas, kurio 1952 Eur suma buvo naudojamas atsakovo poreikių tenkinimui, be to, iš kredito limito buvo padengta 653,65 Eur palūkanų bei 8,67 Eur delspinigių. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, neginčijo sutarties nutraukimo, nepateikė įrodymų apie gauto vartojimo kredito (ar dalies jo) grąžinimą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 980 Eur negrąžintą kreditą tenkintinas (CK 6.38, 6.870 straipsniai, 6.874 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 136,97 Eur sutartines/pelno palūkanas, paskaičiuotas pagal Sutarties 1.12 ir 5.4 punktus. Sutarties bendrosios dalies 1.12 punkte nurodyta, kad palūkanos yra sutartyje nurodytos metinės palūkanos, kurias klientas moka ž faktiškai panaudotą kredito limito ir viršyto kredito limito sumas už laikotarpį, kuriuo klientas naudojasi kredito limitu/viršytu kredito limitu; palūkanos skaičiuojamos nuo pirmos kredito limito panaudojimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito padengimo. Sutarties Bendrosios dalies 5.4 punkte numatyta, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kredito panaudojimo dienos ir skaičiuojamos iki visiško kredito limito grąžinimo. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 punktu šalys susitarė dėl 19,2 procentų metinių palūkanų dydžio. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju už 2019 m. liepos 1 d. – 2019 m. lapkričio 11 d. laikotarpį yra susidaręs 136,97 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pradinei kreditorei ar ieškovei būtų sumokėjęs nurodytą mokėjimo palūkanų įsiskolinimą (CPK 178 str.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 136,97 Eur mokėjimo palūkanų.

Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 178,20 Eur delspinigių, paskaičiuotų pagal Sutarties 5.11 punktą, taikant 0,05 proc. dydį, už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 8 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017).

Sutarties 5.11 punktu šalys susitarė dėl atsakovui taikomų netesybų – 0,05 proc. dydžio delspinigių mokėtinų nuo pradelstos sumos, už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Ieškovė paskaičiavo 178,20 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 8 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d.. Atsižvelgiant tai, kad atsakovas praleido sutartinių prievolių įvykdymo terminus, ieškovei iš atsakovo priteistina 178,20 Eur delspinigių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 2295,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. gruodžio 27 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 52 Eur žyminis mokestis. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteitina 52 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 46,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tenkinus ieškinį, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „GelvoraSergel“, j. a. k. 125164834, naudai 1 980 Eur (tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt eurų) skolą, 136,97 Eur (šimtas trisdešimt šeši eurai devyniasdešimt septyni centai) palūkanų, 178,20 Eur (šimtas septyniasdešimt aštuoni eurai dvidešimt centų) delspinigių, 5 (penki) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 2295,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52 Eur (penkiasdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 46,48 Eur (keturiasdešimt šeši eurai keturiasdešimt aštuoni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.