Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) P. B. prašymą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-20 sprendimo už akių įvykdymo atidėjimo, suinteresuotas asmuo (ieškovas)- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, tretieji asmenys- Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Varėnos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstyta, matyti, kad privalomas nurodymas susitvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą faktiškai turėjo būti įvykdytas iki 2017-12-19. Kitu atveju, t. y. per nustatytą terminą nesutvarkius statybą leidžiančių dokumentų pareiškėjas įpareigotas per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą pastatą – medinę lauko virtuvę. Iš esmės atsižvelgiant į teismo sprendimo įsiteisėjimo datą (2016-12-19) savavališko statybos padariniai turėtų būti pašalinti iki 2018-03-19. Kaip nurodė pareiškėjas, jis dėl objektyvių priežasčių, t. y. neaiškių turto dalių, kol kas negalėjo parengti nei projektinės dokumentacijos nei gauti statybą leidžiančio dokumento.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnį ir TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, kur numatyta, kad „dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą“ pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo.

Paaiškino, kad remdamasi TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalies nuostatomis šiuo metu siekia gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl neaiškių turto dalių ir turto paveldėjimo bylos parengimo po brolio Z. B. mirties, teismo 2015-07-20 sprendimu už akių, įsiteisėjusiu 2016-12-19, nustatyto privalomojo nurodymo savavališkoms statyboms sutvarkyti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių įvykdyti nespės.

Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, t. y. CPK numatyta galimybė teismui modifikuoti sprendimo vykdymą, išdėstyti jo vykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pabrėžęs, jog galima atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis ar susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą.

Dėl nurodytų svarbių priežasčių, t. y. procedūrų reikalingų reikiamai dokumentacijai parengti ir užvestos civilinės bylos dėl paveldėjimo, matyti, kad siekdamas įteisinti savavališką statybą ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnį ir TPSVPĮ 14 straipsnio 4 – 5 dalies nuostatas, pareiškėjas nurodo, kad turi teisę prašyti teismą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą naudojantis sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutu.

Atsižvelgiant į galimą užvestos civilinės bylos dėl paveldėjimo nagrinėjimą, reikalingos dokumentacijos dėl palikimo priėmimo įforminimo notarų biure, nustatant turto dalis ir statybą įteisinančios dokumentacijos parengimą, prašo teismą privalomojo nurodymu vykdymo terminą pratęsti 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Mano, kad per šį laiką bus sutvarkyta visa reikiama paveldėjimo dokumentacija, nustatytos tikslios turto dalys ir parengta reikiama statinio – medinės lauko viralinės projektinė ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo dokumentacija.

Teismo posėdyje pareiškėjas pilnai palaikė savo prašyme išdėstytus motyvus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir prašė prašymą tenkinti.

Pareiškėjo P. B. atstovė prašė prašymą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas per sprendimu už akių nustatytą terminą negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, kadangi namų valdos žemės sklypas priklauso ne tik jam, bet priklausė ir 1998 m mirusiam broliui Z. B.. Mirusio Z. B. paveldėjimas nėra sutvarkytas, todėl jis negalėjęs gauti sutikimų iš įpėdinių dėl nurodomos savavališkos statybos įteisinimo. Šiuo metu P. B. yra padavęs pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr.e2YT-1299-308/2018.Tačiau šios bylos išnagrinėjimas gali užtrukti, kadangi vienas iš bylos suinteresuotų asmenų I. B. (Z. B. dukra) pareiškė prieštaravimą P. B. pareiškimui. Iki šiol nėra žinoma kitų suinteresuotų asmenų(galimų įpėdinių) - Z. B. sūnaus E. B. ir jo buvusios sutuoktinės R. B. pozicijos dėl pareiškimo.Net išsprendus paveldėjimo klausimą bus reikalingas laikas namų valdos žemės sklypo nuosavybės teisių įregistravimui bei paruošti projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą ar rašytinį sutikimą. Visiems šiems klausimams sutvarkyti bus reikalingas nemaža laiko ir dėl to pareiškėjo prašomas terminas yra pagrįstas ir realus.

Suinteresuoto asmens – (ieškovo) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau inspekcija) atstovas posėdyje nedalyvavo. Pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo (atsakovo) P. B. prašymą nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai (CPK 18 straipsnis, 624 straipsnis, 646 straipsnio 1 dalis). CPK 18 straipsnio teisės norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/201 T). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų įvertinama abiejų šalių turtinė padėtis, taip pat tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-396-464/2012).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip išimtis iš bendrųjų teismo sprendimo vykdymo taisyklių, todėl taikytina griežtai laikantis tokią išimtį numatančių teisės aktų bei jų taikymo taisyklių.

Inspekcijos nuomone, skolininko prie pareiškimo pridėti dokumentai ir faktinių aplinkybių aprašymas nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju tenkinamos CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

Svarbu pažymėti, kad CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, byloje nesant sunkią materialinę padėtį ar kitas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pažeidžia ne tik ieškovo, išieškotojo interesus, bet ir teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus.

Teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo vykdymo termino atidėjimo (pratęsimo) skolininkas nurodo, kad sprendimo vykdymas atidėtinas iki 2020 m. kovo 19 d., nes skolininkas negalėjo pradėti rengti projektinės dokumentacijos, nes „nebuvo aiškios žemės sklypo bendraturčių dalys, iki galo nesutvarkytas paveldėjimas po brolio Z. B. mirties (duomenys neskelbtini), šiuo metu pareiškimu esu kreipęsis į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo nustatymo, kad M. B., mirė (duomenys neskelbtini), po sūnaus Z. B. mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo paveldimą turtą“.

Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas net vienerių metų terminą įvykdyti sprendimą jau įvertino, kad toks terminas yra pagrįstas, protingas bei užtikrinantis statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą (šio termino skolininkas taip pat neginčijo). Teismas, nustatydamas vienerių metų terminą įvykdyti sprendimą, atsižvelgė į objektyviai egzistuojančias faktines bylos aplinkybes, todėl sprendimo vykdymo stadijoje nebegali priklausyti nuo skolininko nurodomų subjektyvaus pobūdžio aplinkybių.

Pastebėtina, kad skolininkas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo ne tik pasibaigus teismo sprendimo vykdymo terminui, bet dar praėjus vieneriems metams nuo teismo sprendimo priverstinio vykdymo. Šiuo atveju skolininkas teismo sprendimo įpareigojimą „nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui) dėl savavališkai pastatyto pastato – medinės lauko virtuvės, esančios žemės sklype (kadastrinis Nr. 3828/0001:112) Merkio g. 45, Puvočių k., Marcinkonių sen., Varėnos r.“ turėjo įvykdyti iki 2016-08-20, to nepadarius, teismo įpareigojimą „nugriauti savavališkai pastatytą pastatą – medinę lauko virtuvę, esančią žemės sklype (kadastrinis Nr. 3828/0001:112), adresu Merkio g. 45, Puvočių k., Marcinkonių sen., Varėnos r., ir sutvarkyti statybvietę“ turėjo įvykdyti iki 2016-11-20.

Remiantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, skolininkas turi įrodyti ne tik savo sunkią turtinę padėtį šiuo metu, taip pat kitas svarbias aplinkybes, nurodytas CPK 284 straipsnyje, bet ir realias galimybes bei pastangas įvykdyti teismo sprendimą iki prašomo nustatyti termino (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, skolininkas nepateikė įrodymų, patvirtinančių realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą iki prašomo termino.

Manytina, kad CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti aiškinamos griežtai, o išimtinių aplinkybių, pateisinančių ir leidžiančių nukrypti nuo įprastinių nuostatų taikymo, buvimo įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam jomis pasinaudoti.

Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrįstas būtinumas atidėti teismo sprendimo įvykdymo terminą bei nepateikti pakankami ir leistini įrodymai, patvirtinantys CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtines aplinkybes, sąlygojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimą. Vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, byloje nesant CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pažeidžia teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus. Be to, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkui. Remdamiesi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis prašo skolininko pareiškimo netenkinti.

Trečiojo asmens – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovas posėdyje nedalyvavo. Pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo (atsakovo) P. B. prašymą nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal atsakovės I. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-626-378/2015).

Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Pareiškėjas savo 2018-02-12 prašyme nurodo, kad teismo nustatytu privalomojo nurodymo vykdymo laikotarpiu negalėjo pradėti rengti statinio projektinės dokumentacijos, nes nebuvo aiškios žemės sklypo bendraturčių dalys. Kita vertus, iš prie pareiškėjo prašymo pridėto 9 priedo NTR centrinio duomenų banko išrašo Nr. 38/9891 matyti, kad žemės sklypų bendraturčių dalys išskirtos. Be to, pareiškėjas pats prašyme nurodo, kad žemės sklypo dalys, kuriame yra savavališkai pastatytas statinys yra įregistruotas mirusio brolio Z. B. vardu.

Kita priežastis, kurią pareiškėjas nurodo dėl ko negalėjo parengti projektinė dokumentacijos savavališkai statybai įteisinti, yra iki galo nesutvarkytas paveldėjimas po brolio mirties 1998-11-20. Tokiu būdu, pareiškėjas ilgiau nei per 3 metus nuo inspekcijos privalomojo nurodymo jam surašymo (2014-09-22) nesugebėjo pašalinti savavališkos statybos ar jos įteisinti dėl iš esmės vienintelės priežasties – nesutvarkyto paveldėjimo po brolio mirties, kuri egzistavo jau ilgą laiką. Pareiškėjas termino savavališkai statybai pašalinti metu (kuris prasitęsė dėl rašymo klaidos Varėnos apylinkės teismo sprendime iki 2018-03-19) praktiškai nesiėmė jokių veiksmų jai įteisinti ar pašalinti ir tik baigiantis minėtam terminui 2018-01-04 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo. Dėl to, dar vieno papildomo 2 metų termino nustatymas, reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, jo toleravimą ir garantijų, kad teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinęs neteisėtos statybos padarinių ar jos neįteisinęs per nustatytus terminus asmuo tikrai atliktų šiuos veiksmus per dar vieną pakartotinai nustatytą terminą, nebuvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovams nedalyvaujant.

Trečiojo asmens – Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovas posėdyje nedalyvavo. Pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo (atsakovo) P. B. prašymą nurodė, jog administracija neprieštarauja, kad sprendimo vykdymas būtų atidėtas, jeigu teismas konstatuos, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra nepalankios jį įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, Varėnos rajono savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui nedalyvaujant.

2018-04-16 teisme gautas suinteresuoto asmens – (ieškovo) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento prašymas civilinę bylą nagrinėti inspekcijos atstovui nedalyvaujant, atsižvelgiant į 2018-03-07 raštu pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas (atsakovas) P. B. bei jo atstovė advokatė neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama suinteresuoto asmens bei trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant. Byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant nurodytų asmenų atstovams.

Teismas konstatuoja:

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką<....>.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2015-07-20 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-706-308/2015, kuriuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nustatė skolininkui 1 (vienerių) metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui) dėl savavališkai pastatyto pastato – medinės lauko virtuvės, esančios žemės sklype (kadastrinis Nr. 3828/0001:112) (duomenys neskelbtini), įteisinimo. Per nustatytą terminą neįvykdžius nustatytų įpareigojimų, įpareigojo skolininką per 3 (tris) mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą pastatą – medinę lauko virtuvę, esančią žemės sklype (kadastrinis Nr. 3828/0001:112), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

2016-11-28 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotam pareigūnui patikrinus ar įvykdytas teismo sprendimas ir nustačius, kad teismo sprendimas nustatytu terminu neįvykdytas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017-02-24 raštu Nr. 2D-2340-(15.24E) perdavė teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą byloje antstolės Janės Jakimavičienės kontorai priverstiniam vykdymui.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017-10-02 raštu Nr. 2D-13687-(15.24E), vadovaudamasis CPK 639 straipsnio 3 punktu, 640 straipsnio 2 punktu, paprašė antstolės Janės Jakimavičienės informuoti apie vykdomojo rašto vykdymo eigą.

Antstolė Janė Jakimavičienė 2017-11-07 raštu Nr. S-170019316 informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą apie ketinimą kreiptis į apylinkės teismą, su prašymu skirti skolininkui iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nurodymą dieną išieškotojo (Inspekcijos) naudai CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į pareiškėjo (atsakovo) pareiškime bei jo atstovės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Iš pateikto 2017-10-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,17 ha dydžio namų valdos žemės sklypo,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkais yra įregistruoti P. B. gim. (duomenys neskelbtini) (8/17 dalys) ir Z. B. gim. (duomenys neskelbtini) (7/17 dalys).

Pateiktu (duomenys neskelbtini) mirties įrašu Nr.43 patvirtinama, kad Z. B. gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Iš Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose iškeltos civilinės bylos Nr.e2YT-1299-308/2018 matyti, kad P. B. 2018-01-12 kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad M. B. mirusi (duomenys neskelbtini), po sūnaus Z. B. mirties (duomenys neskelbtini),priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Šioje byloje pateikta Varėnos raj.-2-ojo notarų biuro pažyma nurodoma, kad po Z. B. gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo vesta. Byloje pateiktais 2009-02-27 P. B. pareiškimu apie palikimo priėmimą ir 2009-03-05 išduotu paveldėjimo teisės liudijimu patvirtinama, kad P. B. yra paveldėjęs M. B. palikimą. Byloje suinteresuotų asmenų atsiliepimai nebuvo gauti ir bylos nagrinėjimas buvo paskirtas posėdyje 2018-04-17. Iki posėdžio pradžios buvo gautas suinteresuoto asmens I. B. (mirusio Z. B. dukros) atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi ji tik 2018-04-09 gavo sprendimą dėl valstybės nemokamos teisinės pagalbos suteikimo jai bei su atstovu dar nesuderino pozicijos dėl pareiškėjo pareiškimo, bet E. B. šiuo metu su P. B. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutinka. Posėdis byloje paskirtas 2018-05-14.

Tokiu būdu iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, bei iš Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose iškeltos civilinės bylos Nr.e2YT-1299-308/2018 matyti, kad per teismo sprendimu nustatytą laikotarpį buvo ir šiuo metu yra iškilusios objektyvios kliūtys P. B. nustatyta tvarka įvykdyti teismo sprendimą. Iki kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr.e2YT-1299-3085/20108 ir įsiteisės teismo sprendimas, bei nebus aiškūs mirusio Z. B. įpėdiniai, tai P. B. neturės faktinės galimybės gauti iš namų valdos žemės sklypo bendrasavininko sutikimo dėl nurodyto teismo sprendime statinio įteisinimo, t.y. jis neturės net galimybės pradėti tvarkyti pradinius dokumentus dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Iškilus šalių ginčui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bylos išnagrinėjimas bei sprendimo įsiteisėjimas gali ženkliai užsitęsti, kadangi nagrinėjant bylą suinteresuoti asmenys gali teikti savo savarankiškus reikalavimus. Tuo atveju, jeigu juridinę reikšmę turintis faktas dėl paveldėjimo būtų nustatytas kam nors iš suinteresuotų asmenų, tai P. B. turėtų teisę prašyti paveldėtojo(ų) duoti sutikimą dėl statinio statybos, o atsisakius duoti sutikimą ginčyti tokį atsisakymą teisme. Tokiu būdu matyti, kad procesas dėl Z. B. palikimo paveldėjimo įforminimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre, bei jo įpėdinio(ių) sutikimo dėl statinio statybos gavimo gali ženkliai užsitęsti. Po Z. B. palikimo klausimų sutvarkymo ir gavus įpėdinio(ių) sutikimą dėl statinio statybos pareiškėjas privalės paruošti statinio projektinę dokumentaciją ir projektinius sprendinius turės derinti su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, kadangi statinys yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, kur yra taikomas specialus reguliavimas dėl statinių statybos ,bei tik po to kreiptis į Varėnos rajono savivaldybės administraciją gauti statybą leidžiantį dokumentą (suderinti projektą, gauti rašytinį pritarimą ir kt.).

Iš pareiškėjo pasisakymo teismo posėdyje matyti, kad pareiškėjas sunkiai orientuojasi dėl visų reikalingų procedūrų įteisinant nurodomą statinį ir tai taip pat gali būti kliūtimi kuo greičiau sutvarkyti projektinę statinio dokumentaciją. Pareiškėjas (atsakovas) siekia įvykdyti teismo sprendimą, tačiau jam nepavyksta atlikti to, kadangi viskas nepriklausė vien nuo jos valios, t. y. po sprendimo priėmimo nebuvo išspręstas Z. B. palikimo klausimas, kas esmingai trukdė jam įgyvendinti teismo sprendimą. Tačiau pateiktais dokumentais neginčijamai įrodyta, jog šiuo metu pareiškėjas pagal savo galimybes stengiasi vykdyti savavališkos statybos padarinių šalinimą, t.y.pradėjo teisines procedūras, kurias išsprendus, būtų galima per tam tikrą laiko terminą įvykdyti teismo sprendimą. Iš pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui įvykdyti teismo sprendimą bus reikalingas gan ilgas laiko terminas. Todėl vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjo pateiktas prašymas tenkintinas nustatant dviejų metų terminą Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-20 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-706-308/2015 įvykdymui. Toks terminas atitinka Statybos įstatyme numatytus terminus ir turėtų būti pakankamas sprendimui įvykdyti, atsižvelgiant į reikalaujamų faktinių veiksmų atlikimą, šalinant savavališkos statybos padarinius. Kartu atkreiptinas skolininko dėmesys, kad per nustatytą terminą jis turi būti aktyvus vykdant teismo sprendimą ir tinkamai realizuoti jam suteiktas procesines teises.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti .

2015-07-20 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-706-308/2015, kuriuo atsakovui P. B. a.k(duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 1(vienerių)metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, vykdymą atidėti 2(dvejiems)metams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.