- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-322-794/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31168-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- M. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5067-1090/2020 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui M. B., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B., mokamą po 500,00 EUR kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo 2.241,95 EUR išlaikymo vaikui įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo M. B. nepilnamečiui vaikui A. B. laikiną išlaikymą, mokamą po 500,00 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo M. B. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B. laikiną išlaikymą, mokamą po 160,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme priėmimo dienos (2020 m. sausio 8 d.) iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje, nutarties priėmimo metu, šioje proceso stadijoje, nesurinkus pakankamai įrodymų, nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į vaiko amžių (gim. (duomenys neskelbtini)) ir teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, ieškovės prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečio vaikui reikalingą išlaikymą 160,00 EUR periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė A. P. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo M. B. nepilnamečiam vaikui A. B. laikiną išlaikymą po 500,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 160,00 EUR laikino išlaikymo dydį visiškai nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kuriais remiantis sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui pakaks būtent 160,00 EUR per mėnesį, nors pareigą motyvuoti savo sprendimą teismas privalo.
5.2. Teismo nepagrįstai nustatytas 160,00 EUR laikino išlaikymo dydis net nesiekia nutartyje minimo orientacinio kriterijaus dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio - pusės Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, kurios ½ dalis šiuo metu yra 303,50 EUR.
5.3. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovės sunkią finansinę padėtį, tai, kad ji negali viena išlaikyti vaiko, apmokėti už jam būtinas terapijas, raidos vystymąsi skatinančius užsiėmimas, o atsakovas visiškai prie vaiko išlaikymo neprisideda nei finansiškai, nei savo priežiūra, nors turi turto ir jo gaunamos pajamos kas mėnesį siekia 1.171,72 EUR.
Atsiliepimas
6. Atsakovas M. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Visų pirma, ieškovė jokių pretenzijų atsakovui dėl nepakankamo prisidėjimo prie sūnaus išlaikymo niekad nekėlė. Nuo pat sūnaus gimimo atsakovas faktiškai vienas pats išlaikė sūnų, savo lėšomis apmokėdavo visas išlaidas, kurios susidarydavo dėl sūnaus gyvenimo, auginimo, sveikatos ir kitų poreikių. Be to, atsakovas savo lėšomis pirko sūnui rūbų, maistą, ėjo pas gydytojus, apmokėdavo reikiamas procedūras, todėl puikiai žino vaiko poreikius.
Šalies argumentai
6.2. Ieškovė yra nurodžiusi sūnaus poreikių apskaičiavimą, tačiau nurodytos piniginės sumos yra ženkliai padidintos, todėl vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje prašys ieškovės paaiškinti dėl nurodytų sumų vaiko poreikiams.
6.3. Ieškovė nepateikė teismui nei vieno įrodymo patvirtinančio prašomos priteisti išlaikymo sumos pagrįstumo, visos sąskaitos, kurias pateikė ieškovė yra su datomis nuo 2019 m. birželio mėn., t. y. nuo tada kai ji paliko atsakovą ir išėjo su vaiku į nežinią.
6.4. Atsakovo nuomone, tokios didelės pinigų sumos, kokia prašoma priteisti sūnaus poreikiams patenkinti, nereikia. Atsižvelgiant į sūnaus amžių, jo poreikius, jo išlaikymui visiškai pakanka skirti apie 350-400 eurų per mėnesį, kurių ½ dalį, t. y. kiekvienam iš tėvų skiriant 170-200 EUR.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia (be kita ko), ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno iš sutuoktinių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
10. Vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas – įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje. Įstatymo leidėjas CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtino lygias tėvo ir motinos teises ir pareigas savo vaikams. Abu tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą dorai auklėti, prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Be to, įstatymų leidėjas nustatė tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei būklei ir užtikrinti būtinas vaiko raidai sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei būklei (CK 3.192 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinės būklės kriterijus reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jeigu tai galima padaryti įvertinus tėvų turtinę būklę (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Jei to padaryti negalima, tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės
12. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą po 160,00 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje.
13. Nagrinėjamu atveju, atsakovas neskundžia nustatytos laikinos išlaikymo sumos. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į specialius vaiko poreikius, įstatymo nuostatą bei formuojamą praktiką, kad vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, atskirai gyvenantis vienas iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui turėtų teikti ne mažesnį kaip 500,00 EUR per mėnesį dydžio išlaikymą.
14. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kadangi kiekvienu atveju būtina individualiai įvertinti reikšmingus kriterijus ir tik tada galima spręsti dėl išlaikymo dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas laikiną išlaikymą būtent 160,00 EUR sumai šios savo išvados visiškai nemotyvavo. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis 2019 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 607,00 EUR (atskaičius mokesčius apie 425, 00 EUR). Taigi net atsižvelgiant į šį kriterijų, priteistino laikino išlaikymo dydis būtų gerokai didesnis nei 160,00 EUR (425/2 – 212,50 EUR). Antra, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nurodydamas teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1789-661/2019, 20 p.), kuria vadovavosi pagrįsti padarytas išvadas detaliau nieko nepasisakė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nurodyta nutartimi (CPK 179 str. 3 d.) konstatuoja, jog joje nurodytos faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, neatitinka ir priteistino laikino išlaikymo dydis. Be to, laikinas išlaikymas priteistas daugiau nei vienam nepilnamečiui vaikui, kai tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas laikino išlaikymo vienam vaikui pritesimo klausimas, tad jokio pagrindo vadovautis šia nurodyta nutartimi nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo (CPK 4 straipsnis, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).
16. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje, nesurinkus pakankamai įrodymų, nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių (gimęs (duomenys neskelbtini)), turimus specialius poreikius, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta suma (po 160,00 EUR per mėnesį) nėra pakankama, kad užtikrintų vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, todėl ši suma didintina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji šalių turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai ir kokia reikalinga optimali kiekvienam vaikui išlaikyti suma. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Šios aplinkybės rodo tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas, tik preliminariai įvertinęs pateiktus duomenis, tik laikinai užtikrina nepilnamečių vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, įvertinęs vaiko turimus specialius poreikius, taip pat įvertinęs aplinkybes, kad abu tėvai privalo vienodai prisidėti prie savo vaikų išlaikymo, vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, konstatuoja, jog vaiko išlaikymui atsakovas turėtų skirti sumą, nežymiai didesnę nei pusę minimalios mėnesinės algos dydžio, t. y. po 260,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Laikytina, jog tokia suma nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, o vaiko būtinieji poreikiai bus užtikrinti.
17. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
18. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms (įskaitant šalių turtinės padėties, vaiko poreikių ir pan.), šalys turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo. Tikroji šalių turtinė padėtis, galimybė bei būtinumas teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, bus nustatytos ir įvertintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri keistina – nustatant, kad šalių nepilnamečio vaiko laikinam išlaikymui iš atsakovo priteistina po 260,00 EUR kas mėnesį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį pakeisti.
Priteisti iš atsakovo M. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą po 260,00 EUR (du šimtai šešiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. sausio 8 d.) iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant ieškovę A. P. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiui vaikui A. B. skirtas lėšas, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.