- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-421-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13625-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- R. M.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundus dėl antstolės B. P. neveikimo ir antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. P., R. T.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė teismui du skundus dėl antstolės neveikimo ir antstolės veiksmų, kuriais ginčija antstolės veiksmų teisėtumą vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/04030.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. e2YT-18857-845/2023 prijungtos civilinės bylos Nr. e2YT-19069-1134/2023 ir 2YT-20184-1098/2023, suteikiant civilinei bylai vieną numerį Nr. e2YT-18857-845/2023.
3. Byloje nustatyta, kad 2023 m. spalio 3 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl 2023 m. rugsėjo 14 d. patvarkymo Nr. S-23-171-24239 dėl informacijos pateikimo ir 2023 m. rugsėjo 14 d. patvarkymo Nr. S-23-171-24240 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Pareiškėjas taip pat 2023 m. spalio 4 d. pateikė skundą dėl antstolės 2023 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymo Nr. S-23-171-22590 dėl skundo nagrinėjimo termino sustabdymo bei pateikė teismui 2023 m. rugsėjo 15 d. skundą dėl antstolės neveikimo, su prašymu įpareigoti antstolę išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. el. paštu antstolei išsiuntė skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymo, prašydamas jį panaikinti ir priimti kitą patvarkymą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (ne)atnaujinimo ir grąžinimo pagal CPK 608 straipsnio nustatytą tvarką ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0171/17/04030, panaikinti visus antstolės patvarkymus bei grąžinti pareiškėjui 564,40 Eur. Pareiškėjo teigimu, antstolė 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundo neišnagrinėjo, nepersiuntė teismui, apie šią aplinkybę pareiškėjas sužinojo iš antstolės 2023 m. rugsėjo 14 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundo antstolė nenagrinėjo, o 2023 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. S-23-171-22590 sustabdė jo nagrinėjimą, nors teisės aktai tai nenumato; taigi, toks veikimas negali būti laikomas teisėtu, nes prieštarauja CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytam imperatyviam skundo išnagrinėjimo terminui. Pažymėjo, kad pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. pateiktas skundas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl antstolė turėjo jį išnagrinėti, o ne priimti patvarkymus Nr. S-23-171-24239 dėl informacijos pateikimo, Nr. S-23-171-24240 dėl vykdomosios bylos grąžinimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei patvarkymo Nr. S-23-171-22590 dėl skundo nagrinėjimo termino sustabdymo.
5. Antstolė B. P. 2023 m. spalio 9 d. Nr. S-23-171-26522 pareiškėjo skundų netenkino ir persiuntė juos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6. Nurodė, kad 2017 m. spalio 31 d. Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-171-21205 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį Nr. e2-782-897/2017 dėl 350 Eur laikino išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojo R. T. naudai. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas (skolininkas) pateikė skundą dėl Nr. e2-782-897/2017 nutarties teisėtumo, kurį antstolė persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2018 m. sausio 4 d. nutartimi teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) skundą, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Pažymėjo, kad 2017 m. liepos 10 d. nutarties Nr. e2-782-897/2017 teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas ir civilinėse bylose Nr. 2YT-6232-925/2023 bei Nr. e2YT-13032-545/2023, kuriose teismas sprendė ir dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. nutarties Nr. e2-782-897/2017; pareiškėjo skundai nebuvo tenkinti. Antstolės teigimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktuose 2023 m. spalio 3 d. ir 2023 m. spalio 4 d. skunduose yra keliami tie patys klausimai, kurie jau buvo išnagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Antstolės priimti patvarkymai Nr. S-23-171-24239, Nr. S-23-171-24240 ir Nr. S-23-171-22590 priimti teisėtai, pagrįstai, todėl skundai dėl antstolės veiksmų ir skundas dėl antstolės neveikimo turėtų būti atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkinti pareiškėjo R. M. skundai dėl antstolės B. P. veiksmų ir neveikimo.
8. Teismas nurodė, kad:
8.1. Vykdomoji byla skundo pateikimo dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 22 d., buvo prijungta prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2S-1951-852/2023, kurioje buvo spendžiamas apeliacine tvarka klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutarties teisėtumo, skundo nagrinėjimui buvo reikalinga vykdomojoje byloje esanti medžiaga, todėl pripažintina, jog egzistavo CPK 627 straipsnio 6 punkte nustatytas pagrindas sustabdyti 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundo nagrinėjimą. Taigi, antstolė teisėtai ir pagrįstai vykdymo procese priėmė 2023 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymą Nr. S-23-171-22590 dėl skundo nagrinėjimo termino sustabdymo iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2S-1951-852/2023 ir grąžinta antstolei vykdomoji byla Nr. 0171/17/04030.
8.2. Antstolė 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23171-24239 dėl informacijos pateikimo, kuriame pareiškėjui buvo išaiškintina, jog jo 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundas nėra laikytinas kaip skundas dėl antstolės procesinių veiksmų. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokia antstolės pozicija. 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundu pareiškėjas prašė panaikinti 2023 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymą, priimti kitą patvarkymą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (ne)atnaujinimo ir grąžinimo pagal CPK 608 straipsnio nustatytą tvarką bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0171/17/04030, panaikinti visus antstolės patvarkymus bei grąžinti pareiškėjui 564,40 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties Nr. e2-782-897/2017 teisėtumas ir vykdytinumas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis: 2018 m. sausio 4 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-3388-861/2018, 2023 m. kovo 21 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-6232-925/2023, 2023 m. birželio 30 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-13032-545/2023. Visose minėtose civilinėse bylose pareiškėjas skundė teismo procesinius sprendimus, tačiau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskiruosius skundus dėl minėtų nutarčių, visose civilinėse bylose paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartis. Nors pareiškėjas ir teigia, kad antstolės priimti procesiniai sprendimai dėl 2017 m. liepos 10 d. nutarties Nr. e2-782-897/2017 vykdytinumo yra neteisėti bei viršijantys antstolei suteiktus įgaliojimus, teismas tai vertino tik kaip pastarojo subjektyvią nuomonę.
Šalies argumentai
8.3. Antstolė pagrįstai pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. pateikto skundo nevertino kaip skundo dėl antstolės procesinių veiksmų, nurodydama, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių, teikė pasikartojančius argumentus, išnagrinėtus pirmosios ir antros instancijos teismuose, dėl ko antstolė pagrįstai vertino, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomai vykdytini ir negali būti kvestionuojami.
8.4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismai procesiniuose sprendimuose, vertindami pareiškėjo skundus dėl antstolės veiksmų, nenustatė, kad antstolė vykdydama 2017 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017, viršijo jai suteiktus įgaliojimus; taigi, antstolė įvykdė vykdomąjį dokumentą ir pagrįstai priėmė 2023 m. rugsėjo 14 d. patvarkymą Nr. S-23-171-24240 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
8.5. Teismas padarė išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo 2023 m. spalio 3 d. ir 2023 spalio 4 d. pateikti skundai dėl antstolės veiksmų bei 2023 m. rugsėjo 15 d. pateiktas skundas dėl antstolės neveikimo, yra pagrįsti, byloje nėra įrodymų ar aplinkybių, patvirtinančių, jog antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas, Taigi, antstolė teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundus.
Šalies argumentai
8.6. Pareiškėjo 2023 m. gruodžio 7 d. pateikti prašymai yra visiškai nesusiję su nagrinėjamais antstolės B. P. veiksmais ar neveikimu, dėl jų nebuvo priimti antstolės patvarkymai. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atsisakė nagrinėti 2023 m. gruodžio 7 d. pareiškėjo prašymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėjas R. M. (toliau – apeliantas arba pareiškėjas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Apeliantas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad: 1) nei antstolė, nei teismas nepagrįstai neišnagrinėjo jo 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundo dėl antstolės veiksmų, nepagrįstai nurodė, kad šis skundas nėra laikytinas skundu dėl antstolės veiksmų ir taip pažeidė CPK 510 str. 4 d.; 2) nei antstolė, nei teismas neatsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-782-897/20172023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. priimtas nutartis, kuriose buvo išaiškinta, kad 2017 m. liepos 10 d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra panaikintos ir nebegaliojančios nuo 2017 m. spalio 5 d. Taigi, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti ir išnagrinėti gautus skundus CPK 510 str. 4 d. tvarka dėl antstolės neveikimo bei antstolės neatliktų veiksmų, pašalinti pažeidimus, tačiau to nepadarė, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
12. Kaip minėta, atskirasis skundas yra grindžiamas tuo, kad: 1) nei antstolė, nei teismas nepagrįstai neišnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundo dėl antstolės veiksmų, nepagrįstai nurodė, kad šis skundas nėra laikytinas skundu dėl antstolės veiksmų ir taip pažeidė CPK 510 str. 4 d.; 2) nei antstolė, nei teismas neatsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-782-897/20172023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. priimtas nutartis, kuriose buvo išaiškinta, kad 2017 m. liepos 10 d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra panaikintos ir nebegaliojančios nuo 2017 m. spalio 5 d.
13. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti apelianto nurodomas aplinkybes. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundu dėl antstolės veiksmų prašė: 1) įpareigoti antstolę B. P. panaikinti 2023 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymą ir priimti kitą patvarkymą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui (nuo 2017 m. spalio 5 d. negalioja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017) pateikti vykdyti (ne)atnaujinimo ir grąžinimo pagal CPK 608 str. nustatytą tvarką; 2) Antstolės B. P. vykdomąją bylą Nr. 0171/17/04030 nutraukti ir joje panaikinti visas taikytas priemones, antstolės visus patvarkymus (sprendimus, įvykdytus išieškojimus) panaikinti, atgręžti pareiškėjo R. M. naudai, grąžinti pareiškėjui (28+23,95+503,90+8,55), viso 564,40 Eur.
14. Taigi, iš šio skundo ir kitų pareiškėjo antstolei bei teismams pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad šiuo atveju pagrindinis pareiškėjo tikslas yra visų vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/04030 atliktų veiksmų panaikinimas ir kad antstolė grąžintų iš jo išieškotus 564,40 Eur. Visi kiti pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra išvestiniai iš šio reikalavimo, t. y. pareiškėjas pateikdamas kitus skundus, siekia, jog jam būtų grąžinti išieškoti 564,40 Eur. Dėl šios priežasties atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas turi išsiaiškinti ar yra pagrindas naikinti skundžiamus antstolės patvarkymus ir grąžinti pareiškėjui 564,40 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundas dėl antstolės veiksmų iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017, kurioje nustatyti prejudiciniai faktai, turintys ypatingą reikšmę ginčo vykdomojoje byloje; t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus 2023 m. liepos 14 d. nutartį išaiškėjo faktas, kad antstolė priėmė vykdyti ir vis dar tebevykdo negaliojančią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį, kuri dar 2017 m. spalio 5 d. nebeteko prasmės, nebegali sukurti, nebesukuria jokių teisinių pasekmių, pasibaigęs jos galiojimo terminas.
16. Šia aplinkybe yra grindžiami ir visi kiti antstolei ir teismams po 2023 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai, tik vėlesniuose dokumentuose pareiškėjas savo poziciją dar grindžia ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, kokią reikšmę ginčo vykdomajai bylai turi minėtose nutartyse konstatuos aplinkybės.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017 teisėtumas ir vykdytinumas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis: 2018 m. sausio 4 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-3388-861/2018, 2023 m. kovo 21 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-6232-925/2023, 2023 m. birželio 30 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-13032-545/2023. Pabrėžtina, kad visose minėtose civilinėse bylose pareiškėjas skundė teismo priimtus procesinius sprendimus, tačiau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskiruosius skundus dėl minėtų nutarčių, visose bylose paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartis. Paskutinė iš tokių minimų bylų buvo Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-1951-852/2023, kurioje 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartis palikta nepakeista.
18. Taigi, esant įsiteisėjusioms teismų nutartims dėl antstolės veiksmų atliktų iki 2023 m. birželio 30 d., šiuo atveju sprendžiama tik dėl antstolės veiksmų atliktų po 2023 m. birželio 30 d.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017 yra nurodyta, kad esant įsiteisėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarčiai, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šios laikinosios priemonės nebegalioja.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017 yra nurodyta, kad atsižvelgdamas į tai, kad CPK 589 straipsnio 1 dalis skirta teismo sprendimo trūkumams pašalinti, tik kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų, į tai, kad pareiškėjo prašyme minimos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra panaikintos ir nebegaliojančios nuo 2017 m. spalio 5 d., į tai, kad pareiškėjo prašymai yra nesusiję su vykdytinų teismo spendimų vykdymo neaiškumais, <...> teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir juo pareiškėjas iš esmės siekia, kad jam būtų išaiškinta teisinė situacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)galiojimo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, ir neprašoma išaiškinti su vykdytino teismo sprendimo, susijusius vykdymo neaiškumus.
21. Remdamasis šiais Vilniaus miesto apylinkės teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017, pareiškėjas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (laikinas išlaikymas), jau nebegalioja, todėl visi vykdymo veiksmai, kuriuos antstolė atliko vykdydama šią nutartį yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti, o pareiškėjui grąžinta išieškota 564,40 Eur suma. Tokie pareiškėjo teiginiai yra visiškai nepagrįsti.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017, be kita ko, buvo nuspręsta: išskirti nepilnametį vaiką O. M. iš tėvų J. T. ir R. M. aplinkos; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių per 5 darbo dienas nuo šios teismo nutarties priėmimo surasti nepilnamečiui vaikui O. M. laikiną globėją iš vaiko artimos aplinkos; priimti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl laikinosios globos nustatymo nepilnamečiui vaikui O. M., paskiriant vaikui laikiną globėją ir nustatant laikiną vaiko gyvenamąją vietą kartu su globėju, globėjo gyvenamojoje vietoje; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovės J. T. ir atsakovo R. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui O. M. po 175 Eur iš kiekvieno tėvo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtą vaiko laikiną globėją.
23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartyje (kuri kaip minėta Vilniaus apygardos teismo buvo palikta nepakeista) civilinėje byloje Nr. 2YT-3388-861/2018 konstatavo, kad 2017 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės (laikinas išlaikymas) galiojo iki 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties priėmimo dienos, t. y. iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo dienos. Teismas taip pat pažymėjo, kad išieškotojai (laikini vaiko globėjai) turėjo teisę gauti laikiną išlaikymą nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d., o antstolė pagrįstai priėmė ir pradėjo vykdyti išieškotojo pateiktą nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. liepos 26 d. įsakymu, laikinais vaiko O. M. globėjais buvo paskirti E. T. ir R. T..
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. <...> CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
25. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje teismas gali priteisti iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
26. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra specifinės, jos skiriasi nuo kitų CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, tuo, kad yra skirtos užtikrinti nepilnamečių vaikų teises iki tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas tarp tėvų kilęs ginčas. T. y., šeimos bylose pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, priverstine tvarka yra užtikrinama, kad vienas iš tėvų ar abu tėvai tinkamai vykdytų CK 3.192 straipsnyje numatytą pareigą išlaikyti savo vaikus. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra pritaikomos tam, kad ginčo laikotarpiu vaikas nebūtų paliktas be išlaikymo.
27. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog skirtingai nuo kitų laikinųjų apsaugos priemonių, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia teisines pasekmes net ir tuo atveju, jeigu nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau būna panaikinta. T. y. nors tokios laikinosios apsaugos priemonės nepagalioja, asmuo nėra atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba padengti išlaikymo įsiskolinimą.
28. Taigi, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, kad išlaikymas iš pareiškėjo R. M. nepilnamečiui sūnui O. M. 2017 m. liepos 10 d. nutartimi buvo priteistas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Šioje situacijoje svarbiausia yra tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms) privalėjo teikti vaikui išlaikymą, jo neteikė, susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris bet kokiu atveju privalo būti padengtas.
29. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartyse civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017 konstatuotos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių negaliojimo, neturi jokios įtakos pareiškėjo pareigai išlaikyti savo vaiką, padengti įsiskolinimą, susidariusį tuo metu, kai laikinosios apsaugos priemonės tebegaliojo.
30. Taigi, tiek antstolė priimdama ginčijamus patvarkymus, tiek pirmosios instancijos teismas šioje bylose spręsdamas dėl antstolės patvarkymų teisėtumo, neturėjo jokio pagrindo remtis minėtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimis.
31. Atsižvelgus į tai, kas paminėta, taip pat į tai, kad įsiteisėjusiomis ankstesnėmis teismų nutartimis jokių antstolės neteisėtų veiksmų taip pat nebuvo nustatyta, darytina išvada, kad antstolė pagrįstai iš pareiškėjo išieškojo 564,40 Eur sumą, kurios grąžinti pareiškėjui nėra jokio teisinio pagrindo, taip pat darytina išvada, kad antstolė pagrįstai priėmė 2023 m. rugsėjo 14 d. patvarkymą Nr. S-23-171-24240 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
32. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė ir po 2023 m. birželio 30 d. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, visi šioje byloje skundžiami jos patvarkymai yra teisėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundus dėl antstolės veiksmų ir neveikimo.
33. Kaip jau minėta, kiti pareiškėjo reikalavimai (įskaitant reikalavimą išnagrinėti 2023 m. gruodžio 7 d. pareiškėjo prašymą, kuriame pareiškėjo teigimu buvo nurodytos naujos aplinkybės, susijusios su R. T., tiek antstolės pažeidimais) yra išvestiniai iš esminio reikalavimo grąžinti jam išieškotą 564,40 Eur sumą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
35. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.