Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-115-544/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1305-434/2015 dėl antstolės veiksmų, apskundimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 16 d. Biržų rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo A. J. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti nepagrįstą antstolės I. B. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu antstolė nepagrįstai areštavo lėšas, kurios negalėjo būti areštuotos, siekdama pasipelnyti priima analogiškus patvarkymus bei nustato didelę vykdymo išlaidų sumą, o taip pat veikia ne savo veiklos teritorijoje. Dėl šių aplinkybių antstolės veiksmai yra neteisėti bei pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str. 3 d. nuostatas.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kadangi jis buvo paduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI skyriuje nustatytą išankstinę ne teisminę ginčų sprendimo tvarką, t. y. iš pradžių skundas nebuvo paduotas antstoliui, kurio veiksmai yra skundžiami, kaip tą numato CPK 510 str. 2 d. Skundžiama nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, kad skundas dėl antstolio veiksmų turi atitikti procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 443 str. 2 d.), o pareiškėjas skunde turi aiškiai suformuluoti reikalavimą, t. y. nurodyti, kokius konkrečiai antstolės veiksmus ar atsisakymą juos atlikti skundžia.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas, o Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

Kaip matyti iš atskirojo skundo, pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis skundą dėl antstolio veiksmų padavė nesilaikydamas CPK nustatytos tvarkos, kadangi jis pirmosios instancijos teismui padavė vieną skundo egzempliorių, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu atskiruoju skundu pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o pateiktas skundas visiškai atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Tačiau tokie pareiškėjo atskirtojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, t. y. pagal CPK 510 str. skundas dėl antstolio veiksmų turi būti paduodamas antstoliui, išskyrus atvejus, jei skundą paduodantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomis laikinosios apsaugos priemonės. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 str. 2 d.). Be to, skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 str.). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 str. nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas, kaip kad jis nurodo atskirajame skunde, antstolei pateikė įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą, kad dėl šio skundo antstolė nustatytu terminu nepriėmė patvarkymo ar kad į pirmosios instancijos teismą yra kreipiamasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tol, kol antstolei pateiktas skundas bus išnagrinėtas. Kaip matyti iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, A. J. ne tik nenurodė jokių objektyvių duomenų, kad yra pateikęs skundą antstolei, tačiau ir nesuformulavo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo laikotarpiu. Jis kaip tik dėstė argumentus, kodėl antstolės I. B. veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti, o antstolė, priimdama įvairius patvarkymus net nuo 2008 metų, siekia pasipelnyti. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad toks A. J. skundas negali būti priimtas ir nagrinėjamas.

Kartu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, kad skundas dėl antstolio veiksmų turi atitikti procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 443 str. 2 d.), o vadovaujantis CPK 510 str. 1 d. privalo būti nurodomi konkretūs skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Pažymėtina, jog nustatydamas procesiniams dokumentams CPK 111 str.-114 str. įtvirtintus reikalavimus, įstatymų leidėjas siekė operatyvaus bylų nagrinėjimo proceso, išvengiant bylų vilkinimo dėl papildomų procesinių veiksmų – procesinių dokumentų trūkumų taisymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo A. J. pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas išties yra painus. Nepaisant to, ši aplinkybė nedarė jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo pateikto skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo pirmosios instancijos teisme, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, pareiškėjo skundą visiškai pagrįstai buvo atsisakyta priimti ne dėl jo formos ir turinio trūkumų, o dėl to, kad jis paduotas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos. Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad dėl skundo atitikimo procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams iš esmės sprendžia antstolis, kuriam yra pateikiamas skundas, arba pirmosios instancijos teismas virš nurodytais atvejais.

Skundžiamoje nutartyje pažymėta aplinkybė dėl procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kaip ir pats atsisakymas priimti pareiškėjo skundą, niekaip neįrodo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pažymėtina, jog CPK 21 str. nuostatos numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. CPK 64 str. nuostatos numato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismui pateiktų įrodymų vertinimas ir nustatytų bylos aplinkybių konstatavimas yra teismo pareiga, teismas įvertina įrodymus ir pripažįsta nustatytomis aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą tinkamu bylos aplinkybių ištyrimu. Kai teisėjas daro išvadas apie bylos faktinių aplinkybių įrodytumą ar neįrodytumą pagal prieštaringus įrodomuosius duomenis, netiesioginius įrodymus, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms, tai, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo darytos išvados vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių objektyvių duomenų dėl bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumo nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis neatitinka subjektyvių apelianto lūkesčių bei norų, neleidžia vertinti, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo nešališkas. Priešingai, kaip matyti iš virš aptartų duomenų, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai aptarė ne tik atsisakymo priimti nagrinėti skundą argumentus, tačiau ir išdėstė tinkamai taikytas teisės normas. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasis virš išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.