Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui R.Š., jo atstovei advokatei A.P., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui A.b.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno neteisėtų veiksmų, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir skiriant jam administracinę nuobaudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8616295 matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R.Š. surašytas už tai, kad jis 2014-01-23, 14 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį ,,Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas 57 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu ,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. D., tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykiu, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokias veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 106; 109, 111 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės R. P. 2014-07-25 nutarimu R.Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt bauda.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno apskrities VPK veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su nutarimo priėmimu administracinio teisės pažeidimo byloje Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje. Pareiškėjo teigimu, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdama nutarimą, kuriuo jam buvo skirta 150 Lt bauda, nesilaikė imperatyvių ATPK reikalavimų, veikė paviršutiniškai, neatidžiai bei nerūpestingai, ne pagal įstatymus, administracinės bylos nagrinėjimą vykdė atmestinai, visų bylai reikšmingų aplinkybių visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai nesiaiškino, šališkai vertino byloje surinktus prieštaringus įrodymus ir nepašalino šių kilusių esminių prieštaravimų tarp jų, nerinko papildomų įrodymų, taip pat pirmosios instancijos teisme nutarimą surašiusi pareigūnė pripažino, kad pareiškėjas pažeidimą padarė tik pagal eksperto formalią išvadą.

Pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014-11-14 nutarimu atmetė R. Š. skundą dėl 2014-07-25 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo panaikinimo. Kauno apygardos teismas 2015-01-21 nutarimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2014-11-14 nutarimą ir priėmė naują nutarimą – panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės R. P. 2014-07-25 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant R.Š. veiksmuose ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). 2016-02-23 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo R.Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko D.Č. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimo ir nutarė atmesti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko D.Č. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Todėl teismas vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2015-01-21 nutarime ir 2016-02-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, jog administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas bei nubaustas nepagrįstai. Pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti tam tikras aplinkybes: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

ATPK 256 str. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kauno apygardos teismas 2015-01-21 nutarime nurodė, jog „<...> byloje surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad tiriamas eismo įvykis kilo dėl R. Š.. Priešingai, byloje neabejotinai įrodyta, kad būtent R. D. vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto, prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrąją nedavė kelio antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. <...> R. Š. veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis, neesant priežastinio ryšio nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu apklausta R. Piščikaitė (pareigūnė priėmusi nutarimą R.Š. atžvilgiu) nurodė, jog buvo įpareigota priimti nutarimą vadovaujantis ekspertizės išvada. Pradžioje galvojo, kad norima bausti tik dėl greičio viršijimo 7 km/h, tačiau vėliau buvo liepta įvertinti sakinį pilnai, t. y. kaip visumą veiksmų, kurie įtakojo eismo įvykio sukėlimą. Jai buvo sunku įsivaizduoti kaip galėjo tiesiai važiuojantis žmogus turėti įtakos įvykiui. Kauno apygardos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad įrodymų visuma, taip pat ir ekspertizės akto išvados patvirtina, jog būtent kito vairuotojo R. D. veiksmai (KET pažeidimai) buvo pagrindinė priežastis šiam eismo įvykiui kilti, jis dėl to buvo nubaustas Kauno apskrities VPK KPV nutarimu, o ekspertizės akte padaryta tikėtina išvada dėl R. Š. veiksmų neduoda pagrindo daryti neabejotinos išvados dėl priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir padarinių buvimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-23 nutartyje nurodė, jog <...> kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai padarė išvadą, jog byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina R. Š. veiksmus buvus tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijus su eismo įvykio pasekmėmis ir dėl to, nesant priežastinio ryšio, nėra ir R. Š. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas daro išvadą, kad minėtu Kauno apygardos teismo nutarimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi iš esmės buvo nustatyti neteisėti Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmai, pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, renkant pirminius įrodymus, kurių pagrindu buvo galima pašalinti byloje esančius prieštaravimus bei vykdant kitas teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas.

Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. objektyviai nenustačius autoįvykio mechanizmo ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, jo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir padarinių buvimo), buvo priimtas nutarimas, kuriuo R.Š. buvo nubaustas administracine nuobauda. Minėta, kad neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu).

Darytina išvada, kad policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, elgėsi nesilaikydamas ATPK reikalavimų, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nurodoma, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pareigūnas, esant byloje esminiams prieštaravimams tarp eismo dalyvių parodymų, jų nepašalino, nerinko papildomų įrodymų, kurie leistų objektyviai nuspręsti dėl vieno iš eismo dalyvių kaltų veiksmų, taigi ir jo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl asmens nubaudimo. Taip pat pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo posėdžio metu apklausta R. P. nurodė, jog buvo įpareigota priimti nutarimą vadovaujantis ekspertizės išvada. Pradžioje galvojo, kad norima bausti tik dėl greičio viršijimo 7 km/h, tačiau vėliau buvo liepta įvertinti sakinį pilnai, t. y. kaip visumą veiksmų, kurie įtakojo eismo įvykio sukėlimą. Jai buvo sunku įsivaizduoti kaip galėjo tiesiai važiuojantis žmogus turėti įtakos įvykiui. Tinkamai neištyrus ATP padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, paminėti bylą nagrinėjusio pareigūno veiksmai, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, kelia pagrįstas abejones dėl jų šališkumo, pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – pareigūnų veiksmų neteisėtumo - tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams - konstatavimą. Pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. veikiant neteisėtai, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė bei neturinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jo skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 600 Lt (173,77 Eur) nuostolių.

Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 600 Lt dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Šios jo turėtos išlaidos pagrįstos ir įrodytos (2014-08-04 teisinių paslaugų sutartis Nr. 1-08/14, 2014-12-01 pinigų priėmimo kvitas).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-6616295 medžiaga, nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos pareiškėjo atžvilgiu išnagrinėjimu ir nubaudimu, neteisėtumą, tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, jog jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė nepatogumus dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose, laiko trukdymą, dvasinį sukrėtimą ir akivaizdžius išgyvenimus, įvertindamas neturtinę žalą 500 Eur suma. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų vertintina 100 Eur. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas pažymi, jog pareiškėjo skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama vien tik bendro pobūdžio teiginiais (dvasinis sukrėtimas, išgyvenimai), šių teiginių visiškai nedetalizuojant, nepagrindžiant jokiais dokumentais, kitais įrodymais, į tai, kad dėl patirtų išgyvenimų jam nekilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų, jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo.

Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentus palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R.Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 173,77 Eur turtinei žalai ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. liepos 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.