Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovams UAB „Mano Būstas Neris“ ir Ž. V., tretiesiems asmenims Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę Ž. V. pašalinti iš bendrojo naudojimo dūmtraukio kanalo nuotekų vamzdžio dalį, esančią bute (duomenys neskelbtini), ir užtikrinti šiame bute esančio sanitarinio mazgo, nuo kurio bus atjungtas nuotekų šalinimo vamzdis, sandarumą bei nustatyti 4 mėnesių šių įpareigojimų įvykdymo terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei 50 eurų baudą, skiriamą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, mokėtiną ieškovei, jeigu atsakovė per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo; 2) įpareigoti atsakovę UAB Mano Būstas Neris (buvęs pavadinimas - UAB „Žirmūnų būstas“) pašalinti iš bendrojo naudojimo dūmtraukio kanalo likusią nuotekų vamzdžio dalį, įskaitant esančią namo bendrojo naudojimo patalpose, bei nustatyti 4 mėnesių šių įpareigojimų įvykdymo terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei 50 eurų baudą, skiriamą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, mokėtiną ieškovei, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi yra paskirtas atsakovas UAB „Žirmūnų būstas“ (UAB Mano būstas Neris). Ieškovė negali naudotis viena iš bute esančių krosnių ir šildyti buto, kadangi dėl neteisėtų atsakovės Ž. V. veiksmų ir atsakovo UAB „Žirmūnų būstas“ neveikimo draudžiama eksploatuoti buto šildymo sistemą ir naudoti dūmtraukį, kuriuo iš bute esančios šildymo sistemos turėtų būti šalinami degimo produktai. Atsakovė Ž. V. į bendro naudojimo dūmtraukio kanalą įvedė plastikinį vamzdį, kuriuo šalinamos nuotekos iš atsakovės Ž. V. buto (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pagal 1949 m. mansardos planą, atsakovės Ž. V. bute nebuvo numatytas sanitarinis mazgas (tualetas). Jame buvo įrengta tik kriauklė. Namas yra pastatytas XX a. ir asmenys, gyvenę bute, kuris šiuo metu priklauso Ž. V., naudojosi lauko tualetu. Atsakovė Ž. V., siekdama įsirengti veikiantį sanitarinį mazgą (tualetą) savo bute, pratiesė plastikinį nuotekų šalinimo vamzdį per bendro naudojimo dūmtraukio kanalą. Tokie veiksmai sudaro akivaizdų gaisrinės saugos ir statybos techninių reikalavimų pažeidimą, kas yra konstatuota jau ne vieną kartą: 2016-02-29 kamino pažeidimo ir byrančios apdailos akte, parengtame statinio techninio prižiūrėtojo A. K., konstatuota, kad kaminas, kuriuo turi būti šalinami degimo produktai iš buto (toliau – kaminas), pažeistas net keliose vietose. Plastikinio vamzdžio įvedimas į kamino kanalą – kritinis pažeidimas, kadangi bet kokia degių medžiagų intervencija padidina gaisro kilimo riziką. Be to, dėl kamino kanalo pažeidimo namo adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams iškyla rizika apsinuodyti smalkėmis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus statinio techninės priežiūros 2016-03-25 patikrinimo aktu Nr. A357-55/16(2.9.2.8-AP2) (toliau – aktas) UAB „Žirmūnų būstas“ įpareigotas užtikrinti tinkamą kamino kanalo naudojimą. Atsakovas UAB „Žirmūnų būstas“ 2016-08-12 raštu Nr. ŽB-RS-16-0538 „Dėl (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimo akte surašytų siūlymų bei reikalavimų“ informavo trečiąjį asmenį, kad nuotekų vamzdžio tiesimo darbai, kurie buvo atlikti vadovaujantis namo 7 buto savininkų, t. y. atsakovės Ž. V., projektu, atlikti pažeidžiant dūmtraukio konstrukciją. Šis defektas turi būti pašalintas arba draudžiama eksploatuoti dūmtraukį. Atsakovas UAB „Žirmūnų būstas“ taip pat nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini) buto savininkė, t. y. atsakovė Ž. V., yra įpareigota demontuoti nuotekų vamzdyną ir atstatyti dūmtraukio kanalą arba pateikti dokumentus, įrodančius, kad kanalas nėra ir nebus naudojamas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 2016-07-11 atsakydamas į UAB „Žirmūnų būstas“ paklausimą nurodė, kad nepritaria nuotekų vamzdžio pravedimui per kamino šachtą, kadangi, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. 1-264 patvirtintų Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 14 punktu, kietojo kuro šildymo įrenginiams leidžiama naudoti ne žemesnės kaip A2-s1, d0 degumo klasės (t. y. nedegių medžiagų) statybos produktus. Nepaisant to, kad aukščiau nurodyti pažeidimai buvo konstatuoti dar 2016 metais ir tuo pačiu metu atsakovai buvo įpareigoti imtis veiksmų, kad kamino defektai būtų pašalinti, iki pat šio ieškinio pateikimo teismui dienos jie nesiėmė jokių veiksmų. 2018-06-01 Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 22-7-448 (2.6.-5) (toliau – nurodymas), skirto atsakovui UAB „Žirmūnų būstas“, konstatavo namo neatitiktį bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams. Nurodyme konstatuota, kad dūmtraukiai techniškai netvarkingi, laiptinėje dūmtraukio kanalą kerta nuotekų vamzdis, taip pat nustatė kitus kritinius kamino techninės priežiūros pažeidimus. Atsakovui UAB „Žirmūnų būstas“ buvo nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti – 2018-09-30. Iki nustatytos dienos nurodyme išvardintus trūkumus įsipareigojo pašalinti ir pats atsakovas UAB „Žirmūnų būstas“ savo 2018-06-18 atsakyme Nr. ŽB-RS-18-0273 į ieškovės skundą. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos nei vienas iš atsakovų jokių veiksmų, kuriais būtų pašalinti aukščiau išvardinti pažeidimai, nesiėmė. Kasdieną dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovės butui daroma žala vis didėja. Dėl atsakovų neveikimo ieškovė negali naudotis jos bute esančia šildymo sistema, dėl ko bute yra nuolat šalta ir drėgna. Ieškovė paaiškino, kad dūmtraukio kanalo konstrukcija pažeista ir atsakovės Ž. V. bute, kuriame buvo atlikti nuotekų vamzdžio pajungimo ir tiesimo darbai, ir namo laiptinėje. Dėl nurodytų priežasčių vamzdžio demontavimo darbus turi atlikti atsakovė Ž. V. jai nuosavybės teise priklausančiame bute, o UAB „Žirmūnų būstas“, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, privalo atlikti plastikinio vamzdžio demontavimo darbus laiptinėje (bendrojo naudojimo patalpoje), techniškai prižiūrėti dūmtraukio kanalą ir užtikrinti tinkamą jo naudojimą pagal paskirtį, t. y. jį išvalyti, užtikrinti jo sandarumą, naudojimą pagal paskirtį ir pan. Taigi nuotekų vamzdžio išmontavimo darbai turi būti vykdomi abiejų atsakovų. Nuotekų vamzdžiui išmontuoti atsakovams nustatytinas 4 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovui UAB „Žirmūnų būstas“ nustatytinas 1 mėnesio terminas tinkamam dūmtraukio kanalo naudojimui užtikrinti, skaičiuojamas nuo nuotekų vamzdžio išmontavimo dienos. Atsakovams nustatytinas terminas, per kurį turi būti įvykdytas teismo sprendimas (CPK 273 str. 3 d.), ir nurodytina bauda, jeigu atsakovai per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Kadangi ginčo vamzdis, pratiestas per dūmtraukio kanalą, šalina nuotekas tik iš atsakovės Ž. V. buto ir dėl šio pažeidimo yra panaikinta galimybė ieškovei šildyti dalį savo buto naudojant viename iš jo kambarių esančią krosnį, į bylą kiti namo gyventojai, ieškovės nuomone, trečiaisiais asmenimis netrauktini.

2. Atsakovė Ž. V. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ji neatliko jokių darbų ir pati neįrenginėjo plastikinio vamzdžio, visus darbus atliko namo administratoriaus UAB „Žirmūnų būstas“ pasamdytas profesionalus rangovas, kuris atliko visus darbus ir neįspėjo dėl galimo jų netinkamumo ar neteisėtumo. Taigi, visa atsakomybė už netinkamai įrengtą nuotekų vamzdyną tenka šiuo atveju rangovui. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas (šiuo atveju savivaldybės paskirtas administratorius) administruoja bendrojo naudojimo objektus, vykdo su bendrąja nuosavybe susijusius savininkų priimtus sprendimus, atstovaudamas savininkų interesus, atlieka jų remontą ir kt. Nuotekų vamzdynas yra bendro naudojimo inžineriniai įrenginiai, už kurių priežiūrą, remontą ar įrengimą yra atsakingas namo administratorius. Atsakovei reikalingas nuotekų vamzdynas remonto metu buvo atjungtas nuo bendro naudojimo vamzdyno, einančio per ieškovės butą, ir pajungtas į kito buto nuotakyną. Tokia situacija susiklostė dėl pačios ieškovės kaltės, kuri neleido namo administratoriui atlikti per jos butą einančio bendro naudojimo nuotekų vamzdžio pakeitimo, kuris netinkamas nuotekų vamzdyno eksploatacijai. Pateiktas į bylą 2016-02-29 statinio statybos techninio prižiūrėtojo A. K. sudarytas kamino pažeidimo ir byrančios apdailos aktas taip pat nenurodo, kuo vadovaujantis minėtas specialistas nustatė kamino (dūmtraukio) buvimo pastate faktą. Vien tai, kad statybos techninis prižiūrėtojas A. K., surašydamas aktą, pastato plane pažymėjo ertmę, kurią pats įvardino kaip „Dūmtraukis ir jo užimama zona“, dar nereiškia, jog tokia pastate esanti tarp sienų ertmė gali būti pripažinta dūmtraukiu ir atitinka jam keliamus teisės aktų reikalavimus (pvz. Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“, statybos techninį reglamentą STR 2.09.02: 2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ ir kt.). Nesant jokių įrodymų dėl „dūmtraukio“ egzistavimo, net nėra galimybės nustatyti, ar kaminas egzistuoja ir gali būti eksploatuojamas, ar jis atitinka bent minimalius reikalavimus, keliamus tokiems įrenginiams. Ieškovės pateiktame į bylą 2018-06-01 Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos Nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 22-7-448 (2.6.-5), skirtame atsakovui UAB „Žirmūnų būstas“, konstatuotas namo neatitikimas bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams. Šiame nurodyme taip pat nėra pateikta duomenų, kuo vadovaujantis nustatyta, kad pastate adresu (duomenys neskelbtini) yra dūmtraukiai. Nurodyme konstatuota, kad dūmtraukiai techniškai netvarkingi, palėpėje kamino dalis suskilusi, dūmtraukiai apkalti degiomis medžiagomis, mūriniai dūmtraukiai ir mūrinės sienos su dūmų kanalais neišbalinti. Visi pirmiau nurodyti trūkumai patvirtina ir įrodo, jog ieškovės nurodyto „dūmtraukio“ negalima naudoti pagal paskirtį ne vien tik dėl UAB „Žirmūnų būstas“ pravesto vamzdžio iš atsakovės Ž. V. buto, bet ir dėl kitų esminių pažeidimų. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-138-987/2019 pagal ieškovės O. A. ieškinį, kuriame atskleistos visos aplinkybės, susijusios su nuotekų vamzdžio pravedimu nurodytu šioje byloje. Minėtoje byloje 2015-03-25 UAB „Žirmūnų būstas“ įspėjimu informavo ieškovę O. A., jog jai nuosavybės teise priklausančiame bute yra būtina atlikti buitinių nuotekų vamzdyno remontą, kadangi remiantis apžiūros duomenimis, name esančiame bute Nr. 7 nuolatos užsikemša buitinių nuotekų stovas, einantis ir per ieškovės O. A. nuosavybės teise priklausančias patalpas, o stovas, kuriuo naudojasi butas (duomenys neskelbtini), paslėptas sienoje ir uždengtas apdaila, kurios ieškovė nesutiko ardyti. Po pakartotinio namo administratoriaus kreipimosi ieškovė sąlygų būtiniems atlikti darbams nesudarė, dėl to alternatyvus sprendimas buvo nuotekų vamzdžio įrengimas apeinant ieškovės butą. Nurodytoje byloje UAB „Žirmūnų būstas“ atsiliepime pagrįstai nurodė, kad O. A. uždengus bendro naudojimo namo nuotekų vamzdynus ir neleidus atlikti remonto darbų buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Nurodytą situaciją iš esmės sukūrė pati ieškovė O. A. savo neteisėtais veiksmais. Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 5 dalimi, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Pati ieškovė akivaizdžiai pažeidė minėtą reikalavimą, neleido suremontuoti pasenusio bendro naudojimo vamzdyno ir dar dėl to pradėjo reikšti pretenzijas atsakovams. Ieškovės reikalaujamo vamzdžio demontavimas sukurtų situaciją, kuomet atsakovės Ž. V. butas taptų netinkamas naudojimui pagal paskirtį, nes iš jo nebūtų galimybės šalinti nuotekas. Ieškovė teigia, kad dūmtraukio kanalo konstrukcija pažeista ir atsakovės Ž. V. bute, kuriame buvo atlikti nuotekų vamzdžio pajungimo ir tiesimo darbai, ir namo laiptinėje. Tačiau atsakovė pažymi, kad jos bute nėra jokios dūmtraukio kanalo konstrukcijos, todėl ji neturi ką demontuoti. Visi statybos darbai, susiję su vamzdyno pravedimu, buvo atlikti ne atsakovės, bet namo administratoriaus UAB „Žirmūnų būstas“. Už nurodytus darbus atsakovei buvo pateikta UAB „Žirmūnų būstas“ sąskaita, kurią ji apmokėjo. Atsakovė paaiškina, kad ji užsakė tik Vandentiekio ir nuotekų techninį projektą, kurį savo parašu patvirtino ir suderino UAB „Žirmūnų būstas“ TPI A. T. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas kildinamas dėl pasekmių, kurios sąlygotos pačios ieškovės neteisėtų veiksmų (pažeidžiant STR reikalavimus uždengiant bendro naudojimo nuotekų vamzdyną ir neleidžiant jo remontuoti). Tokiu savo elgesiu ieškovė piktnaudžiauja teise. Be to, ieškovės reikalavimas atsijungti nuo bendro nuotakyno ir užsandarinti nuotekų vamzdyną jos bute yra techniškai neįgyvendinamas, nes butas negali likti be nuotekų vamzdyno. Ieškovė neginčija, kad atsakovės bute buvo veikiantis nuotekų vamzdis kriauklei, kuris taip pat nebefunkcionuotų, t. y. ieškovė siekia, kad atsakovės butas liktų be nuotekų šalinimo.

3. Atsakovas UAB Mano Būstas Neris (UAB „Žirmūnų būstas“) atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Žirmūnų būstas“, teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-01-07 įsakymo Nr. 30-37/19 pagrindu. Nurodo, jog jau 2015 m. UAB „Žirmūnų būstas“, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, gavo pranešimus dėl užsikemšančios kanalizacijos atsakovės Ž. V. nuosavybės teise, priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2015-02-19 vyko apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) esantys prietaisai (unitazas, dušas, kriauklės) buvo prijungtos prie sumažinto 50 diametro dydžio stovo, einančio per ieškovės butą, todėl UAB „Žirmūnų būstas“, siekdamas išsiaiškinti tikslią, užsikemšančios kanalizacijos priežastį, bei užtikrinti viršutiniam butui tinkamą nuotekų sistemos naudojimą (atsižvelgiant į tai, jog jau apžiūros metu buvo pastebėtas viršutinio buto, t. y. buto (duomenys neskelbtini), santechnikos prietaisų netinkamas prisijungimas prie mažesnio diametro nuotekų stovo), kreipėsi raštu į ieškovę, prašydamas įsileisti į butą su tikslu atlikti apžiūrą (apie nuotekų stovo, einančio per ieškovės butą, būklę, nebuvo žinoma, kadangi jis buvo paslėptas ieškovės bute po apdaila-plytelėmis) bei sekančiai po apžiūros planuoti nuotekų stovo remonto darbus, kuriems būtų reikalinga parengti projektą (kadangi būtų keičiamas 50 diametro dydžio nuotekų stovas į 110 diametro dydžio nuotekų stovą). Pažymėjo, kad 2015-05-06 ieškovė pakartotinai buvo informuota apie būtinybę įsileisti atsakovo UAB „Žirmūnų būstas“ darbuotojus apžiūrai, tačiau sąlygų šiems darbams nesudarė, dėl to alternatyvus sprendimas buvo nuotekų vamzdžio įrengimas apeinant ieškovės butą. Pagal atsakovės Ž. V. užsakytą ir L. K. parengtą techninį projektą buvo atlikti nuotekų vamzdyno pajungimo darbai. Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 47 punkto nuostatoje įtvirtina, jog „Vandentiekis turi būti suprojektuotas taip, kad įranga būtų prieinama ir galima būtų atlikti eksploatacinius veiksmus. Vandentiekis turi būti suprojektuotas taip, kad būtų išvengta vandens eikvojimo ir neracionalaus vartojimo, pernelyg didelio vandens greičio, oro kaupimosi pripildant ar oro kamščių eksploatuojant, gedimo (pvz. kalkėjimo, korodavimo, irimo)“. Ieškovei uždengus nuotekų vamzdynus ir neleidus atlikti jų apžiūros bei sekančiai planuojamų darbų, užtikrinančių atsakovei Ž. V. tinkamą nuotekų sistemos naudojimą, buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pati ieškovė pažeidė ne tik CK 4.83 straipsnio 5 dalį, neleisdama atlikti bendro naudojimo nuotekų vamzdyno remonto, bet ir bendro pobūdžio taisyklę, įtvirtintą CK 6.263 straipsnio 1 dalyje – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareikštas reikalavimas kildinamas dėl pasekmių, kurios sąlygotos pačios ieškovės neteisėtų veiksmų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovės reikalavimo atlikti plastikinio vamzdžio demontavimo darbus laiptinėje (bendrojo naudojimo patalpoje) negali įvykdyti, kadangi susiklostytų situacija, kuomet atsakovės Ž. V. butas taptų netinkamas naudojimui pagal paskirtį, nes iš jo nebūtų galimybės šalinti nuotekas.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punktu, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dūmtraukis, kuriuo turi būti šalinami degimo produktai iš buto, yra keliose vietose pažeistas, į jį yra įvestas plastikinis vamzdis, šalinantis nuotekas iš Ž. V. buto, bei jame ilgą laiką nevalyti suodžiai. Visa tai yra kritiniai pažeidimai, keliantys riziką (duomenys neskelbtini) gyventojų sveikatai ar net gyvybei. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas 2016 m. kovo 15 d. kartu su UAB „Žirmūnų būstas“ atstovu apžiūrėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. kovo 25 d. surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A357-55/16(2.9.2.8-AP2). Minėtu aktu namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas buvo įpareigotas nustatyti, ar atlikti nuotekų vamzdžio tiesimo darbai nepažeidė buto (duomenys neskelbtini) dūmtraukio kanalo. Jeigu kanalas pažeistas, užtikrinti kanalų tinkamą naudojimą. UAB „Žirmūnų būstas“ apie įpareigojimų vykdymą informavo 2016-05-12 raštu Nr. ŽB-16-0538, kuriuo konstatavo, kad nuotekų vamzdžio tiesimo darbai pažeidė buto (duomenys neskelbtini) dūmtraukio kanalo konstrukciją bei nurodė, kad yra organizuojamas 2016-03-25 akte nurodytų defektų šalinimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai gavus 2018-05-24 ieškovės skundą Nr. A50-17130/18 dėl vis dar nesutvarkytų kritinių pažeidimų jos naudojamo dūmtraukio kanale, 2018-06-28 buvo papildomai kreiptasi į UAB „Žirmūnų būstas“ ir buvo paprašyta informuoti, kokių buvo imtasi veiksmų aptariamo daugiabučio dūmtraukių kanalų tinkamam funkcionavimui užtikrinti. UAB „Žirmūnų būstas“ 2018-07-20 raštu Nr. ŽB-RS-18-320/1 nurodė, kad yra nustatyti tam tikri namo dūmtraukių neatitikimai bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimams bei, kad šiuos trūkumus planuojama pašalinti iki 2018-09-30. Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos dar 2016-07-11 raštu Nr. 9.4-1833(9.4E) pranešė, kad nepritaria atsakovės Ž. V. nuotekų vamzdžio pravedimui per kamino šachtą, kadangi, vadovaujantis departamento direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. 1-264 patvirtintų Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 14 punktu, kietojo kuro šildymo įrenginiams leidžiama naudoti ne žemesnės kaip A2-s1, d0 degumo klasės (t. y. nedegių medžiagų) statybos produktus. UAB „Žirmūnų būstas“ tiek 2016-05-12 rašte Nr. ŽB-RS-16-0538, tiek 2018-07-20 rašte Nr. ŽB-RS-18-320/1 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkai (t. y. atsakovė Ž. V.) buvo įpareigoti demontuoti nuotekų vamzdyną, atstatyti dūmtraukio kanalą arba pateikti dokumentus, įrodančius, kad kanalas nėra ir nebus naudojamas. Vilniaus miesto savivaldybė tokių dokumentų nėra gavusi.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepimu siūlė teismui inicijuoti atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dūmtraukių ir vėdinimo kanalų ekspertinį tyrimą, kuris galėtų tiksliai atsakyti, ar minėtas nuotekų vamzdi,s kirsdamas laiptinės sieną, nepažeidė buto (duomenys neskelbtini), dūmtraukio kanalo (šio pastato dūmtraukio). Departamento Vilniaus PGV VPP pareigūnai, vizualiai apžiūrėję per daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo laiptinę pratiestą PVC D110 nuotekų vamzdį iš buto (duomenys neskelbtini) (šis vamzdis yra prijungtas prie nuotekų stovo bute (duomenys neskelbtini)), neturėjo galimybės tiksliai nustatyti, ar minėtas vamzdis, kirsdamas laiptinės sieną, nepažeidė buto (duomenys neskelbtini), dūmtraukio kanalo.

6. Ieškovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji dar iki 2015-02-19 Apžiūros akto, apie kurio sudarymo aplinkybes ji nieko nežinojo (nėra šio akto pasirašiusi), į savo butą buvo įsileidusi UAB „Žirmūnų būstas“ atstovą. Teigia, kad ji 2015-04-20 raštu yra nurodžiusi UAB „Žirmūnų būstui“, kad iš esmės neprieštarauja pakeisti minėtą stovą. UAB „Žirmūnų būstas“ 2015-05-06 pranešime patvirtino, kad bendrosios inžinerinės įrangos išgriovimo ir remonto darbai bus derinami su namo gyventojais susirinkimo metu. Tačiau šiuo klausimu surengtuose net keliuose susirinkimuose namo gyventojai nepritarė buitinio stovo, kuriuo naudojasi tik atsakovė ir dar vieno buto gyventoja keitimui. Todėl atsakovė Ž. V. užsakė parengti atskirą nuotekų projektą ir jį vėliau pratiesė per namo dūmtraukį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

8. Teismas nurodė, kad šioje byloje buto savininkei Ž. V. ir namo administratorei UAB „Mano Būstas Neris“ pareikšti reikalavimai pašalinti iš bendrojo naudojimo dūmtraukio kanalo nuotekų vamzdį, o Ž. V. taip pat ir reikalavimas užtikrinti sanitarinio mazgo sandarumą. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio pirmąją dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

9. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimo (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Ar yra bendrojo naudojimo objektų savininko teisių pažeidimas, spręstina pagal tai, ar šiuose objektuose atlikti darbai ir sumontuoti įrenginiai arba jų naudojimas paveikia bendrojo naudojimo objektų savininkų teises, ar daro jų naudojimą ir valdymą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu ir jį valdyti, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia jų daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu. Tai sprendžiama iš aplinkybių, ar dėl vieno savininko įrengtų įrenginių neprarandama galimybė naudotis bendru įrenginiu ar kitokia sistema, ar yra tik individualaus naudojimo trūkumai.

10. Teismas nurodė, kad byloje kilo klausimas dėl ieškovės O. A. teisės naudotis bendro naudojimo dūmtraukio kanalu, šildant savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), viena iš bute esančių krosnių. Ieškovės atstovų paaiškinimai, byloje esantis ieškovės 2018-05-24 skundas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 2007-02-21 gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 3 dujinės krosnys. Teismo posėdžio metu, apklausiant ieškovės atstovą sūnų S. A., nustatyta, kad šildymas ieškovės bute yra, tačiau jis nepakankamas, kad būtų šilta ir kambaryje, kuriame yra krosnis ir kurios negalima naudoti dėl atsakovių veiksmų, mat į bendrojo naudojimo dūmtraukį yra įvestas plastikinis nuotekų vamzdis. Taigi, byloje kilo klausimas dėl šios dujinio šildymo krosnies pajungimo į bendrojo naudojimo dūmtraukio kanalą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos teisė yra pažeidžiama dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, kuomet į bendro naudojimo dūmtraukio kanalą buvo įvestas plastikinis vamzdis, kuriuo šalinamos nuotekos iš atsakovės Ž. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini).

11. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktos UAB „Vilniaus vandenys“ 2015-10-02 prisijungimo sąlygos Nr. 15/2057 butui, esančiam (duomenys neskelbtini), UAB „Žirmūnų būstas“ 2016-02-29 sąskaita (butui (duomenys neskelbtini)), atliktų darbų priėmimo aktas NR. K-V16-019849 patvirtina, kad 2016 m. vasario mėnesį buvo atliktas ginčo buitinių nuotekų vamzdyno pajungimas. Atsakovai šioje byloje neneigė, kad toks nuotekų vamzdis yra pravestas, tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Be to, UAB „Vilniaus vandenys“ atsakovės butui išduotos prisijungimo sąlygos ir projektas nėra nuginčyti, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti ir jau vien tai pažeidžia ieškovės teises.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčas yra kilęs dėl namo bendrojo naudojimo objekto. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė negalėtų kartu naudoti ginčo kanalo dėl nesuderinamų funkcinių paskirčių (nuotekų ir degimo produktų šalinimas). Nors ieškovė teigia, kad dūmtraukis yra bendrojo naudojimo, tačiau ieškiniu iš esmės ji siekia teisės naudotis minėtu kanalu, kas paneigtų paties objekto bendrojo naudojimo esmę. Ieškovė nėra nurodžiusi, kokiu pagrindu ji siekia bendrojo naudojimo dūmtraukį naudoti tik jai vienai. Byloje nėra duomenų, kad minėtas kanalas yra skirtas tik ieškovės butui aptarnauti. Todėl teismo vertinimu, aplinkybė, kad bendrojo naudojimo dūmtraukį ieškovė siekia naudoti viena, kelia pagrįstų abejonių dėl būtinybės apginti jos, kaip bendrojo naudojimo objekto, savininkės teises.

13. Atsakovė byloje kelia klausimą, kad, patenkinus ieškinį, jos teisės būtų pažeistos. Nagrinėjamu atveju šalių interesai byloje yra prieštaringi: tenkinus ieškinį, atsakovė netektų galimybės šalinti nuotekas, kas yra nesuderinama su elementariomis higienos normomis, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, nenustatyta, kad atsakovė buitinių nuotekų vamzdyną pajungė neteisėtai. Susiklosčius tokiai situacijai, teismas iš esmės turėtų spręsti, kuri teisė ar interesas yra labiau „vertingesnis“. Įvertinus, kad bendrojo naudojimo objektai turi būti naudojami, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, teismas sprendė, kad ieškinio tenkinimas pažeistų atsakovės teisę, interesą šalinti iš buto nuotekas pagal teisėtą projektą. Dėl to jau vien šia prasme ieškovės ieškinys negalėtų būti tenkinamas.

14. Teismas taip pat nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas, ar anga, į kurią yra pravestas nuotekų vamzdis, yra dūmtraukis. Klausimas kilo dėl šios angos paskirties ir jos naudojimo galimybių. Į bylą nėra pateikti įrodymai apie ginčo angos faktinį ištyrimą ir jo priskyrimą dūmtraukiui, išskyrus 2020-01-24 dūmtraukių ir vėdinimo sistemos patikros aktą, pasirašytą R. R., kuris patvirtina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dujinė vandens šildymo kolonėlė ir dujinio šildymo krosnis, kad kanalai Nr. 1.1 ir 2.1 yra netinkami saugiam eksploatavimui, kad, norint toliau eksploatuoti, reikia išvalyti kanalus, pašalinti per gulekšnį pravestą kanalizacijos vamzdį, užtaisyti pramuštas skyles, įdėti įdėklus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019-06-04 tarybiniame pranešime dėl neplaninio priešgaisrinio techninio patikrinimo (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, atsižvelgiant į kanalų (vėdinimo ir dūmtraukių) sudėtingą išsidėstymą, nustatyti, ar pasvirę kanalai sujungti tarpusavyje bei su buto dūmtraukių kanalais ir ar jie turi būti priskiriami prie dūmtraukių ar vėdinimo kanalų, nustatyti neturi galimybių. UAB „Visi kaminai“ technikos direktoriaus R. R. surašytas 2019-08-20 dūmtraukių ir vėdinimo kanalų patikros aktas Nr. 1908/19, patvirtina, kad buvo vertinamas buto (duomenys neskelbtini), esančių šildymo prietaisų prijungimas prie name esančių dūmtraukių, tačiau nurodoma, kad norint nustatyti tikslų dūmtraukių išsidėstymą ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo prietaisų pajungimo į jį taškus, yra būtina dalinai išgriauti sieną. Iš į bylą pateiktų NTR išrašo matyti, šalių butai yra name, kurio statybos pabaigos metai – 1940, Ž. V. bute yra krosninis šildymas, komunalinis nuotekų šalinimas, gamtinės dujos. Ieškovo atstovas nurodė, kad dujos į namą įvestos 1965 metais, iki tol namas buvo šildomas kietu kuru. Nuo namo pastatymo namas buvo šildomas malkomis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė su pradiniu ieškiniu pateikė A. K. 2016-02-29 kamino pažeidimo ir byrančios apdailos aktą, kuriame pateiktas planas su pažymėtu dūmtraukiu ir jo užimama zona. Iš esmės toks pats planas yra pateiktas ir į bylą, iš kurio matyti, kad tai yra 1949 m. ginčo namo planas su vėlesniais pakeitimais. Į bylą taip pat buvo išreikalauta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), inventorinė byla. Pasak atsakovės atstovo, namo byloje gulekšnis nėra pavaizduotas, kad R. R. nurodė, kad gulekšnis nebuvo skirtas dujų šildymo kolonėlėms, jo nebuvo nuo namo statybos pradžios. Teismas pažymėjo, kad klausimas, ar ginčo anga yra dūmtraukis yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, tuo labiau, kad tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, tiek liudytoju apklaustas UAB „Visi kaminai“ technikos direktorius R. R. nurodė, kad būtinas kanalo papildomas ištyrimas. Kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių, liudytojų paaiškinimai dėl angos paskirties yra prieštaringi, nesant angos tyrimo, teismas negali nustatyti objektyvios tiesos dėl dūmtraukio buvimo, kas šioje byloje, teismo nuomone, buvo būtina. Nors byloje buvo teiktas prašymas dėl ekspertizės skyrimo, teismas jos neskyrė, ieškovei nurodžius, kad dalį jos išlaidų apmokėti turėtų ne tik ieškovė. Kadangi šalis, kuri prašė atlikti ekspertizę, prašė jos išlaidas paskirstyti ir kitai šaliai, kuri nedavė sutikimo apmokėti ekspertizės išlaidas, teismas nematė pagrindo skirti ekspertizę. Pakartotinis prašymas dėl ekspertizės skyrimo, ieškovei apmokant visas ekspertizės išlaidas, nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad nors nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad ginčo anga yra dūmtraukis, tačiau ji leistinais įrodymais šio kanalo faktinės būklės/paskirties neįrodė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė plastikinį vamzdį įvedė į dūmtraukio kanalą, taip pažeisdama ieškovės teisę naudoti kanalą pagal jo funkcinę paskirtį. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės ieškinys atsakovei Ž. V. negali būti tenkinamas. Netenkinus ieškinio minėtai atsakovei, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas atsakovei UAB Mano Būstas Neris.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti atsakovei UAB „Mano Būstas Neris“ iš ieškovės O. A. 1 672,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovei Ž. V. iš ieškovės 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovės į valstybės biudžetą 8,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė O. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai.

16.1. Apeliantė nurodo, kad ji nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, ginčo dūmtraukio kanalo (į kurį įvestas atsakovės kanalizacijos vamzdis) faktinės būklės/paskirties, ir kad dėl to nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovė plastikinį vamzdį įvedė į dūmtraukio kanalą, taip pažeisdama ieškovės teisę naudoti kanalą pagal jo funkcinę paskirtį. Apeliantė pažymi, kad absoliuti byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina faktą dėl dūmtraukių egzistavimo. Tarp įrodymuose pateiktų išvadų nėra jokių prieštaravimų, jie kaip tik vienas kitą papildo. Mažiausias juose pateikto fakto įrodytinumo laipsnis yra tikėtino pobūdžio. Be to, dūmtraukių buvimo bei to, kad atsakovės nuotekų vamzdis kerta būtent dūmtraukio kanalą, viena iš atsakovių - namo bendrojo naudojimo objektų administratorė niekuomet net ir neginčijo (šalies pripažintas faktas). Kitos atsakovės atstovo abejonių paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais nepakanka. Todėl teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė plastikiniu vamzdžiu pažeidė dūmtraukio kanalą, yra prieštaringa, nelogiška ir akivaizdžiai pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė pažymi, kad aplinkybę, jog plastikinį vamzdį atsakovė pravedė per dūmtraukio angą įrodo visuma rašytinių įrodymų, t. y.: A. K. 2016-02-29 Kamino pažeidimo ir byrančios apdailos aktas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus specialisto surašytas 2016-03-25 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-55/16(2.9.2.8-AP2), UAB „Žirmūnų būstas“ 2016-05-12 pranešimas Nr. ŽB-RS-16-0538 „Dėl (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimo akte surašytų siūlymų bei reikalavimų“, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2016-07-11 atsakymu į atsakovės – namo administratorės paklausimą, kuriuo nepritariama nuotekų vamzdžio pravedimui per dūmtraukio šachtą, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2018-06-01 nurodymas Nr. 22-7-448 (2.6.-5)dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, atsakovės - namo administratorės 2018-06-18 atsakymas Nr. ŽB-RS-18-0273 į ieškovės skundą, kitoje civilinėje byloje atliktas namo inžinerinių sistemų Teismo ekspertizės aktas ir jame esančios nuotraukomis, kuriose matomi virš namo stogo išsikišę kaminai (2019-02-11 lydraštis dėl papildomų įrodymų DOK-33342, t. 2, b. l. 91), NTR išrašai (nurodytas krosninis šildymas), namo planai, teismo išreikalauta namo kadastro duomenų byla, ir kt. Apeliantės įsitikinimu, teismas be pagrindo nesivadovavo šiais įrodymais, o rėmėsi atsakovės atstovo paaiškinimais, kad gulekšnis nepažymėtas namo inventorinėje byloje. Siekdama išsklaidyti abejones, ieškovė kreipėsi į specializuotą įmonę UAB „Visi kaminai“ ir teismui papildomai pateikė 2020-01-24 dūmtraukių ir vėdinimo kanalų patikros aktą Nr. 1908/19, kuriame, be kitą ko, buvo aiškiai patvirtinta, kad dūmtraukiai (kanalai Nr. 1.1 ir 2.1), į kuriuos yra pajungti ieškovės virtuvės ir vonios kambario šildymo prietaisai (dujinė vandens šildymo kolonėlė ir dujinio šildymo krosnis), yra netinkami saugiam eksploatavimui, ir kad, norint juos toliau eksploatuoti, reikia išvalyti kanalus, pašalinti per gulekšnį pravestą kanalizacijos vamzdį, užtaisyti pramuštas skyles. Ieškovė pažymi, kad ji prašė skirti ekspertizę, tik pažymėjo, kad jos nuomone, prie apmokėjimo už ekspertizę turi prisidėti ir atsakovė. Apeliantės įsitikinimu, tokia jos nuomonė nebuvo kliūtis teismui paskirti ekspertizę, net jei teismas ir būtų nusprendęs kitaip dėl apmokėjimo už ją. Teismas be pagrindo atsisakė skirti ekspertizę.

16.2. Apeliantės įsitikinimu, teismas taip pat netinkamai taikė ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių tarpusavio santykius. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia, kad visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimas turi būti grįstas interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principais. Apeliantė paaiškina, kad byloje yra pateikti įrodymai, kad dujinių prietaisų šildymo sistemą, tame tarpe prijungtą ir į ginčo dūmtraukio kanalus, ieškovė savo bute eksploatuoja ne mažiau, nei 40 metų, t. y. nuo tada, kai į šį namą buvo įvestas dujinis šildymas. Teismo išreikalauti namo kadastro duomenų bylos planai, teismo ekspertizės aktas, namo kadastro duomenys patvirtina, kad name buvo įrengti ne mažiau kaip 21 dūmtraukių kanalas: kiekvienai iš name buvusių patalpų teko po vieną krosnį ir dūmtraukio kanalą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės bute esantiems dujiniams prietaisams gamtinės dujos yra nuolatos tiekiamos pagal 2007-02-21 Gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 11808214. Tuo tarpu atsakovė Ž. V. butą mansardiniame aukšte, kuriame net nebuvo numatytas sanitarinis mazgas (buvo įrengta tik kriauklė), įsigijo 2013 m. Apeliantė paaiškina, kad 2015-05-12, 2015-11-12 įvykusių bendraturčių susirinkimų metu (2020-01-29 prašymas dėl įrodymų DOK-23087) namo gyventojai nepritarė, kad per ieškovės butą praeinantis buitinių nuotekų stovas (skirtas tik atsakovės butui), būtų pakeistas jų lėšomis, nors ieškovė tokį sutikimą buvo davusi. Todėl atsakovės užsakymu buvo parengtas pigesnio nuotakyno (iš PVC vamzdžio) projektas ir atsakovės - namo administratorės - pastangomis jis buvo pratiestas per namo sienose išvedžiotus dūmtraukius. Atsakovės buitinių nuotekų vamzdynas buvo pratiestas ir per bendro naudojimo laiptinę, nors atsakovė namo gyventojų sutikimo tam taip pat nėra gavusi.

16.3. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė bendrojo naudojimo dūmtraukį siekia naudoti viena, dėl ko nėra būtinybės apginti jos, kaip bendrojo naudojimo objekto, savininkės teises. Apeliantė pažymi, kad nors bendro naudojimo objektai patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, pagal funkcinę paskirtį jie gali tarnauti tik vienam konkrečiam bendraturčiui (jo nuosavybei) ir tai, skirtingai nei konstatavo teismas, nereiškia, kad bendro naudojimo objekto savininko, kuris vienas naudojasi šiuo objektu, teisės neturi būti ginamos. Apeliantė pažymi, kad dėl istoriškai susiklosčiusių nuosavybės teisinių santykių, ji naudojasi jos butui tarnaujančia dūmtraukių sistema, ir todėl mano, jog prioritetiškai turėjo būti ginami būtent jos, kuri jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o ne atsakovės interesai. Kanalizacijos vamzdyną atsakovė įsirengė negavusi namo gyventojų leidimo/neurėdama ieškovės sutikimo/suvaržydama ieškovės teisę buto virtuvėje ir vonios kambaryje turėti šildymą. Apeliantė pažymi, kad šiuo atveju yra teisiškai reikšminga aplinkybė, jog pati ieškovė ne kartą siūlė išspręsti bylą tokiu būdu, kad buitines nuotekas atsakovė galėtų šalinti per ieškovės bute praeinantį buitinių nuotekų stovą, tik atsakovė jį turėtų įrengti savo, o ne namo gyventojų lėšomis, tačiau atsakovės priimti tokias taikos sąlygas atsisakė.

16.4. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas konstatavo, jog atsakovei išduotos UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygos ir Vandentiekio ir nuotekų įvado butui (duomenys neskelbtini) techninis projektas nėra nuginčyti. Tačiau UAB „Vilniaus vandenys“ išdavė technines sąlygas dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų ir už savo infrastruktūrą atsako nuo prisijungimo sąlygose nurodytos ribos, todėl aplinkybių, ar abonementiniai vartotojo tinklai yra suprojektuoti pagal teisės aktus, nevertina. Projektuotoja L. K. nuotėkų projektą parengė net neapžiūrėjus situacijos name ir be to pagal atsakovės jai pateiktą nekorektišką namo planą, kuriame, priešingai nei teismo išreikalautuose namo kadastro duomenų bylos planuose, dūmtraukis ginčo vietoje net nėra pažymėtas. Ieškovė mano, kad būtent tuo ir galima paaiškinti vamzdyno suprojektavimą per tą vietą sienoje, kur eina dūmtraukis. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu projektuotoja būtų turėjusi faktines aplinkybes atitinkančius namo planus, vamzdyno toje vietoje ji tikrai nebūtų suprojektavusi. Pagal kasacinio teismo praktiką, išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad net gi ir tai, kad, vykdant statybą buvo įgyvendinti suprojektuoti sprendiniai ir įvykdyti jiems keliami reikalavimai, nesudaro pagrindo vertinti, kad savininko (kaimyno) teisės negali būti pažeidžiamos.

17. Atsakovė Ž. V. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti jai iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Atsakovė mano, jog teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog pagal atsakovės Ž. V. užsakymą parengtą projektą, suderintą ir su UAB „Vilniaus vandenys“, atsakovė - namo administratorė plastikinį vamzdį įvedė į ieškovės naudojamą dūmtraukio kanalą. Ieškovė toliau klaidindama teismą siekia įrodyti, kad tariamai tokį pažeidimą patvirtino kiti rašytiniai bylos įrodymai. Klausimas, ar išvis egzistuoja dūmtraukio kanalas (bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, kad ieškovė dūmtraukiu siekia pripažinti ventiliacinę oro šachtą) ir ar juo naudojasi ieškovė byloje galėjo būti išspręstas paskyrus teismo ekspertizę, nes toks klausimas akivaizdžiai reikalauja specialiųjų žinių. Nurodytus teiginius patvirtina ir byloje pateiktas trečiojo asmens Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodydamas, kad dėl name esančių kanalų išsidėstymo sudėtingumo vizualiai neįmanoma nustatyti ar nuotekų vamzdis pažeidė dūmtraukio kanalą, ir kad tai galėtų nustatyti tik daugiabučio namo dūmtraukių ir vėdinimo kanalų ekspertinis tyrimas. Iš pradžių su tuo sutiko ir ieškovė, tačiau vėliau ji atsisakė apmokėti už prašomą paskirti ekspertizę, dėl ko teismas atmetė jos prašymą skirti ekspertizę. Atsakovė nesutinka su apeliante, kad dūmtraukio egzistavimą įrodo kiti bylos įrodymai. Ieškovė į bylą pateikė 2019-08-20 dūmtraukių ir vėdinimo kanalų patikros aktą Nr. 1908/19, surašytą UAB „Visi kaminai“ technikos direktoriaus R. R.. Tačiau R. R. apklaustas 2020-02-13 teismo posėdžio metu kaip liudytojas patvirtino, kad ieškovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dujinė vandens šildymo kolonėlė ir dujinio šildymo krosnis, kad kanalai Nr. 1.1 ir 2.1 yra netinkami saugiam eksploatavimui, kad, norint toliau eksploatuoti, reikia išvalyti kanalus, pašalinti per gulekšnį pravestą kanalizacijos vamzdį, užtaisyti pramuštas skyles, įdėti įdėklus. Be to liudytojas nurodė, kad ieškovės buto plane pagal teisės aktus išvis nėra pažymėtas dūmtraukis. Tai reiškia, kad apeliaciniame skunde išvardinti rašytiniai įrodymai net ir negalėjo patvirtinti ieškovės teiginių dėl bendro naudojimo dūmtraukio pažeidimo fakto. Ieškovė taip pat nepagrįstai remiasi 2016-02-29 Kamino pažeidimo ir byrančios apdailos aktu, parengtu statinio techninio prižiūrėtojo A. K., kuriame neaišku kokiais kriterijais ir kuo remiantis konstatuota, kad kaminas, kuriuo turi būti šalinami degimo produktai iš ieškovės buto pažeistas net keliose vietose. Nurodytame akte nenurodyta, kuo vadovaujantis minėtas specialistas nustatė kamino (dūmtraukio) buvimo pastate faktą. Vien tai, kad statybos techninis prižiūrėtojas A. K. surašydamas aktą pastato plane pažymėjo ertmę, kurią pats įvardino kaip „Dūmtraukis ir jo užimama zona“, dar nereiškia, jog ertmė tarp sienų yra dūmtraukis. Atsakovė nesutinka ir su apeliantės teiginiais, kad kiti įrodymai įrodo dūmtraukio buvimą, įskaitant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus specialisto surašytą 2016-03-25 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A357-55/16(2.9.2.8-AP2), kuriuo namo administratorė buvo įpareigota užtikrinti tinkamą kamino kanalo naudojimą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2016-07-11 atsakymą, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2018-06-01 nurodymą Nr. 22-7-448 (2.6.-5) ir kt. Teigia, kad esminį byloje kilusį klausimą dėl dūmtraukio kanalo buvimo fakto ir jo priklausomybės galėjo atsakyti tik teismo paskirta ekspertizė, kurios ieškovė atsisakė.

17.2. Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiais, kad neva bylos nagrinėjimo metu pateiktais įrodymais buvo nustatyta, kad dujinių prietaisų šildymo sistemą, tame tarpe, prijungtą ir į ginčo dūmtraukio kanalus, ieškovė savo bute eksploatuoja ne mažiau, nei 40 metų. Nuo tada, kai į šį namą buvo įvestas dujinis šildymas. Atsakovės vertinimu, nurodytų iškraipytų ir deklaratyvių teiginių ieškovei nepavyko įrodyti. Pažymi, kad tik vienas ieškovės dujinis prietaisas buvo prijungtas į ginčijamą kanalą (dūmtraukį/ventiliacinę šachtą), kurio ieškovė neeksploatavo vien dėl to, kad neva šis kanalas pažeistas pravedant nuotekų vamzdyną.

17.3. Atsakovė paaiškina, kad ieškovė taip pat klaidina teismą teigdama, kad neva ji buvo davusi sutikimą, kad per jos butą praeinantis buitinių nuotekų stovas, neva skirtas tik atsakovės butui, būtų pakeistas, taip išvengiant nuotakyno pravedimo per ginčo objektą. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-138-987/2019 pagal ieškovės O. A. ieškinį, kuriame atskleistos visos aplinkybės, susijusios su nuotekų vamzdyno pravedimu nurodytu šioje byloje. Nurodytoje byloje ieškovę atstovavo tie patys atstovai, kuriems puikiai žinoma, jog ieškovės bute praeinančiu nuotekų vamzdžiu naudojosi du butai, kurių savininkės ir buvo patrauktos byloje atsakovėmis dėl užliejimu patirtos žalos atlyginimo. Minėtoje byloje 2015 m. kovo 25 d. UAB „Mano Būstas Neris“ (buvęs pavadinimas UAB „Žirmūnų būstas“) įspėjimu informavo ieškovę O. A., jog jai nuosavybės teise priklausančiame bute yra būtina atlikti buitinių nuotekų vamzdyno remontą, kadangi remiantis apžiūros duomenimis, name esančiame bute (duomenys neskelbtini) nuolatos užsikemša buitinių nuotekų stovas, einantis ir per ieškovės O. A. nuosavybės teise priklausančias patalpas, o stovas kuriuo naudojasi butas (duomenys neskelbtini), paslėptas sienoje ir uždengtas apdaila, kurios ieškovė nesutiko ardyti. Po pakartotinio namo administratoriaus kreipimosi ieškovė sąlygų būtiniems atlikti darbams nesudarė, dėl to alternatyvus sprendimas buvo nuotekų vamzdžio įrengimas apeinant ieškovės butą. Nurodytoje byloje UAB „Mano Būstas Neris“ atsiliepime pagrįstai nurodė, kad O. A. uždengus bendro naudojimo namo nuotekų vamzdynus ir neleidus atlikti remonto darbų buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Taigi, nurodytą situaciją iš esmės sukūrė pati ieškovė savo neteisėtais veiksmais.

17.4. Taip pat atsakovė pažymi, kad visi apeliaciniame skunde nurodyti statybos darbai, susiję su vamzdyno pravedimu buvo atlikti ne atsakovės Ž. V., o šių darbų užsakovas buvo namo administratorius UAB „Mano Būstas Neris“. Už nurodytus darbus atsakovei buvo pateikta UAB „Žirmūnų būstas“ sąskaita, kurią ji apmokėjo. Atsakovė Ž. V. užsakė tiktai Vandentiekio ir nuotekų techninį projektą, kurį savo parašu patvirtino ir suderino UAB „Žirmūnų būstas“ TPI A. T. Ieškovė neginčijo šio projekto, kurį suderino ne tik namo administratorius, bet ir UAB „Vilniaus vandenys“. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nevertino, ar vartotojo tinklai suformuoti tinkamai.

18. Atsakovė UAB „Mano būstas Neris“ atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Atsakovė nesutinka su apeliante, kad ne ji turėjo įrodinėti dūmtraukio buvimo faktą. Atsakovės įsitikinimu, byloje esantys tikėtini duomenys nėra pakankami šiam faktui nustatyti. Paaiškina, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, tiek liudytoju apklaustas UAB „Visi kaminai“ technikos direktorius R. R. nurodė, kad būtinas kanalo papildomas ištyrimas, siekiant nustatyti tariamo dūmtraukio buvimą. Tuo tikslu ir buvo siūloma skirti ekspertizę. Ieškovė turima teise nesinaudojo vien dėl to, jog nesutiko padengti visų išlaidų už ekspertizės skyrimą. Todėl ieškovei ir tenka visos iš to kylančios neigiamos procesinės pasekmės. Atsakovės įsitikinimu kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės įrodinėjamo dūmtraukio egzistavimo fakto. Tokio fakto neįrodo UAB „Visi kaminai“ aktas. Tai paaiškino teismo posėdžio metu apklaustas akto rengėjas R. R. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad dūmtraukio buvimo faktą patvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento išvados, nes minėta tarnyba byloje laikėsi analogiškos pozicijos, jog yra būtinas papildomos angos ištyrimas. Atsakovės įsitikinimu, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, ir pagrįstai sprendė, kad būtent pati ieškovė neįrodė ginčui esminės aplinkybės dėl dūmtraukio egzistavimo (buvimo).

18.2. Atsakovė UAB „Mano būstas Neris“ nesutinka su apeliantės teiginiais kad ieškovė sutiko ir siūlė atsakovui įsirengti nuotėkų vamzdyną buvusioje vietoje jos bute. Ieškovė teigia, kad Ž. V. tai turėjo pasidaryti pati savo lėšomis ir kad tik tuo atveju, neva būtų sudarytos galimybės atlikti nuotekų vamzdyno remontą. Tokios aplinkybės rodo kad iš tikrųjų ieškovė nesudarė galimybės tvarkyti bendro naudojimo objekto. Tokiais veiksmais ieškovė pažeidė CK 4.82 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes visi daugiabučio namo vamzdynai yra priskirtini bendrojo naudojimo objektams, todėl kiekvienas namo gyventojas turi paisyti CK 4.82 straipsnio 5 dalies įtvirtintų reikalavimų (pareigų). Atsakovei iš esmės buvo eliminuotos objektyvios galimybės šalinti nuotekas nurodytu vamzdynu, todėl kitas nuotekų vamzdis buvo įrengtas teisėtai ir pagrįstai.

18.3. Atsakovė taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, kad nuotėkų vamzdis buvo įrengtas neteisėtai. Paaiškina, kad įrengimo darbų teisėtumą patvirtina aplinkybė, jog darbai buvo vykdomi vadovaujantis UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygomis ir projektu, tai yra, darbai nebuvo vykdomi savavališkai. Juolab, kaip teisingai pažymėjo teismas, ieškovė nurodytų aplinkybių netgi neginčijo ir savarankiško reikalavimo nereiškė. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ieškovė ginčo anga siekia naudotis viena, tačiau kaip ir konstatavo teismas, ji neįrodė, kad ginčo kanalas yra skirtas jos butui aptarnauti. Teismas teisingai nustatė, kad tai kelia pagrįstų abejonių dėl būtinybės apginti ieškovės, kaip bendrojo naudojimo objekto, savininkės teises. Taip pat nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad tokia situacija susiklostė istoriškai. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė tokiais teiginiais siekia tokių teisinių pasekmių, jog Ž. V. būtų apribotos galimybės šalinti nuotekas. Paaiškina, kad visi bendrojo naudojimo objektai turi būti naudojami taip, jog nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo atveju vien tai, jog ieškovė neva negali naudotis ginčo anga (juolab, ieškovė nepateikė įrodymų, jog neva šildymo laikotarpiu, dėl neva atliktų įrengimo veiksmų, jai buvo eliminuotos galimybės šildyti butą), tai savaime nereiškia, jog jos tariamos teisės yra reikšmingesnės (svarbesnės) nei atsakovės Ž. V. turima teisė į nuotekų šalinimą. Pareikštu ieškiniu ieškovė siekia neproporcingų ir kitų namo gyventojų teises pažeidžiančių teisinių pasekmių.

19. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atkreipia dėmesį, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos dar 2016 m. liepos 11 d. raštu Nr. 9.4-1833(9.4E) buvo nurodęs, kad nepritaria atsakovės Ž. V. nuotekų vamzdžio pravedimui per kamino šachtą. Savivaldybė pažymi, kad namo administratorius UAB „Žirmūnų būstas“ buvo įpareigotas pašalinti šį pažeidimą.

20. Trečiasis asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodo, kad susipažino su ieškovės apeliaciniu skundu ir pažymi, kad palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

21. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

22. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia uždrausti atsakovei Ž. V. trukdyti jai naudotis dūmtraukiu.

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad negatorinį ieškinį gali pareikšti savininkas kitam bendraturčiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019 ir kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

25. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir netinkamai nustatė bylai reikšmingus faktus.

27. Byloje nebuvo ginčijama, kad atliekant atsakovės bute įvestos kanalizacijos remontą buvo pažeistos bendro naudojimo konstrukcijos, t. y. laiptinėje esanti bendro naudojimo siena ir tos sienos viduje esanti ertmė, kurią ieškovės tvirtinimu, ji naudojo kaip dūmtraukį.

28. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje yra itin reikšminga nustatyti dūmtraukio buvimo faktą, ir ieškinį iš esmės atmetė remiantis tuo, jog teismas negali nustatyti objektyvios tiesos dėl dūmtraukio buvimo, ypač dėl to, kad šalys nesutiko skirti byloje ekspertizę.

29. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese faktai laikomi įrodytais ne tada, kai nėra jokių abejonių, o tada, kai fakto egzistavimą patvirtina byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas pripažįsta pakankamais. Teismas negali atsisakyti spręsti civilinio ginčo, konstatuodamas, jog ginčo aplinkybės neaiškios ir neįrodytos. Taigi šiuo atveju teismas turėjo aiškiai konstatuoti – naudoja ieškovė bendroje namo konstrukcijoje esančią ir atsakovų pažeistą ertmę kaip dūmtraukį, ar nenaudoja.

30. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad šiuo atveju ieškovės teisių pažeidimas, kaip negatorinio ieškinio pagrindas, galėjo būti įrodinėjamas visais leistinais įrodymais, o ne tik ekspertizės išvadomis. Ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų ir šiuo atveju įstatymu nėra nustatytas kaip privalomas įrodymas įrodinėjant šiai bylai reikšmingus faktus. Civiliniame procese šalys yra dispozityvios, veikia vadovaujantis rungimosi principu, t. y. pačios pasirenka kokiais įrodymais ir kaip įrodinėti savo teiginius ir atsikirtimus.

32. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nebuvo ginčijama, jog ieškovė yra pajungusi dujinę vandens šildymo kolonėlę į bendro naudojimo sienoje esančią ertmę ir kad ši ertmė buvo numatyta pagal projektinę dokumentaciją. Buto techninės apskaitos knyga (e. bylos, 2 tomas, b. l. 159) patvirtina, kad ieškovės bute yra anga, kaip įrenginys, skirtas būtent ieškovės butui aptarnauti (net jei ši anga ir pažymėta ne kaip dūmtraukis, o kaip ventiliacinė anga). Dujinių prietaisų pajungimą patvirtina ir ieškovės pateiktas 1965 m. dujų įvedimo aktas (e. bylos 4 tomas, b. l. 195), antstolio D. K. 2016 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (e. bylos t. 5, b. l. 109). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovės teisių pažeidimo pagal pareikštą negatorinį ieškinį ieškovė neturi pareigos pateikti kitokių įrodymų, kad minėta anga yra priskirta jos butui aptarnauti kaip antraeilis daiktas - esminė pagrindinio daikto (buto) dalis (CK 4.13 straipsnis, CK 4.15 straipsnis) ir kad šiuo daiktu ji naudojasi teisėtai. Priešingi atsakovės Ž. V. teiginiai, t. y. kad ji turi daugiau teisių į bendro naudojimo sienoje esančią angą, yra jos atsikirtimų pagrindas ir tokius teiginius turi įrodyti ji pati.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kitaip nei vertino pirmosios instancijos teismas, šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovės naudojama anga, kurią ji naudoja kaip dūmtraukį, susijungia su bendro naudojimo sienoje esančia ertme, per kurią yra pravestas kanalizacijos vamzdis į atsakovės butą. Apeliantė pagrįstai teigia, kad tokią aplinkybę patvirtina tiek jos pateikti apžiūrų aktai: UAB „Visi kaminai“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. Dūmtraukių ir vėdinimo kanalų patikros aktas Nr. 1908/19 (e. bylos 3 tomas, b. l. 118), UAB „Visi kaminai“ 2020 m. sausio 24 d. dūmtraukių ir vėdinimo sistemos patikros aktas (e. bylos 4 tomas, b. l. 50) bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų A. L. ir H. B. 2019 m. birželio 4 d. tarnybinis pranešimas Nr. 47.7-798(11.7.112E) (e. bylos 3 tomas, b. l 76-77), tiek kitų įrodymų visuma.

35. Kaip minėta, įrodymus teismas turi vertinti atsižvelgdamas į jų visumą, remiantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju, protingai vertinant visas aplinkybes, nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovė ginčo angos nenaudoja kaip dūmtraukio, nes ši anga turi aiškių naudojimo kaip dūmtraukio požymių – pateiktos nuotraukos (e. bylos t. 4, b. l. 64-65) patvirtina, kad ši anga yra padengta degimo produktais. Be to, atsižvelgiant į pastato konstrukciją, yra aišku, kad visos sienose esančios angos yra skirtos aptarnauti būtent pirmo aukšto patalpas, nes mansardinis aukštas, kuriame yra atsakovei priklausantis butas (duomenys neskelbtini), name buvo įrengtas žymiai vėliau. Taigi, sąžiningai vertindamas įrodymų visumą, teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovės užsakyti remonto darbai pažeidė ieškovės, kaip pirmame aukšte esančio buto (duomenys neskelbtini) savininkės teises, kadangi sugadino šiam butui priskirtą antraeilį daiktą – buto dalimi esantį dūmtraukį.

36. Tai, kad aplinkybės yra ne tokios, nei jas patvirtina įrodymų visuma, t. y. kad ieškovė neturi teisių į ginčo angą ir negali reikalauti pašalinti su nuosavybės valdymu nesusijusių teisių pažeidimo, turėjo pareigą įrodyti būtent atsakovė. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai išaiškindamas šią įrodinėjimo pareigą, objektyviai apribojo atsakovės galimybę pateikti tokius įrodymus.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė kanalizacijos vamzdį įrengė teisėtai, t. y. kad ji teisėtai pažeidė ieškovės nuosavybės teisę, nėra pagrįstos konkrečiomis teisės normomis. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš viso neaptarė realiai įvykdyto remonto teisėtumą nustatančių teisės aktų reikalavimų ir nevertino, ar atsakoves užsakyti bendro naudojimo objektų remonto darbai buvo vykdyti pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad visų pirma, atsakovė užsakydama bendro naudojimo objektų, t. y. kanalizacijos tinklo pertvarkymą, turėjo gauti suinteresuotų bendraturčių pritarimą, pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kaip jau minėta, šias aplinkybes, t. y. kad bendro naudojimo objektų remontas buvo atliktas teisėtai, privalo įrodyti atsakovė.

38. Galiausiai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad šioje byloje yra kilęs pakankamai reikšmingas ieškovės ir atsakovės interesų konfliktas dėl jų nuosavybės teisės įgyvendinimo ir kad tenkinus ieškinį pagal pareikštus reikalavimus būtų esmingai suvaržytos atsakovės, kaip buto (duomenys neskelbtini) savininkės teisės, naudoti šį butą pagal paskirtį. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas, konstatavęs ieškovės teisų pažeidimą, turėtų įvertinti ne tik tai, kuris – ieškovės ar atsakovės interesas yra vertingesnis, bet ir, esant reikalui, parinkti tokį teisių gynimo būdą, kuris būtų proporcingas ir užtikrintų abiejų savininkų galimybę naudoti daiktus pagal paskirtį. Kaip minėta, remiantis kasacinio teismo praktika, parinkdamas nuosavybės teisių gynimo būdą, teismas nėra saistomas nei ieškovės nurodytų terminu, nei konkrečiu jos pasirinktu nuosavybės gynimo būdu, tačiau manytina, kad teismas turėtų informuoti šalis apie galimą kitą teisių gynimo būdą ir sudaryti galimybę pareikšti savo nuomonę dėl kitokio teisių gynimo būdo, nei nurodyta ieškinyje. Paminėtina, kad šioje byloje ieškovė ne sykį yra nurodžiusi, kad jos teisių atkūrimas galėtų būti įgyvendintas suremontuojant per jos butą einantį kanalizacijos vamzdį.

39. Paminėtina ir tai, kad šioje byloje teismas neišvengiamai turės pasisakyti dėl bendro naudojimo inžinerinių tinklų įrengimo (remonto, pertvarkymo) teisėtumo, o sprendžiant tokius klausimus teisinį suinteresuotumą turi daugiabučio namo bendro naudojimo objektų bendraturčiai ar konkrečios namo dalies bendraturčiai (pagal CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatas). Šiuo konkrečiu atveju yra žinoma, kad bendro naudojimo kanalizacijos tinklu, einančiu per ieškovės butą (duomenys neskelbtini), iki šio tinklo pertvarkymo, be atsakovės, t. y. buto (duomenys neskelbtini) savininkės Ž. V., naudojosi dar vienas bendraturtis, t. y. buto Nr. 3 savininkas (tai konstatuota eksperto S. Z, 2018 m. liepos 16 d. ekspertizės akte, e. bylos 2 tomas, b. l. 110). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buto Nr. 3 savininkas šioje byloje turėtų būti įtrauktas kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotas asmuo.

Dėl bylos procesinės baigties

40. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 dalies normą, nurodyta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; kt.).

41. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Apeliacinio proceso metu tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, nepaisant to, tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo visa apimtimi.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino ieškinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesudarė galimybės atsakovei įrodinėti tas aplinkybes, kurios yra jos atsikirtimų pagrindas, taip pat teismas neįvertino ir nepasisakė dėl didžiosios dalies į bylą pateiktų įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Esant tokioms aplinkybėms, byla dėl ginčijamo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujai, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei riboja šalių teisę į apeliaciją.

43. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis spręstina, kad buvo padarytas esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

44. Panaikinus teismo sprendimą, taip pat naikinamas ir papildomas sprendimas, kuriuo yra išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, nes priėmus sprendimą dėl ginčo esmės šis klausimas taip pat turės būti išspręstas iš naujo.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės O. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir 2021 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.