Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Raimondai Vičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „LTG Cargo“ ieškinį atsakovui KTK Polska sp. z o.o. dėl delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

6. Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. liepos 1 d. sudarė Ekspedijavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. DKEC(CARGO)-47(2020), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti krovinių vežimo ir kitas papildomas paslaugas pagal konkretų užsakymą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas (ieškinio priedas Nr. 1).

7. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atsakovui už suteiktas paslaugas 2022-04-30 išrašė dvi PVM sąskaitas-faktūras – Serija 900 Nr.0003374 (202,50 Eur sumai) ir Serija 900 Nr. 0003495 (307958,62 Eur sumai) (ieškinio priedai Nr. 2 ir Nr. 3). Tarp šalių sudarytos 2020 m. liepos 1 d. Ekspedijavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. DKEC(CARGO)-47(2020) 3.2 punkte numatyta, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos eurais sumos turi būti įskaitytos į Bendrovės (ieškovo) banko sąskaitą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitų-faktūrų išsiuntimo elektroniniu paštu dienos. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad neatsiskaitęs per sutarties 3.2 punkte nurodytą mokėjimo laikotarpį, Užsakovas (atsakovas) nuo nesumokėtos sumos moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

8. Ieškovas nurodo ir byloje nėra ginčo dėl to, kad abi šios sąskaitos atsakovui buvo išsiųstos elektroniniu paštu 2022-05-04, todėl apmokėtos jos turėjo būti iki 2022-05-11.

9. Byloje esantis ieškovo banko sąskaitos išrašas (ieškinio priedas Nr. 8) patvirtina, kad 308161,12 Eur sumą atsakovas ieškovui pervedė tik 2022-06-29, t.y. pavėlavęs 49 dienas.

10. Byloje esanti 2022-06-30 delspinigių sąskaita Nr. 160000300 patvirtina, kad pagal abi pradelstas apmokėti minėtas PVM sąskaitas-faktūras už 49 dienas susidarė bendra 7549,95 Eur delspinigių suma (ieškinio priedas Nr. 4).

11. Byloje esantys 2022-07-22, 2022-07-26 ir 2022-08-05 raginimai patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydami apmokėti susidariusią 7549,95 Eur sumą (ieškinio priedai Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7), tačiau duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra.

12. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikos Vidaus reikalų ir administracijos ministro Sprendimo (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo priedas Nr. 2) turinio seka, kad Remiantis (duomenys neskelbtini) įstatymo dėl specialių sprendimų siekiant užkirsti kelią paramai agresijai prieš Ukrainą ir užtikrinti nacionalinį saugumą 3 str. 1 ir 6 dal. (OL poz. 835), toliau vadinamu įstatymu, ir 1960 m. balandžio 14 d. Administracinio proceso - kodekso įstatymo 104 str. 1 dal. (OL 2021 m. poz. 735, 1491 ir 2052), išnagrinėjus (duomenys neskelbtini) Vidaus saugumo tarnybos vadovo prašymą (žyma: (duomenys neskelbtini)) dėl taikytinų bendrovės „KTK Polska sp. z o.o. buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), KRS 0000421091, PVM mokėtojo kodas (N1P) 5833152191, atžvilgiu priemonių, numatytų minėto įstatymo 1 str., buvo nuspręsta įtraukti „KTK Polska sp. z o.o.“, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), KRS 0000421091, PVM mokėtojo kodas (N1P) 5833152191, į sąrašą, kuris aprašytas (duomenys neskelbtini) ir jos atžvilgiu, be kita ko, taikyti finansinių ir ekonominių išteklių įšaldymą, kaip apibrėžta ((duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)), priklausančių nuosavybės teise, faktiškai valdomų ar kontroliuojamų subjekto, apibrėžto 1 punkte, visa apimtimi.

13. Minėto Sprendimo pagrindime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) raštu (žyma: (duomenys neskelbtini)) Vidaus saugumo agentūros vadovas kreipėsi j Vidaus reikalų ir administracijos ministrą su prašymu taikyti bendrovės „KTK Polska sp. z o.o.“ atžvilgiu priemones, numatytas (duomenys neskelbtini) įstatymo dėl specialių sprendimų siekiant užkirsti kelia paramai agresijai pries Ukraine/ ir užtikrinti nacionalinį saugumą 1 str. (OL poz. 835). Taip pat nurodoma, kad 100% „(duomenys neskelbtini)" akcijų priklauso ., (duomenys neskelbtini)" 100% „(duomenys neskelbtini)" akcijų priklauso akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). M. G. netiesiogiai kontroliuoja akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)" per akcininką „(duomenys neskelbtini)", registruotą (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu priklauso 51,7026% akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” akcijų. 100% „(duomenys neskelbtini)" akcijų priklauso „(duomenys neskelbtini)", naudos gavėjui tiesiogiai priklauso 800 „(duomenys neskelbtini)" akcijų bei netiesiogiai - per „(duomenys neskelbtini)" - 400 akcijų. Atitinkamai, naudos gavėjas tiesiogiai valdo 100% „(duomenys neskelbtini)" akcijų. Dėl taikomų sankcijų M. G. pakeitė jo brolis S.-S. G.. M. G. sankcijas taiko Europos Sąjunga, Ukraina ir Didžioji Britanija.

14. Taip pat nurodyta, kad pagal pagal APK 16 str. 2 d. ir 2002 m. rugpjūčio 30 d. Administracinių teismų proceso įstatymo 3 str. 2 dal. 1 punktą, 53 str. 1 dal. ir 54 str. 1 dal. (OL 2022 m., poz. 329, su vėl. pak.), kartu su įstatymo 3 str. 6 dal., šis sprendimas gali būti skundžiamas Varšuvos vaivadijos administraciniam teismui. Skundas teikiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo įteikimo (čia: paskelbimas (duomenys neskelbtini)) šaliai dienos per Vidaus reikalų ir administracijos ministeriją.

15. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikos Finansų ministerijos Nacionalinės mokesčių administracijos vadovo Sprendimo dėl finansinių lėšų įšaldymo panaikinimo (atsiliepimo priedas Nr. 3), matyti, kad atsakovui buvo leista naudoti finansines lėšas, be kita ko, bendrovės mokėtinoms sumoms, kurių mokėjimo terminai prašymo pateikimo dienai yra suėję arba dėl kurių jau yra išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir kurių mokėjimo terminai yra suėję šio sprendimo priėmimo dieną, šio sprendimo šio sprendimo priede nurodytomis sumomis.

II. Dėl taikytinos teisės ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovui laiku neapmokėjus ieškovui už suteiktas paslaugas, susidarė delspinigiai, taip pat nėra ginčo dėl delspinigių dydžio. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodo, kad jis laiku neapmokėjo ieškovo už atliktas paslaugas išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad jam (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikos Vidaus reikalų ir administracijos ministro Sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo pritaikytos sankcijos – finansinių ir ekonominių išteklių įšaldymas. Teigia, kad jis turi būti atleistas nuo atsakomybės dėl laiku neįvykdytos prievolės, remiantis Lenkijos Respublikos Civilinio kodekso 471 straipsniu, numatančiu, kad skolininkas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, išskyrus atvejus, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl aplinkybių, už kurias skolininkas neatsako.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė. Toks šalių susitarimas gali būti numatytas pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas arba gali būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Iš byloje esančios tarp šalių sudarytos 2020 m. liepos 1 d. Ekspedijavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. DKEC(CARGO)-47(2020), turinio matyti, jog šalys susitarė, kad jeigu šalims nepavyksta išspręsti tarp jų kilusio ginčo derybomis, jis nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais (sutarties 6.2 punktas).

18. Taigi, šalims 2020 m. liepos 1 d. Ekspedijavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartimi Nr. DKEC(CARGO)-47(2020) aiškiai susitarus, kad jų sutartinėms prievolėms bus taikytina Lietuvos Respublikos teisė, teismas spręsdamas kilusi ginčą vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės netaikymą ar atleidimą nuo jos, 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes turi asmuo, kuris jomis remiasi (CPK 178 straipsnis).

20. CK 6.253 straipsnyje valstybės veiksmai įvardijami kaip atskiras civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas. Pagal CK 6.253 straipsnio 3 dalį valstybės veiksmai – tai privalomi vykdyti ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai arba aktai, dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturi teisės ginčyti.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.253 straipsnio 3 dalyje pateikta valstybės veiksmų, kaip pagrindo atleisti nuo civilinės atsakomybės ir jos netaikyti, apibrėžtis suponuoja išvadą, jog šiam pagrindui konstatuoti būtina atitinkamų sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) valstybės institucijų veiksmai (aktai); 2) veiksmai (aktai) turi būti nenumatyti ir privalomi asmeniui; 3) veiksmai (aktai) turi būti tokie, dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma; 4) asmuo neturėjo teisės veiksmų (aktų) ginčyti teismo ar administracine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019).

22. CK 6.253 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik esant tam tikroms sąlygoms: pirma, asmuo neturėjo galimybės veiksmų ginčyti teismo ar administracine tvarka. Jeigu jis tokią galimybę turėjo, bet ja nepasinaudojo pagrindo atleisti nuo civilinės atsakomybės nėra. Antra, veiksmai buvo nenumatyti ir privalomi asmeniui. Jeigu asmuo juos galėjo ir privalėjo numatyti arba jie jam nebuvo privalomi, nėra pagrindo atleisti nuo civilinės atsakomybės. Trečia, dėl tų veiksmų nėra atsakovės kaltės. Jeigu dėl veiksmų yra kaltas pats atsakovas (pavyzdžiui, jis padarė teisės pažeidimą ir jam buvo taikytos teisinės sankcijos) nėra pagrindo atleisti nuo civilinės atsakomybės (žr. Mikelėnas, V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. I tomas. Vilnius: Justicija, 2003, p. 349–354).

23. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini), į sankcionuotų asmenų sąrašą (duomenys neskelbtini) įtrauktas M. S. G. (duomenys neskelbtini).

24. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikos Vidaus reikalų ir administracijos ministro Sprendimo (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad jame be kita ko, yra nurodoma, jog „kaip matyti iš prašyme išdėstytų faktinių aplinkybių, šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas subjektas yra subjektas, turintis finansinių ir ekonominių išteklių, atitinkamai, kaip apibrėžta (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ar netiesiogiai remiantis 2022 m. vasario 24 d. pradėtą Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą“.

25. Taigi, iš (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikos Vidaus reikalų ir administracijos ministro Sprendimo (duomenys neskelbtini) turinio seka, kad į sankcionuotų asmenų sąrašą (duomenys neskelbtini) įtrauktas M. S. G. tiesiogiai ar netiesiogiai remia 2022 m. vasario 24 d. pradėtą Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą ir netiesiogiai per kelias kitas įmones valdo KTK Polska sp. z o.o.

26. Todėl, nepaisant to, jog Lenkijos Respublikos Vidaus reikalų ir administracijos ministras įgyvendino sankcijas KTK Polska sp. z o.o. tik (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad atsakovas jau nuo (duomenys neskelbtini) žinojo, kad M. S. G., t.y. vienas iš įmonės naudos gavėjų yra sankcionuotas, todėl darytina išvada, kad apie nurodytų sankcijų pritaikymą KTK Polska sp. z o.o. galėjo numatyti ir jos atsakovui nebuvo ir negalėjo būti netikėtos. Todėl konstatuotina, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų CK 6.253 straipsnio taikymui, nustatančios, kad veiksmai (aktai) asmeniui turi būti nenumatyti.

27. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikos Vidaus reikalų ir administracijos ministro Sprendime (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Varšuvos vaivadijos administraciniam teismui, skundą pateikiant per 30 dienų nuo šio sprendimo įteikimo šaliai dienos, t.y. sprendimas galėjo būti skundžiamas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad KTK Polska sp. z o.o. skundė (duomenys neskelbtini) Sprendimą, t.y. atsakovas, turėdamas galimybę veiksmus ginčyti (skųsti priimtą sprendimą), ja nepasinaudojo. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nėra dar vienos būtinosios sąlygos CK 6.253 straipsnio taikymui, nustatančios, kad asmuo turi neturėti galimybės veiksmų ginčyti teismo ar administracine tvarka.

28. Kartu pažymėtina, kad verslas yra veikimas savo rizika ir verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką (rūpestingai pasirinkti savo veiklos kryptis, trečiuosius asmenis įsipareigojimams įvykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir panašiai), todėl sutiktina su ieškovo argumentu, kad pritaikius sankcijas KTK Polska sp. z o.o. dėl to, kad vienas iš jos naudos gavėjų M. S. G. tiesiogiai ar netiesiogiai remia 2022 m. vasario 24 d. pradėtą Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą ir netiesiogiai per kelias kitas įmones valdo KTK Polska sp. z o.o., reiškia, kad dėl sankcijų pritaikymo yra pačios KTK Polska sp. z o.o. kaltės.

29. Apibendrinant išdėstyta konstatuotina, kad nesant būtinųjų (kumuliatyvių) aukščiau nurodytų sąlygų visumos, atsakovas negali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 3 dalies pagrindu.

III. Dėl reikalavimo priteisti delspinigius

30. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčija prašomų priteisti delspinigių dydžio.

31. Teismas pažymi, kad ne kartą kasacinio teismo praktikoje išaiškinta netesybų paskirtis ir prievolės jas mokėti atsiradimo pagrindai ir sąlygos, nurodant, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

32. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovas savo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo kildina iš šalių 2020 m. liepos 1 d. sudarytos Ekspedijavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. DKEC(CARGO)-47(2020). Šios Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos eurais sumos turi būti įskaitytos į Bendrovės (ieškovo) banko sąskaitą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitų-faktūrų išsiuntimo elektroniniu paštu dienos, o Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad neatsiskaitęs per sutarties 3.2 punkte nurodytą mokėjimo laikotarpį, Užsakovas (atsakovas) nuo nesumokėtos sumos moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

34. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas, remiantis pastarosiomis sutarčių nuostatomis, turėjo teisinį pagrindą apskaičiuoti ir reikalauti iš atsakovo sumokėti sutartyje numatytas netesybas, t.y. delspinigius ir atsakovo prievolė atsakyti pagal šį ieškovo reikalavimą yra pilnai pagrįsta.

35. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymo dėl netesybų sumažinimo nepareiškė, netesybų dydžio neginčijo, abi nagrinėjamos bylos šalys yra verslininkai, tarp jų sudarytos Ekspedijavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. DKEC(CARGO)-47(2020) 4.4 punktas aiškiai įtvirtina, kad neatsiskaitęs per sutarties 3.2 punkte nurodytą mokėjimo laikotarpį, Užsakovas (atsakovas) nuo nesumokėtos sumos moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, todėl teismas turi pagrindą išvadai, kad šalių nustatyti delspinigiai yra pagrįsti, nėra per dideli ar neprotingi, o paskaičiuotas delspinigių dydis (0,05 proc.) yra tinkamas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

36. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas dėl 7549,95 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

IV. Dėl procesinių palūkanų priteisimo

37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus. Palūkanų, mokėtinų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, dydis yra nustatytas CK 6.210 str. ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 d. nustatyta, jog šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 str. 5 d. nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas.

38. Vadovaujantis Europos centrinio banko interneto tinklalapyje paskelbtais duomenimis bei CK 6.37 str. 2 d., iš atsakovo priteistinos priteistinos 9,25 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 7549,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas patyrė 170 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis), todėl ieškinį tenkinus, jos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.

VI. Dėl pašto išlaidų

40. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (19,24 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai). Sumokėjus šias išlaidas, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „LTG Cargo“, juridinio asmens kodas 334977594, iš atsakovo KTK Polska sp. z o.o, juridinio asmens kodas 221645800, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), 7549,95 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 95 ct) delspinigių, 9,25 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 7549,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo KTK Polska sp. z o.o, juridinio asmens kodas 221645800, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 19,24 Eur (devyniolika eurų 24 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.