- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- 1-691-834/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. D. (V. D.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietybė Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnyje 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. 2021 m. kovo 29 d., apie 15.55 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini)ir nusukdamas link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. D. kaltę pripažino ir paaiškino, jog paskambino draugas iš Vilniaus, paprašė jam padėti dėl buto remonto. Nuvažiavo pas jį, viską apžiūrėjo. Pasiūlė išgerti. Jis paskambino kitam draugui, kad jį ( kaltinamąjį paimtų). Jie išgėrė. Paskambino tas draugas, kuris turėjo paimti ir pasakė, kad jam sugedo mašina. Išgėrė kavos ir sugalvojo važiuoti namo, nes nebuvo kur pasilikti. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policija, paprašė pūsti į alkotesterį. Papūtė ir pripūtė 2,52 promiles. Pripažino savo kaltę. Mašiną nuvežė į aikštelę, o jį į komisariatą. Labai gailisi dėl šio įvykio. Po to nei lašo negeria. Užsiregistravo į alkoholikų kursus. Išklausė ką sakę. Gailisi dėl to ir nenori kartoti. Po alkoholio vartojimo išvažiavo po 1-1,5 val. Gėrė viskį 38 proc stiprumo. Supranta, jog negalima vairuoti išgėrusiam, bet išėjo, kad draugas pavedė ir važiavo išgėręs. Telefonas išsikrovė ir negalėjo kitų draugų numerių sužinoti. Palaiko prašymą dėl laidavimo ir sutinka, kad žmona laidotų už jį. Žmona yra jam autoritetas. Santuokoje gyvena 17 m.. Įsiklauso į žmonos nuomonę, patarimus. Žmona dirba su senais žmonėmis, yra labai atsakinga. Jų kaime ji yra seniūnaitė. Jis visada klauso jos patarimų ir toliau klausys. Niekada nebuvo konfliktų. Automobilis įgytas santuokoje. Žmona veža vaikus. Kito automobilio neturi. Reikia tėvus į Santariškes vežti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Laiduotoja I. D. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo prašymą dėl laidavimo. Ji pati yra visiškai prieš alkoholį. Su vyru po įvykio daug kalbėjosi. Po kursų ir pats viską suprato. Negers tai jau tikrai, nes jie daug kalbėjosi. Vyras suprato, kad taip daryti negalima dėl galimos žalos savo sveikatai ir kitiems žmonėms. Vyras labai pergyvena, labai jam gėda ir prieš šeimą, ir prieš kaimynus, ir prieš vaikus. Labai gailisi vyras. Mano, kad galima vyro žodžiu patikėti. Pirmas kartas, kad vairavo išgėręs. Jie dirba daug kaimo darbų ir nebuvo laiko gerti. Ji pati labai neigiamai vertina savo vyro elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog liudytoju 2021-03-30 apklaustas T. Š. parodė, dirba Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2021-03-29, apie 15.55 val. dirbo antroje pamainoje kartu su (duomenys neskelbtini) universiteto policijos veiklos studentu E. S.. Buvo netoli (duomenys neskelbtini), kai išgirdo per raciją VPK budėtojo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris vairuoja a/m (duomenys neskelbtini)., v/n (duomenys neskelbtini) Todėl jie nusprendė, kad galimas pažeidėjas važiuoja link jų, tad su tarnybiniu automobiliu atsistojo prie posūkio į (duomenys neskelbtini) kaimą, ketindami jį sustabdyti ir patikrinti. Netrukus pastebėjo, kad link jų važiuoja minėtas automobilis. Jo salone buvo tik vienas žmogus, t.y. vairuotojas. Jie sustabdė šį automobilį, jis priėjo prie automobilio, iš kurio išlipo jo vairuotojas - vėliau paaiškėjo, kad tai buvo V. D., gim. (duomenys neskelbtini)m. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kai jo paklausė, ar jis vartojo alkoholį, šis prisipažino, kad vartojo prieš tai su draugais. Jo kalba buvo nerišli, su juo sunkiai buvo susikalbėti. Automobilio salone taip pat buvo stiprus alkoholio kvapas. V. D. per pirmą pūtimą 16.00 val. įpūtė 2,74 promilių, po 15 min. per antrą įpūtimą 16.16 val., ji įpūtė 2,52 promilių. V. D. buvo ramus, kaltę iš karto pripažino. V. D. pasakė, kad minėtas automobilis priklauso jam. V. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. Dėl minėto įvykio jis pradėjo ikiteisminį tyrimą. ( b. l. 46)
Iš byloje esančio 2021-03-29 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK vyresniojo tyrėjo T. Š. tarnybinio pranešimo matyti , kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281- str. 1 d. dėl to, kad apie 15 h. 55 min. buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo (duomenys neskelbtini)nusuko link (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus V. D., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotojo blaivumą, pirmuoju patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojo iškvėptame ore yra 2,74 promilės etilo alkoholio koncentracija, antruoju patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojo iškvėptame ore yra 2.52 promilės etilo alkoholio koncentracija. (b.l. 4)
Iš byloje esančio 2021-004-14 Kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, jog buvo apžiūrėti pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai ir užfiksuota, kad peržiūrėjus 2021-03-29 body kameros įrašus, nustatyta, kad vaizdo įrašo, pavadinimu (duomenys neskelbtini), pradžia - 2021-03-29 15:00:43.
Įrašas spalvotas. Šalia policijos tarnybinio automobilio stovi pareigūnas ir civiliniais rūbais apsirengęs vyras (nustatyta, kad tai V. D., gim. (duomenys neskelbtini)m). Pareigūnas klausia V. D., ar šis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus. Nuo pravažiuojančių automobilių ir kitų pašalinių garsų nesigirdi ką atsakė V. D.. Pareigūnas stovi nugara į ekraną, už jo stovi V. D.. Girdim kaip V. D. pučia. Pareigūnas V. D. rodo alkotesterio rodmenis. Ant alkotesterio ekrano neryškiai matoma skaičiai 2,74 (‰) . V. D. klausia pareigūno, kas bus su jo automobiliu. Pareigūnas aiškina, kad automobilis bus laikinai konfiskuotas, o jis (V. D.) - sulaikytas. V. D. prašo leidimo kalbėti rusiškai. Šalia policijos automobilio matomas stovintis juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Girdimas kito pareigūno balsas, jis nustatinėja girto vairuotojo, t. y. V. D., asmens duomenis.
Įrašo trukmė 5:01 min. Įrašo pabaiga 15:05: 44.
II įrašo pavadinimu (duomenys neskelbtini), pradžia 15:05:44
Įrašas spalvotas. Vienas pareigūnas sėdi tarnybinio automobilio salono viduje, ant stalo guli alkotesterio matuoklis. Kitas pareigūnas stovi šalia policijos tarnybinio automobilio ir kalba su V. D. dėl automobilio nuvežimo į saugomą aikštelę. Taip pat, pareigūnas aiškino V. D., kad jam bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. D. prašo pareigūnų "Išspręsti viską paprasčiau". Pareigūnai įspėja V. D., kad jų pokalbis yra įrašomas. Nurodė, kad teismas gali pastarojo automobilį konfiskuoti. Vienas iš pareigūnų pradėjo pildyti žurnalą. Kitas pareigūnas rusiškai sako: „Nežinau, labai daug pripūtėte“ , V. D. klausia: „Kiek? 2,7 (‰)?“ Pareigūnai žiūri į alkotesterio matuoklį, atsako - 2,74 (‰). V. D. klausia: „Ar mažiau galima padaryti?“ Pareigūnas sako: „Dabar antrą kartą pūsite“.
V. D. bandė su pareigūnais susitarti. Pareigūnai jį įspėjo, kad jam gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl papirkimo. Pareigūnas sako V. D.: „Ką dabar padarysi, įkliuvot, tai įkliuvot. Jums iš paskos važiavo automobilis, pastebėjo, kad Jūs nelabai gražiai važiavote“. V. D.: „ Aš nepykstu, toks Jūsų darbas“. Įrašo trukmė - 5:00 min. Įrašo pabaiga 15:10:44.
Įrašo pavadinimu (duomenys neskelbtini), įrašo pradžia 15:10:44, pabaiga 15:15:44
Pareigūnai aiškina V. D., kad jo automobilis bus laikinai nuvežtas į saugomą aikštelę, jis – sulaikytas, apklaustas ir pan.
vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Įrašo pradžia15:15:44 pabaiga - 15:15:43
Įrašas spalvotas.
15:17:02 val. V. D. pučia antrą kartą.
15:17:40 val. pareigūnas rodo alkotesterio matuoklį V. D. ir sako: „Va, 2,52 (‰), va mažiau pripūtei“. V. D.: „Kas man šviečia?“ Pareigūnas: „Spręs teismas“.
15:18:18 pareigūnas į kamerą rodo alkotesterio matuoklio rodmenis, matome 2,52 (‰).
Vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini).
nuo 15:20:44 val. iki 15:21:46 val. V. D. sulaikymas, tralo laukimas. ( b. l. 11-14)
Iš byloje esančio 2021-03-29 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021-03-29 15.58 val., (duomenys neskelbtini), V. D., gim(duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas T. Š. nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą( atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. V. D. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš valandą, alkotesteriu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), atliko tikrinimą ir pirmojo tikrinimo metu 16.01 val. nustatė – 2,74 promilių girtumą, antrojo tikrinimo metu 16.16 val. - nustatė 2,52 promilių girtumą. V. D. su tikrinimo rezultatais sutiko. (b.l. 23)
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2021-03-29 16:00:46 val. prietaisu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), V. D. nustatytas 2,74 promilių girtumas (b.l. 24,26).
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2021-03-29 16:16:16 val. prietaisu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), V. D. nustatytas 2,52 promilių girtumas(b. l. 25,26).
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis juodos spalvos, su automatine pavarų dėže, salonas odinis, šviesiai pilkos spalvos, priekyje yra automagnetola su ekranu. Kėbulo apgadinimų nei iš galo, nei iš priekio nepastebėta. Automobilio gale ir priekyje yra įvairių daiktų, tačiau draudžiamų daiktų tarp jų nerasta. Bagažinėje yra juodos spalvos kilimas. (b.l. 16-20)
Iš byloje esančio 2021-03-30 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilnius (b.l.29-31). 2021-03-30 V. D. išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 33).
Iš byloje, esančios 2021-03-30 VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas, (duomenys neskelbtini)valdytojas – savininkas V. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 32).
Iš byloje esančio 2021-03-31 VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), kategorija M1G, pasirinkti metai 2003, kaina Lietuvoje be PVM 2769 eurų, su PVM 3350 eurų (b.l. 44).
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. D. kaltė, jog jis 2021 m. kovo 29 d., apie 15.55 val., važiuodamas Lydos plentu ir nusukdamas link (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju V. D., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivus. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys bei kita byloje esanti medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo V. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
I. D. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį V. D. jos atsakomybėn pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamasis V. D. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojos I. D. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati I. D.. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo sutuoktinį V. D.. I. D. nėra teista (b. l. 104), nėra bausta administracine tvarka ( b.l.105). Dirba Lietuvos pašte. Darbovietės charakterizuojama kaip tvarkinga, atsakinga ir darbšti darbuotoja, apie jos atliekamą darbą bendrovėje nusiskundimų nėra, darbo drausmės pažeidimų neturi ( b.l. 102). Taip pat atsižvelgtina tiek į V. D. paaiškinimus, tiek į pačios I. D. paaiškinimus iš kurių matyti, jog I. D. gali padaryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, nes santuokoje gyvena 17 metų, yra tarpusavio ryšys, I. D. kritiškai vertina kaltinamojo elgesį. Todėl įvertinus I. D. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamojo V. D. tarpusavio santykius, I. D. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad V. D. nėra praeityje teistas (b. l. 79). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (V. D. ir I. D. parodymai), I. D. turi įtaką V. D. elgesiui, jis įsiklauso į savo žmonos nuomonę ir patarimus, ja pasitiki, jaučia atsakomybę prieš ją. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. D. anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam, taip pat pažymėtina, jog galiojančių nuobaudų neturi. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus, matyti jog baustas tik vieną kartą 2017-11-27 už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai yra vairavo ekskavatorių -krautuvą su įrengtu saugos diržu ir nebuvo jo užsisegęs ( b.l.80). Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos profesines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis V. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje V. D. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise V. D. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog V. D. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2,52 promilės girtumas, kas viršija daugiau negu 6 kartus leistiną minimalią ribą (0,41). Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, neskirti šios poveikio priemonės- teisės vairuoti atėmimo arba skirti artimą minimaliam terminui būtų neproporcingas nustatytam neblaivumo laipsniui, tuo pačiu pažymint, jog transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo intensyviame kelyje ( (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini)Pavojingai manevruojant buvo pastebėtas kito vairuotojo (b.l.8). Todėl teismo vertinimu teisės vairuoti atėmimas 2 (dvejų) metų terminui yra proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms ir padės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Kaltinamajam 2021 m. kovo 30 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo ir vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2021 m. kovo 30 d.
Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Iš bylos medžiagos nustatyta, automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. D.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-144-576/2021). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-14-511/2018). Taigi, įvertinus tai, kad sprendimas dėl transporto priemonės, pripažintos nusikalstamos veikos, <...>, padarymo priemone, konfiskavimo ar nekonfiskavimo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra paliktas teismo nuožiūrai, jis turi būti pakankamai motyvuotas, įvertinant ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų, o būtent liudytojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, paties kaltinamojo paaiškinimų teismo posėdžio metu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų matyti, kad V. D. vairavo neblaivus automobilį, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,52 promilės. Pažymėtina, jog, žinodamas, kad yra vartojęs alkoholį vairavo automobilį intensyviame kelyje, kaip pavojingai manevruojantis buvo pastebėtas kitos vairuotojo. Transporto priemonės vairavimas neblaiviam laikytinas vienas pavojingiausių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik eismo saugumui , bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, vairuojant transporto priemonę intensyviame kelyje, esant tokiam neblaivumo laipsniui, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Teismo vertinimu tos aplinkybės, jog automobilis įgytas santuokoje , reikalingas šeimai, kadangi juo naudojasi ir žmona, veža vaikus, reikia tėvus vežti į gydymo įstaigas, nesudaro pagrindo netaikyti turto konfiskavimo. Šios aplinkybės, jog automobilis reikalingas šeimai, kaltinamajam buvo žinomos ir iki sėdant už vairo neblaiviam. Taigi šiuo atveju teismo vertinimu kaltinamasis, užuot ieškojęs kitų būdų, kaip parvykti į namus, prisiimdamas riziką vairuoti neblaiviam elgėsi neatsakingai. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką neturi teisinio pagrindo netaikyti turto konfiskavimo nagrinėjamu atveju, nes šios baudžiamojo poveikio priemonės taikomumas atitinka teisingą viešojo intereso poreikių užtikrinimą, nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl teismas daro išvadą, ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas.
2021 m. kovo 30 d. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą, kaltinamojo V. D. priklausančiam turtui – transporto priemonei ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. turto saugotoju paskirtas V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas į iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.
Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. 00129492, perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitos kardomosios priemonės panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :DVD laikmeną su Body kamerų vaizdų įrašai paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. D. ( V. D. ), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį V. D. pagal laidavimą I. D. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 30 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. D. priklausančiam turtui – transporto priemonei ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitas kardomąsias priemones panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmeną su Body kamerų vaizdų įrašai palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. D. ir laiduotojai I. D. kad:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.