Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovui M. T., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį ir patvirtino jame nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka, jog santuoka iširo iš dalies dėl jo kaltės, dėl visų reikalavimų sutinka, tik priteisiant išlaikymą prašo atsižvelgti į jo finansinę padėtį – neturi jokio turto, moka išlaikymą dar dviems vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2007-09-15, gyvenant santuokoje jiems gimė dukra G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri šiuo metu yra nepilnametė (b.l. 6, 10-11).

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog būdavo, kad išgerdavo, buvo ir smurto. Nors atsakovo teigimu, dėl santuokos kalta ir ieškovė, tačiau motyvuotai šio savo teiginio niekaip nepagrindė, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvenant šalims kartu dėl girtavimo ir smurtavimo nebuvo ieškovei lojalus, jos negerbė – nepaisė ieškovės nuomonės, nesistengė šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, ieškovės nerėmė nei moraliai, nei materialiai, nepakankamai neprisidėjo prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, šiuo metu šeimos visiškai neremia, nepilnametės dukros neišlaiko, todėl iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.30 str., ir bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą, tai yra nulėmė santuokos pasibaigimą, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovas visiškai sutiko su ieškovės reikalavimu dėl jų nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, todėl sprendimas šioje dalyje surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Byloje nustatyta, kad šalių dukra G. T. gyvena su motina – ieškove J. T., jos tėvams priklausančiuose namuose, kuri stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis, todėl šalių nepilnamečiui vaikui gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaikų interesus. (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.). Tam neprieštarauja ir institucija, byloje pateikusi išvadą (b.l. 31).

Dėl išlaikymo priteisimo

Byloje nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametę dukrą – G. T.. (b.l. 11).

Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui kas mėnesį iki pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 200 litų. Atsakovas nurodė, kad vaiko išlaikymui tokios sumos skirti neišgali, kadangi nors ir dirba, tačiau pajamos nėra didelės, turto neturi, išlaiko dar du sūnus iš pirmos santuokos.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė teismui pateikė paskaičiavimus, kuriuos nurodoma, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 500 Lt per mėnesį. Šios sumos atsakovas neginčijo. Ieškovė pateikė duomenis, jog šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, atsakovas nurodė, kad jo atlyginimas yra 900 Lt. J. T. nuosavybės teise turi butą, ir nors šiuo metu pajamų negauna, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad rugpjūčio mėnesį baigsis vaiko priežiūros atostogos, ko pasekoje turėtų grįžti į darbą ir gauti pajamas. Atsakovas turto neturi, išlaiko dar du sūnus iš pirmos santuokos. Be to, pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu pajamų negauna. Ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negalinti dirbti, todėl tai laikytina jos pačios apsisprendimu, kuriuo nesivadovautina kaip aplinkybe, mažinančia ieškovės išlaikymo dalį. Atsakovas dirba ir jo pajamos yra apie 900 Lt. Daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti darbą, ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jie negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

Kaip matyti ieškovė nuosavybės teise valdo gyvenamąjį būstą, turi tik vieną išlaikytinę, tuo tarpu atsakovas neturi nekilnojamojo turto, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovės finansinė padėtis yra geresnė. Nors ieškovė jokių realių nurodomų vaiko poreikių turinį patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, pripažintina, kad 500 Lt kiekvienam vaikui laikytina reikalingomis ir protingomis išlaidomis patenkinti bent minimalius vaiko poreikius, taip pat laikantis vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo.

Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį M. T. dalis turi būti mažesnė, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 200 Lt iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 300 Lt dalį privalės teikti ieškovė.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė J. T..

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovė ieškinyje pateikė bendravimo su dukra tvarką, kuriai atsakovas pritarė, todėl nurodyta bendravimo tvarka nustatytina.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Ieškovė prašo asmeninės nuosavybės teise jai priteisti automobilį VW Golf, kuris buvo įgytas santuokoje. Atsakovas šiam prašymui neprieštaravo, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Atsakovas nurodė, jog yra sudaręs pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį. Kreditorius nurodė, jog sutinka, kad po santuokos nutraukimo M. T. įsipareigojimai liktų jam asmeniškai, todėl atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus pripažintina asmeniniais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Už reikalavimą nutraukti santuoką turi būti mokamas 132 Lt dydžio žyminis mokestis, už reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo turi būti mokamas 30 Lt dydžio žyminis mokestis (1000 – 3 % = 30 Lt); už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis turi būti mokamas 72 Lt dydžio žyminis mokestis (200 x 12 = 2400 Lt). Šiuo atveju ieškinį sudarė trys savarankiški reikalavimai, todėl ieškinys teismui turi būti apmokėtas pagal bendrą visų reikalavimų sumą – 234 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2, 3 ir 10 p.).

Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį sumokėjo 202 Lt dydžio žyminį mokestį, o nuo kitos dalies žyminio mokesčio – reikalavimo priteisti vaikams materialinį išlaikymą, ieškovė įstatymo yra atleista .

Tenkinant ieškinį visiškai iš atsakovo ieškovei priteistina jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 202 Lt dydžio sumokėto žyminio mokesčio bei 500 Lt patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant teismui procesinius dokumentus – ieškinį (b.l. 8, 22-23).

Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 15,24 litų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei neprimokėto žyminio mokesčio dalis – 32 Lt. (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d., 268 str. 5 d., 269 str., 282 str. 2 d., Lietuvos Respublikos CK 2.14 str., 3.26 str., 3.27 str., 3.59 str., 3.60 str., 3.62 str., 3.73 str., 3.77 str. 3 d., 3.117 str. 1 d., 3.123 str., 3.127 str. 3 d., 3.169 str., 3.174 str., 3.185 str. 1 d., 3.190 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str., 3.203 str., 3.208 str., 3.282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkina visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS 2007-09-15 (santuokos liudijimas AA Nr. 236391, įrašo Nr. 149), tarp ieškovės J. T. (A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 1976-07-07 Kauno rajone, gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1973-08-06 Rusijoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M. T. kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes – „T.“ ir „T.“.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko – G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo sprendimo priėmimo dienos iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po du šimtus litų (200 Lt).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti jos nepilnamečio vaiko G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

iki dukrai G. T. sukaks 6 metai, atsakovas M. T. turi teisę su ja bendrauti ieškovės, vaiko motinos J. T., gvyenamojoje vietoje. Apie ketinimą tam tikrą dieną bendrauti su dukra atsakovas privalo infomuoti ieškovę prieš dvi dienas ir susitarti dėl lankymo dienos ir laiko.Kai dukrai G. sukaks 6 metai atsakovas

M. T. kas antrą savaitgalį penktadienį nuo 15 val. gali pasiimti iš ieškovės, vaiko motinos J. T., dukrą G. ir grąžinti sekmadienį 14 val. (Pasiėmimo ir grąžinimo laikas gali keistis tėvų bendru susitarimu).

Per metines šventes (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus) dukra G. pusę švenčių dienų būna pas tėvą, pusę švenčių dienų pas motiną, eilės tvarka, tėvams susitarus.

Pradėjus dukrai G. lankyti mokyklą – ji po pusę rudens, žiemos, pavasario atostogų laiko kartu būna pas vieną iš tėvų eilės tvarka, tėvams susitarus.

Dukters G. vasaros atsotogų metu tėvų susitarimu dalį atsotogų G. būna pas tėvą, dalį pas motiną, atsižvelgiant į tėvų užimtumą.

Vienam iš tėvų pageidaujant su vaiku laikinai išvykti į užsienio valstybes pastarasis turi gauti rašytinį sutikimą iš kito tėvo.

Pripažinti ieškovei J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), du šimtus du litus (202 Lt) žyminio mokesčio bei penkis šimtus litus (500 Lt) patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant teismui procesinius dokumentus – ieškinį, iš viso septynis šimtus du litus (702 Lt) ieškovei J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), penkiloika litų 24 cnt. (15,24 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir trisdešimt du litus (32 Lt) neprimokėto žyminio mokesčio (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.