Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-12-09 · Civilinė byla Nr. e2S-846-368/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
e2S-846-368/2020
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00936-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-846-368/2020Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00936-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.6.; (S) 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Telšių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 5 d. ir 2020 m. spalio 14 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-3982-1112/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

2. Ieškovė UAB „Butų ūkio valdos“ kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2020 m. birželio 11 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, išdėstytą raštu Nr. R7-1285, kuriuo nuspręsta nepratęsti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-1237 suteiktų įsakymo priede nurodytų Telšių rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimų; įpareigoti atsakovę pratęsti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. priimtu įsakymu Nr. A1-1237 ieškovui UAB „Butų ūkio valdos“ suteiktus šio įsakymo priede nurodytų Telšių rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimus CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka; nutraukti Telšių rajono savivaldybės administracijos sprendimu pradėtas procedūras dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-1237 priede nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo.

3. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo momento uždrausti atsakovei organizuoti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo procedūras ir/ar priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo ar pakeitimo, išskyrus atvejus, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba atsakovė gaus šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos, taip pat nedraudžiant butų ir kitų patalpų savininkams savo iniciatyva balsų dauguma priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių bei iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento suteikti ieškovei teisę tęsti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-1237 priede, bendrojo naudojimo objektų administravimą, išskyrus daugiabučių namų, kurių bendrojo naudojimo objektų administravimas perduotas kitiems ūkio subjektams pagal Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A1-1063 ir 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1460.

4. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartimi teismas iš dalies tenkino ieškovės UAB „Butų ūkio valdos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovei organizuoti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo procedūras ir/ar priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo ar pakeitimo, išskyrus atvejus, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba atsakovė gaus šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos, taip pat nedraudžiant butų ir kitų patalpų savininkams savo iniciatyva balsų dauguma priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių.

5. Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija 2020 m. spalio 12 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2020 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkino. Panaikino Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei organizuoti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo procedūras ir/ar priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo ar pakeitimo, išskyrus atvejus, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba atsakovė gaus šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos, taip pat nedraudžiant butų ir kitų patalpų savininkams savo iniciatyva balsų dauguma priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių.

7. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo momento uždraudė atsakovei organizuoti daugiabučių namų, nurodytų Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-1237 priede, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo procedūras ir/ar priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo ar pakeitimo, išskyrus atvejus, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba atsakovė gaus šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos, taip pat nedraudžiant butų ir kitų patalpų savininkams savo iniciatyva balsų dauguma priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių bei savivaldybės vykdomajai institucijai priimti sprendimus dėl laikino daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo užtikrinimo iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

8. Teismas sutiko su atskirojo skundo argumentais, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju pritaikytos plačiau nei ieškinio reikalavimai, todėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistinos ir laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik tų daugiabučių namų, kurie yra numatyti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-1237 priede, administratoriaus parinkimo procedūroms ir/ar sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo ar pakeitimo priėmimui.

9. Teismas nustatė, kad šiuo metu yra paskelbtos ir vykdomos atrankos dėl visų Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-1237 priede nurodytų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo ir šiuo metu jau yra paskirti aštuonių namų administratoriai. Būtent dėl šių priežasčių yra pateiktas atsakovės prašymas į bylą įtraukti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, ir ieškovei iškilo būtinybė tikslinti ieškinio reikalavimus. Kadangi atsakovė nėra pateikusi teismui jokių duomenų apie kitų vykdomų administratorių parinkimo procedūrų eigą bei teismo proceso metu situacija dėl administratorių parinkimo pastoviai gali pasikeisti, kyla grėsmė teismo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui.

10. Teismas pažymėjo, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-1237 2 punkte nėra nurodytas terminas, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas pasibaigė dar 2019 m. birželio 30 d. Į bylą nėra pateikti duomenys, kaip po 2019 m. birželio 30 d. buvo išspręstas ir sureguliuotas klausimas dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-1237 priede nurodytų namų administravimo. Teismo vertinimu, tokia situacija, kai daugiau nei metai nuo termino, numatyto CK nuostatose, pabaigos nėra priimti jokie sprendimai dėl laikino administravimo užtikrinimo, yra iš esmės pažeidžianti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11. Skųsdama Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 5 d. ir 2020 m. spalio 14 d. nutartis, apeliantė Telšių rajono savivaldybės administracija prašo jas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

11.1. Teismas ne tik netenkino atsakovės atskirojo skundo panaikinti 2020-10-05 nutartį bet ir nepersiuntė atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui. Priimdamas 2020-10-14 nutartį, teismas panaikino 2020-10-05 nutarties dalis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones nustatant analogiškas laikinąsias apsaugos priemones patikslinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtis, todėl naikintinos abi teismo nutartys. Be to, teismas 2020-10-14 nutartimi pritaikė naujas laikinąsias apsaugos priemonės, kurių neprašė nei ieškovė nei administracija. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turinys „priimti sprendimus dėl laikino daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo užtikrinimo“ yra neaiškus. Tokia teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nenurodant turinio yra netinkama ir leistų ieškovei esant bet kokiam atsakovės sprendimui dėl laikino daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo užtikrinimo ginčyti tokį sprendimą.

11.2. Teismui teikti duomenis apie tai, kad Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. Al-1063 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ ir Administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. Al-1460 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ 8 daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirta savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis. Dėl likusių 89 daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nepriimti jokie sprendimai, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Jomis sudarytos sąlygos daugiabučiams gyvenamiesiems namams neapibrėžtą laiką likti be bendro naudojimo objektų administratorių.

11.3. Ieškovės pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra analogiškas ieškovės prašymui, išspręstam teismo 2020-07-17 nutartimi. Ieškovė nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, o papildomus samprotavimus ir argumentus galėjo išdėstyti atskirajame skunde, pareikštame dėl teismo 2020-07-17 nutarties, tačiau šia teise nepasinaudojo. Esant ieškovės prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tapatumui teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamas nutartis ir prašymą atmesti.

12. Atsiliepimu į apeliantės (atsakovės) atskirąjį skundą, ieškovė UAB „Butų ūkio valdos“ prašo atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

12.1. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, jog 89 daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektai palikti be administravimo, laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Minėtus principus pažeidžia atsakovė savo veiksmais, kuomet nevykdydama įstatymo numatytos pareigos nepaskiria ieškovės daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administratore.

12.2. Atmestini atsakovės argumentai, jog būtent teismas inicijavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Esamu atveju parengiamajame posėdyje atsakovė pripažino, jog teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ji inicijuoja bendrojo naudojimo objektų naujo administratoriaus parinkimą bei nepaisys to, jog tokias savo veiksmais vilkins bylos nagrinėjimą. Tik po tokio atsakovės pasisakymo, teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė turi teisę pakartotinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12.3. Po to, kai 2020-07-17 nutartimi teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė 2020-07-20 priėmė įsakymą Nr. Al-1063 ir 2020-09-18 priėmė įsakymą Nr. Al-1460 dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo. Akivaizdu, jog po 2020-07-17 nutarties netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės pasikeitė situacija ir paaiškėjo naujos aplinkybės, suteikusios pagrindą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal naują ieškovės prašymą.

13. Trečiasis asmuo savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 5 d. ir 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3982-1112/2020. Atsiliepimą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsakovė, nurodo, kad teismas, priimdamas 2020 m. spalio 14 d. nutartį, pažeidė CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes iš dalies tenkinęs atskirąjį skundą dėl 2020 m. spalio 5 d. nutarties, likusių neišspręstų atskirojo skundo reikalavimų nagrinėjimą turėjo perduoti apeliacinės instancijos teismui. Teismas pritaikė neaiškaus turinio laikinąsias apsaugos priemones. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos, nes nėra grėsmės proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų pažeidimui.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Butų ūkio valdos“ kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2020 m. birželio 11 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, išdėstytą raštu Nr. R7-1285, kuriuo nuspręsta nepratęsti 2014 m. birželio 30 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1237 suteiktų įsakymo priede nurodytų Telšių rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimų; įpareigoti atsakovę pratęsti 2014 m. birželio 30 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtu įsakymu Nr. A1-1237 ieškovei UAB „Butų ūkio valdos“ suteiktus šio įsakymo priede nurodytų Telšių rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka; nutraukti Telšių rajono savivaldybės administracijos sprendimu pradėtas procedūras dėl 2014 m. birželio 30 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-1237 priede nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo.

17. 2020 m. spalio 5 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo ieškovė UAB „Butų ūkio valdos“ patikslino reikalavimus ir prašė panaikinti 2020 m. birželio 11 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, išdėstytą rašte Nr. R7-1285, bei įpareigoti atsakovę per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento pratęsti ieškovei 2014 m. birželio 30 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos priimto įsakymo Nr. A1-1237 priede nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamųjų namų, kurių eilės numeriai įsakymo priede yra 3, 6, 17, 30, 31, 87, 89 ir 92, administravimo terminą iki 2024 m. birželio 30 d.

18. 2020 m. lapkričio 12 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo ieškovė reikalavimus patikslino ir prašė teismo panaikinti 2020 m. birželio 11 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, išdėstytą rašte Nr. R7-1285; įpareigoti atsakovę per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento pratęsti ieškovei 2014 m. birželio 30 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos priimto įsakymo Nr. A1-1237 priede nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamųjų namų, kurių eilės numeriai įsakymo priede yra 3, 6, 17, 23, 30, 31, 58, 59, 77, 82, 84, 87, 89, 92 ir 93, administravimo terminą iki 2024 m. birželio 30 d.

19. Ieškovės 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymu, teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi, taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurias vėliau, atsakovei atskiruoju skundu minėtą nutartį apskundus, 2020 m. spalio 14 d. nutartimi iš dalies pakeitė – patikslino.

20. Atsakovė nesutinka su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 5 d. ir 2020 m. spalio 14 d. nutartimis, prašo jas panaikinti. Savo poziciją grindžia tuo, kad teismas, priimdamas 2020 m. spalio 14 d. nutartį, pažeidė CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes iš dalies tenkinęs atskirąjį skundą dėl 2020 m. spalio 5 d. nutarties, likusių neišspręstų atskirojo skundo reikalavimų nagrinėjimą turėjo perduoti apeliacinės instancijos teismui, bet to nepadarė. Mano, kad teismas pritaikė neaiškaus turinio laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra nepagrįstos, nes nėra grėsmės proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų pažeidimui. Priešingai, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl likusių 89 daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nepriimti jokie sprendimai, kas pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Jomis sudarytos sąlygos daugiabučiams gyvenamiesiems namams neapibrėžtą laiką likti be bendro naudojimo objektų administratorių. Be to, atsakovės nuomone, ieškovės pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra analogiškas ieškovės prašymui, išspręstam teismo 2020-07-17 nutartimi. Ieškovė nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, o papildomus samprotavimus ir argumentus galėjo išdėstyti atskirajame skunde, pareikštame dėl teismo 2020-07-17 nutarties, tačiau šia teise nepasinaudojo.

21. Tuo tarpu atsikirsdama į atsakovės teiginius, ieškovė nurodo, kad atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, jog 89 daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektai palikti be administravimo, laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Minėtus principus pažeidžia atsakovė savo veiksmais, kuomet nevykdydama įstatymo numatytos pareigos nepaskiria ieškovės daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administratore. Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, jog būtent teismas inicijavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Esamu atveju parengiamajame posėdyje atsakovė pripažino, jog teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ji inicijuos bendrojo naudojimo objektų naujo administratoriaus parinkimą bei nepaisys to, jog tokias savo veiksmais vilkins bylos nagrinėjimą. Tik po tokio atsakovės pasisakymo, teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė turi teisę pakartotinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dar daugiau, ieškovės nuomone, kad akivaizdu, jog po 2020-07-17 nutarties netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės pasikeitė situacija ir paaiškėjo naujos aplinkybės, suteikusios pagrindą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal naują ieškovės prašymą.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų pareiškėjai (ieškovei), jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų suinteresuotam asmeniui (atsakovei), jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Tuo atveju, jeigu dėl tokių priemonių taikymo suinteresuotas asmuo patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų pareiškėjai (ieškovei) palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1509/2014).

23. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste nurodytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada sukelia didesnius ar mažesnius suvaržymus, todėl dėl šios priežasties CPK įpareigoja teismą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.) ir siekti išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (teisingumo principas). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo ne tik siekti, kad pareiškėjo (ieškovo) reikalavimo įvykdymas būtų užtikrintas, bet ir įvertinti bei atsižvelgti į pagrįstus suinteresuoto asmens interesus, į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes tiek suinteresuotam asmeniui, tiek su suinteresuoto asmens veikla susijusiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1121/2011).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, byla išnagrinėta. Teismas panaikino Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 11 d. sprendimą, išdėstytą raštu Nr. R7-1285 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo“. Įpareigojo atsakovę Telšių rajono savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pratęsti ieškovei Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-1237 „Dėl administratoriaus skyrimo“ priede nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamuosius namus, kurių eilės numeriai įsakymo priede yra 3, 6, 17, 23, 30, 31, 58, 59, 77, 82, 84, 87, 89, 92 ir 93, administravimo terminą iki 2024 m. birželio 30 d. Teismo sprendime liko neišspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

25. Kaip yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, užbaigus bylą, turi būti išspręsti visi su ja susiję procesiniai klausimai, t. y. turi būti išspręsti ne tik klausimai, susiję su byloje pareikštų reikalavimų tenkinimu, bet ir procesiniai klausimai – žyminio mokesčio grąžinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jos buvo taikytos, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-922/2008). Taigi, bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Tačiau dėl šio klausimo paduotas atskirasis skundas iki galutinio pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

26. Vertindamas atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Tai yra iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo momento uždraudė atsakovei organizuoti daugiabučių namų, nurodytų Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-1237 priede, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo procedūras ir/ar priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo ar pakeitimo, išskyrus atvejus, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba atsakovė gaus šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos, taip pat nedraudžiant butų ir kitų patalpų savininkams savo iniciatyva balsų dauguma priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių bei savivaldybės vykdomajai institucijai priimti sprendimus dėl laikino daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo užtikrinimo iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokias teismo parinktos laikinosios apsaugos priemonės, priešingai, nei teigia atsakovė, nė vienai iš šalių – nei ieškovei, nei atsakovei nesuteikia nepagrįsto pranašumo, nevaržo vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Atsakovė atskirajame skunde apeliuoja į tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės stabdo likusių 89 daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo procedūras, kas pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes sudarytos sąlygos daugiabučiams gyvenamiesiems namams neapibrėžtą laiką likti be bendro naudojimo objektų administratorių. Tačiau šiuo atveju, pati atsakovė nevykdydama įstatymo numatytos pareigos nepaskiria daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administratoriaus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino galimus padarinius, kurie kiltų pareiškėjai (ieškovei), jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų suinteresuotam asmeniui (atsakovei), jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl tokių priemonių taikymo atsakovė patyrė neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami. Juo labiau, kaip matyti iš Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020-12-03 sprendimo, ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl konstatuotina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones tiek 2020 m. spalio 5 d., tiek 2020 m. spalio 14 d. nutartimis, tinkamai iš anksto įvertino galimo ieškinio patenkinimo neįvykdymo riziką.

28. Kiti atsakovės argumentai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo neturi teisinės reikšmės, o nurodyti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarties procesiniai trūkumai nesudaro pagrindo naikinti teisiškai pagrįstos, priimtos esminiu klausimu, nutarties.

29. Apibendrinant konstatuojama, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Dėl nurodyto, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismas,

nutaria:

Palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 5 d. ir 2020 m. spalio 14 d. nutartis nepakeistas.

Teisėjas Egidijus Mockevičius