Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. J. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2018 m. liepos 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštų, kuriais ji atsisakė pateikti pareiškėjui prašytus dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo, B. C. ir R. Z. Komisijos 2018 m. balandžio 27 d. posėdžio metu pateiktas pastabas, pripažinti, kad teismui Komisijos atsiliepime į 2018 m. gegužės 28 d. UAB „Vilniaus energija“ skundą dėl Komisijos nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 panaikinimo bei Komisijos 2018 m. vasario 5 d. rašte Nr. R2-(Š)-353 pateikta informacija negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi ir priteisti jam turtinės žalos atlyginimą.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimo „pripažinti, kad Komisijos atsiliepime į 2018 m. gegužės 28 d. UAB „Vilniaus energija“ skundą dėl Komisijos nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 panaikinimo ir Komisijos 2018 m. vasario 5 d. rašte Nr. R2-(Š)-353 pateikta informacija negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi“, nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

19. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

20. Pirmiausiai teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateikto skundo ir jo papildymų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis nagrinėjamo ginčo ribomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatydamas nagrinėjamo ginčo ribas, pažymėjo, kad pareiškėjui skundžiamais Komisijos 2018 m. liepos 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštais buvo pateikta dalis jo prašomų dokumentų, o būtent Komisijos nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 nuorašai bei su jais susijusi medžiaga, nutarimai Nr. O3-76, Nr. O3-96, Nr. O3E-166 bei 2009 m. liepos 19 d. Protokolinis sprendimas Nr. O2-6. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino tik tų Komisijos 2018 m. liepos 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštų dalių, kuriomis buvo atsisakyta pareiškėjui pateikti Komisijos 2018 vasario 5 d. raštą Nr. R2-(Š)-353 ir Komisijos atsiliepimą į 2018 m. gegužės 28 d. UAB „Vilniaus energija“ skundą, kuris buvo teikiamas į Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI-305-484/2019, teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino pareiškėjo reikalavimus: įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo, B. C. ir R. Z. Komisijai pateiktas pastabas, kurios buvo pateiktos Komisijai 2018 m. balandžio 27 d. posėdžio metu; pripažinti, kad teismui Komisijos atsiliepime į 2018 m. gegužės 28 d. UAB „Vilniaus energija“ skundą dėl Komisijos nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 panaikinimo bei Komisijos 2018 m. vasario 5 d. rašte Nr. R2-(Š)-353 pateikta informacija negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi; prašymą priteisti 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimą.

21. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Komisijos atsiliepime į 2018 m. gegužės 28 d. UAB „Vilniaus energija“ skundą administracinėje byloje Nr. eI-305-484/2019 dėl Komisijos nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 panaikinimo ir 2018 m. vasario 5 d. rašte Nr. R2-(Š)-353 pateikta informacija yra konfidenciali, todėl jis, nebūdamas administracinės bylos Nr. eI-305-484/2019 proceso dalyviu, neturi teisės susipažinti su prašomais dokumentais.

(1) pareiškėjas 2018 m. birželio 18 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu pateikti Komisijos nutarimus Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 bei su jais susijusią medžiagą, taip pat pateikti Komisijos atsiliepimą į 2018 m. gegužės 28 d. Bendrovės skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-305-484/2019 dėl nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 panaikinimo (I t., b. l. 7–8). Komisija 2018 m. liepos 2 d. raštu pateikė pareiškėjui nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 nuorašus bei su jais susijusią medžiagą. Šiame rašte Komisija pareiškėjui paaiškino, kad neturi teisės jam pateikti atsiliepimo į 2018 m. gegužės 28 d. Bendrovės skundą, teiktą į Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtą bylą, kadangi tame atsiliepime yra išdėstyta informacija, kuriai taikomi konfidencialumo apribojimai (I t., b. l. 172–173);

(2) pareiškėjas 2018 m. liepos 9 d. Komisijos papildomai paprašė pateikti jam nutarimus Nr. O3E-166, Nr. O3-76, Nr. O3-96, Komisijos 2009 m. vasario 19 d. Protokolinį sprendimą Nr. O2-6, Komisijos 2018 vasario 5 d. raštą Nr. R2-(Š)-353 ir paaiškinti dėl UAB „Vilniaus energija“ gautų papildomų pajamų per 2011–2016 m., atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015 nurodyta 26 688 500 Eur pajamų dalis, tačiau UAB „Vilniaus energija“ ginčija tik 16,6 mln. Eur (I t., b. l. 9). Komisija 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu atsakė į pareiškėjo 2018 m. liepos 9 d. prašymą, jį patenkindama iš dalies, t. y.: pareiškėjui pateikti Komisijos nutarimai Nr. O3-76, Nr. O3-96, Nr. O3E-166, 2009 m. liepos 19 d. Protokolinis sprendimas Nr. O2-6; jam paaiškinta, kad Komisija negali pateikti Komisijos 2018 vasario 5 d. rašto Nr. R2-(Š)-353, kadangi jame išdėstytai informacijai yra taikomi konfidencialumo apribojimai; nurodyta, kad Komisija neturi informacijos apie pareiškėjo prašyme nurodytas konkrečias pinigines sumas, todėl negali pateikti pareiškėjo prašomų paaiškinimų (I t., b. l. 95–97).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų Komisijos 2018 m. liepos 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštų turinį visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pažymi, kad ginčijamuose raštuose atsakovas nurodė faktines aplinkybes ir teisės normas, kodėl pareiškėjo prašymai gali būti tenkinami iš dalies, t. y. laikėsi VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, viešojo administravimo principų ir nepadarė jokių teisės pažeidimų, dėl kurių būtų galima panaikinti ginčijamus raštus.

24. Dėl Komisijos atsisakymo pateikti pareiškėjui Komisijos atsiliepimą į 2018 m. gegužės 28 d. Bendrovės skundą, kuris buvo teikiamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamą bylą Nr. eI-305-484/2019 dėl nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 panaikinimo, ir Komisijos 2018 vasario 5 d. raštą Nr. R2-(Š)-353, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo metu, kai pareiškėjas Komisijai pateikė 2018 m. birželio 18 d. ir 2018 m. liepos 9 d. prašymus, jo prašomi pateikti procesiniai dokumentai buvo pateikti ir į Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamą bylą Nr. eI-305-484/2019, o tos administracinės bylos medžiaga 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi pripažinta nevieša ir nuspręsta jos neteikti susipažinti bei kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus ją pateikusiems Bendrovei ir jos atstovams bei Komisiją ir jos atstovams. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nėra administracinės bylos Nr. eI-305-484/2019 proceso dalyvis. Šiame kontekste atsakydama į nutarties 14.7 punkte nurodytus pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad tai, jog pareiškėjas dalyvavo procese Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-2731-426/2015 ir LVAT administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 savaime nereiškia, kad jis yra įgijęs procesines teises administracinėje byloje Nr. eI-305-484/2019. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimais Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133, kurie buvo priimti atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-2731-426/2015 ir LVAT 2017 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 pateiktus išaiškinimus, turėjo teisę juos ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Todėl aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. eI-305-484/2019 Komisijos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimus Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 ginčija UAB „Vilniaus energija“, nesudaro pagrindo pripažinti, jog su administracinės bylos Nr. eI-305-484/2019 medžiaga turi teisę susipažinti ir pareiškėjas.

25. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad tik Komisija gali spręsti dėl 2018 m. gegužės 28 d. atsiliepimo ir 2018 vasario 5 d. rašto Nr. R2-(Š)-353 konfidencialumo, o pirmosios instancijos teismas nevertino informacijos, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, atliko tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (žr. nutarties 14.1–14.2 p.). Minėta, kad pareiškėjo prašymai pateikti skundžiamą atsiliepimą ir raštą Komisijoje buvo gauti jau prasidėjus teisminiam ginčui dėl Komisijos nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 panaikinimo ir įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarčiai, kuria bylos medžiaga pripažinta nevieša. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog tik Komisija galėjo spręsti dėl 2018 m. gegužės 28 d. atsiliepimo ir 2018 vasario 5 d. rašto Nr. R2-(Š)-353 konfidencialumo. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teisės kvestionuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties, priimtos kitoje administracinėje byloje Nr. eI-305-484/2019, pagrįstumo ir teisėtumo, neturėjo teisės ir pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nėra ir apeliacijos objektas, todėl jos teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nevertina.

26. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus panaikinti Komisijos 2018 m. liepos 2 d. rašto dalį, kuria atsisakyta išduoti pareiškėjui Komisijos atsiliepimą į 2018 m. gegužės 28 d. UAB „Vilniaus energija“ skundą dėl Komisijos nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133, ir Komisijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašto dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui pateikti 2018 m. vasario 5 d. raštą Nr. R2-Š-353 ir tenkinti su šiais reikalavimais tiesiogiai susijusius reikalavimus išduoti prašomus dokumentus.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti administracinės bylos dalį ir išvada, kad įpareigojimas Komisiją išnagrinėti jo, B. C. ir R. Z. pateiktas pastabas ir dėl to priimti papildomus nutarimus nėra susijęs su šios nagrinėjamos administracinės bylos dalyku.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo reikalavimą „pripažinti, jog teismui Komisijos atsiliepime į 2018 m. gegužės 28 d. UAB „Vilniaus energija“ skundą dėl Komisijos nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 panaikinimo bei Komisijos 2018 m. vasario 5 d. rašte Nr. R2-(Š)-353 pateikta informacija negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi“, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir motyvais, kuriais vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto nuostatomis nutraukta administracinė bylos dalis (žr. nutarties 13 p.), todėl jų papildomai nekartoja.

29. Dėl pareiškėjo reikalavimo „įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo, B. C. ir R. Z. Komisijai pateiktas pastabas, kurios buvo pateiktos Komisijai 2018 m. balandžio 27 d. posėdžio metu“ teisėjų kolegija pažymi, kad iš Komisijos 2018 m. balandžio 30 d. viešojo posėdžio skubos tvarka protokolo turinio matyti, jog 2018 m. balandžio 27 d. posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl naujai apskaičiuotos šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamosios UAB „Vilniaus energija“. Komisija 2018 m. balandžio 27 d. taip pat priėmė nutarimus Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133, kuriais iš naujo nustatė Bendrovei apskaičiuotas šilumos bazinių kainų dedamąsias (dedamųjų formules), karšto vandens kainos pastoviąją dedamąją – 0,80 Lt/m³ bei karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulę. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas šių Komisijos nutarimų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, tačiau pareiškėjas prašo įpareigoti Komisiją išnagrinėti jo, B. C. ir R. Z. pateiktas pastabas dėl šilumos ir karšto vandens kainodaros bei į jas atsižvelgti priimant nutarimus dėl naujai apskaičiuotos šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamosios UAB „Vilniaus energija“.

30. LVAT laikosi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų (veiksmų), priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-74-629/2019 ir kt.). LVAT yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2018 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-743-858/2018).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimas „įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo, B. C. ir R. Z. Komisijai pateiktas pastabas, kurios buvo pateiktos Komisijai 2018 m. balandžio 27 d. posėdžio metu“ negali būti administracinės bylos dalyku, nes netenkinus minėto reikalavimo pareiškėjui teisinės pasekmės nekiltų, o jį patenkinus – reikalavimą įvykdyti būtų neįmanoma, nes Komisijos nutarimai, dėl kurių buvo sprendžiama 2018 m. balandžio 27 d. posėdžio metu ir pareiškėjas teikė pastabas, yra priimti ir pareiškėjas jų neginčijo. Dėl nurodytų priežasčių bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

32. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašomos priteisti 5 000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018).

33. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, turtinė ir neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl pareiškėjas privalo įrodyti jų (turtinės ir neturtinės žalos) atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 str. prasme). Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės, neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2662/2012). Pagal LVAT formuojamą praktiką administracinėse bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais padarytos žalos, atlyginimo žalą (jos dydį) privalo įrodyti pareiškėjas, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus bei įrodydamas priežastinį ryšį tarp nurodytos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3063/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017 ir kt.).

34. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašomą priteisti turtinę žalą kildina iš Komisijos neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tuo, jog Komisija leido UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai praturtėti buitinių vartotojų sąskaita per Vilniaus šilumos ūkio nuomos laikotarpį, dėl ko pareiškėjas patyrė ir tebepatiria nepriteklių, suprastėjo jo sveikata, ką patvirtina medicininiai dokumentai (žr. nutarties 14.5 p.).

35. Teisėjų kolegijos nuomone, konstatavus, kad Komisijos 2018 m. liepos 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus. Akcentuotina ir tai, kad dalis pareiškėjo argumentų, kuriais jis grindžia atsiradusią žalą, susiję su Komisijos Bendrovei apskaičiuotomis šilumos ir karšto vandens bazinių kainų dedamosiomis, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti 5 000 Eur turtinės žalos fakto, nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodyto dydžio turtinę žalą, o pareiškėjo pateikti argumentai nėra pakankami, kad būtų galima pripažinti įrodytu pareiškėjo nurodytą žalos dydį. Todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto nėra dviejų iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, dėl ko viešoji atsakomybė negalima ir pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai buvo atmestas.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jo argumentus, kad Komisija už laikotarpį nuo 2004 m. turi perskaičiuoti bazinių šilumos kainų dedamąsias, o permokėtas sumas šilumos vartotojams sugrąžinti pagal atsakovui suteiktus įgaliojimus šilumos ir karšto vandens kainodaros srityje, privalėjo taikyti ABTĮ 111 straipsnio nuostatas (žr. nutarties 14.2 p.). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Komisijos veiksmuose nenustatyta pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu, nėra pagrindo apie tai pranešti prokurorui.

37. Apibendrindama padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas. Tačiau, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nutraukdama administracinę bylą dėl reikalavimo „įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo, B. C. ir R. Z. Komisijai pateiktas pastabas, kurios buvo pateiktos Komisijai 2018 m. balandžio 27 d. posėdžio metu“, kitą sprendimo dalį palikdama nepakeistą. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti, nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją išnagrinėti pareiškėjo K. J. J., B. C. ir R. Z. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateiktas pastabas, kurios buvo pateiktos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. balandžio 27 d. posėdžio metu.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.