Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjui K. J. J., atsakovės atstovams Povilui Šalaševičiui ir Vilmai Adamavičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Rūtai Jovsaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. J. skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos atsisakymo suteikti pareiškėjo prašomus dokumentus teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl to kilusios turtinės žalos atlyginimo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 18 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu pateikti Komisijos nutarimus Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 bei su jais susijusią medžiagą, taip pat pateikti Komisijos atsiliepimą į 2018 m. gegužės 28 d. Bendrovės skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 panaikinimo (1 t., b. l. 7 – 8). Prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad prašoma pateikti informacija negali būti laikytina konfidencialia, todėl pareiškėjas turi teisę su ja susipažinti bei ją gauti.

Komisija 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. R2-(VTGI)1835 atsakė į pareiškėjo 2018 m. liepos 9 d. prašymą (1 t., b. l. 95 – 97). Pareiškėjo prašymas buvo patenkintas iš dalies ir pareiškėjui pateikti komisijos nutarimai Nr. O3-76, Nr. O3-96, Nr. O3E-166 bei 2009 m. liepos 19 d. Protokolinis sprendimas O2-6. Rašte pareiškėjui paaiškinta, kad Komisija negali pateikti Komisijos 2018 vasario 5 d. rašto Nr. R2-(Š)-353, kadangi šiame rašte išdėstytai informacijai yra taikomi konfidencialumo apribojimai. Pareiškėjui taip pat nurodyta, kad Komisija neturi informacijos apie pareiškėjo prašyme nurodytas konkrečias pinigines sumas, todėl negali pateikti jo prašomų paaiškinimų.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su prašymais pateikti anksčiau minėtus dokumentus. Teismas, įvertinęs tas aplinkybes, kad pareiškėjui skundžiamais Komisijos 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. R2-(TT)-1563 bei 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. R2-(VTGI)1835 buvo pateikti dalis jo prašomų dokumentų, o būtent Komisijos nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 nuorašai bei su jais susijusi medžiaga, nutarimai Nr. O3-76, Nr. O3-96, Nr. O3E-166 bei 2009 m. liepos 19 d. Protokolinis sprendimas O2-6, ką pareiškėjas patvirtino ir teismo posėdžio metu, toliau vertins tik tų skundžiamų Komisijos raštų dalių teisėtumą ir pagrįstumą, kuriomis buvo atsisakyta pareiškėjui pateikti Komisijos 2018 vasario 5 d. raštą Nr. R2-(Š)-353 „Dėl dokumentų kopijų ir paaiškinimų pateikimo“ bei Komisijos atsiliepimą į 2018 m. gegužės 28 d. Bendrovės skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-3244-643/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01821-2018-6).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens įmonių informacija apie veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša. Ūkio subjektams, veikiantiems šilumos sektoriuje, privalomos viešai skelbtinos informacijos apimtį ir tvarką nustato Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1-145 „Dėl Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklių patvirtinimo“, 46–50 punktai, pagal kuriuos viešai skelbiama informacija, susijusi su reguliuojamos veiklos sąnaudomis, energijos ir (ar) kuro pirkimo sąnaudos; įsigyto biokuro sąnaudos yra išreiškiamos nurodant pirkto kuro rūšį, sąlyginio kuro kiekį (tne), kainą su transportavimo kaštais, materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija, darbo apmokėjimas, darbuotojų socialinis draudimas, technologinės sąnaudos ir komerciniai nuostoliai, mokesčiai ir palūkanos, taip pat informacija, susijusi su investicijomis, taip pat skelbiamos informacijos apimtis numatyta Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2013?m. gruodžio 27?d. nutarimu Nr. O3-761, 27 punkte.

Kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, tik tam tikra informacija privalo būti viešai skelbiama. Šiuo ruožtu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato akcinės bendrovės valdybai teisę nustatyti informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Be to pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kokia forma turėtų būti įforminama konkretaus ūkio subjekto konfidencialia pripažinta informacija.

Įvertinus teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad ūkio subjektams suteikiama teisė patiems nuspręsti, kokią informaciją jie laiko konfidencialia, kadangi tokia informacija laikytina ūkio subjekto nematerialiuoju turtu, kuris taip pat privalo būti saugomas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kitiems asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija. Komisija, įvertinusi prašomuose pateikti dokumentuose esančios informacijos pobūdį bei vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, draudžiančiomis teikti komercinę paslaptį ar konfidencialią informaciją, atsisakė pateikti pareiškėjui Komisijos 2018 vasario 5 d. raštą Nr. R2-(Š)-353 „Dėl dokumentų kopijų ir paaiškinimų pateikimo“ bei Komisijos atsiliepimą į 2018 m. gegužės 28 d. Bendrovės skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Komisija tiek 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. R2-(VTGI)1835, tiek 2018 m. liepos 2 d. rašte Nr. R2-(TT)-1563 pareiškėjui paaiškino, kad pareiškėjo prašomuose dokumentuose išdėstyta informacija yra konfidenciali, tokia informacija Bendrovės pripažinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjui taip pat paaiškinta, kad visa informacija, kurios viešas pobūdis teisės aktuose nenumatytas, gali būti ūkio subjekto pripažinta konfidencialia. Nors Komisijai ir suteiktos funkcijos kainodaros srityje vykdyti ir turėti prieigą prie visos reikalingos reguliuojamų įmonių finansinės ir techninės informacijos, tačiau siekdama nepažeisti teisės aktuose nustatytų imperatyvų, susijusių su draudimu tretiesiems asmenims teikti informaciją, kuriai jos savininkų suteiktas konfidencialumo statusas, Komisija turi teisę teikti tik tokią informaciją, kuriai netaikytina papildoma apsauga. Atsakovė pateikė duomenis, kad Komisijos atsiliepime į 2018 m. gegužės 28 d. Bendrovės skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme esanti informacija apima Bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, Bendrovės darbuotojų asmens duomenis, taip pat nereguliuojamos veiklos sąnaudas bei pajamas. Teismo vertinu, toks informacijos pobūdis leidžia daryti išvadą, kad tokia informacija nepatenka į Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 dalies bei kitų teisės aktų, kurie nustato, kokia informacija privalo būti viešai skelbiama, reguliavimo sritį, todėl darytina išvada, kad UAB „Vilniaus energija“ pagrįstai turėjo teisę tam tikrai informacijai savo nuožiūra taikyti papildomą apsaugą, o Komisija pagrįstai, išsamiai išdėsčiusi nesutikimo motyvus atsisakė pareiškėjui suteikti 2018 vasario 5 d. raštą Nr. R2-(Š)-353 „Dėl dokumentų kopijų ir paaiškinimų pateikimo“ bei Komisijos atsiliepimą į 2018 m. gegužės 28 d. Bendrovės skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Komisijos atsiliepime į 2018 m. gegužės 28 d. UAB „Vilniaus energija“ skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. O3E-132 ir nutarimo Nr. O3E-133 panaikinimo bei Komisijos 2018 m. vasario 5 d. rašte Nr. R2-(Š)-353 pateikta teismui informacija negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ūkio subjekto diskrecijos teisei palikta spręsti dėl tokios informacijos statuso.

Be to pažymėtina, kad pareiškėjas klaidingai teigia, jog jis yra Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-3244-643/2018 proceso dalyvis, todėl jam Komisija nepagrįstai atsisakė suteikti atsiliepimą į 2018 m. gegužės 28 d. Bendrovės skundą, kadangi teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas nėra šios administracinės bylos dalyvis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ)49 straipsnio 1 dalį, tik proceso dalyviams yra numatyta teisė susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus, todėl pareiškėjas, nebūdamas proceso dalyviu administracinėje byloje Nr. eI-3244-643/2018, nepagrįstai prašė suteikti šios bylos duomenis. Be to, visa minėta administracinės bylos medžiaga, tame tarpe ir joje esantis pareiškėjo prašytas išduoti Komisijos 2018 vasario 5 d. raštas Nr. R2-(Š)-353 „Dėl dokumentų kopijų ir paaiškinimų pateikimo“, 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo pripažinta nevieša ir nuspręsta jos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija, atsisakiusi pareiškėjui pateikti 2018 vasario 5 d. raštą Nr. R2-(Š)-353 bei Komisijos atsiliepimą į 2018 m. gegužės 28 d. Bendrovės skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad jis buvo dalyvis administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015, dėl ko, jo manymu, jis turi teisę susipažinti su Komisijos atsiliepimu į Bendrovės skundą dėl Komisijos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-3244-643/2018, kurioje UAB „Vilniaus energija“ prašo panaikinti Komisijos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimus Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133, kurie priimti, be kita ko, vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2017 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00126-2011-6). Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015, kurioje K. J. J. atstovavo pareiškėją Lietuvos nacionalinę vartotojų teisių federaciją (toliau – Federacija), 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjų B. C., J. I. ir Lietuvos nacionalinę vartotojų teisių federaciją skundą tenkino ir panaikino Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ bei 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 03-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ ir Komisiją įpareigojo iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtame 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime padarė išvadą, kad UAB „Vilniaus energija ” Komisijai teikė licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose nurodytus prieštaringus, klaidinančius bei neišsamius (mažesnės apimties negu būtina) duomenis, finansinės atskaitomybės dokumentuose bei ataskaitose 2002 m. vasario 1 d. Nuomos sutartis tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir DALKIA apskaityta neteisingai, dalis teiktų duomenų nebuvo audituoti, o pajamos ir sąnaudos padidintos, auditų ataskaitose nurodytų auditorių išlygų, taip pat ataskaitose esančių kitų netikslumų bei trūkumų Komisija neanalizavo bei nevertino, karšto vandens kainų dedamųjų apskaičiavimuose padarė aritmetinių klaidų, o gautą antro koeficiento reikšmę suapvalino nepakankamu tikslumu. Pareiškėjas nurodo, kad, kaip administracinės bylos Nr. I-2731-426/2015 dalyvis, domisi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo vykdymu, todėl mano, kad turi teisę susipažinti su minėtais Komisijos atsiliepimu bei 2018 m. vasario 2 d. raštu. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip minėta, pagal ABTĮ 49 straipsnio 1 dalį, tik proceso dalyviams yra numatyta teisė susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. Pagal ABTĮ 46 straipsnio 1 dalį administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; <...>); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Taigi, jei pareiškėjas mano, kad administracinėje byloje Nr. eI-3244-643/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01821-2018-6) priimtas sprendimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms, jis gali teikti prašymą į šią administracinę bylą įtraukti jį trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Jei teismas tenkintų pareiškėjo prašymą ir jį į administracinę bylą Nr. eI-3244-643/2018 įtrauktų trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pareiškėjas galėtų naudotis anksčiau minėtomis procesinėmis teisėmis, kaip antai, susipažinti su bylos medžiaga. Taip pat teismas galėtų spręsti, esant pareiškėjo prašymui, dėl galimybės pareiškėjui susipažinti su minėtoje administracinėje byloje esančia medžiaga, kuri teismo yra pripažinta nevieša.

Pareiškėjas skunde taip pat išdėsto argumentus, jog 2018 m. balandžio 30 d. protokole iš Komisijoje 2018 m. balandžio 27 d. vykusio posėdžio nėra užfiksuota, kad pareiškėjas su kitais asmenimis dalyvavo svarstant klausimą, taip pat protokole nėra užfiksuota, kad jie teikė siūlymus dėl naujai apskaičiuotos šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamosios UAB „Vilniaus energija“. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo, B. C. ir R. Z. Komisijai pateiktas pastabas, kurios buvo pateiktos Komisijai 2018 m. balandžio 27 d. posėdžio metu, tačiau nebuvo išnagrinėtos. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo įgaliojimus veikti minėtų asmenų vardų bei reikšti reikalavimą Komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ne tik savo vardu, tačiau ir kitų, jo nurodytų asmenų, vardu. Taip pat teismas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai bei prašymas įpareigoti iš naujo įvertinti teiktus pasiūlymus nėra susiję su šios nagrinėjamos administracinės bylos dalyku - Komisijos 2018 m. liepos 2 d. rašto Nr. R2-(TT)-1563 dalies bei Komisijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. R2-(VTGI)1835 teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Šie pareiškėjo argumentai galėtų būti reikšmingi nebent vertinant procedūrinius klausimus nagrinėjant Komisijos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimų Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 teisėtumą bei pagrįstumą, tačiau, kaip pareiškėjas nurodė teismo posėdyje, šių nutarimų jis neskundė ir su jais sutiko, tuo tarpu šioje administracinėje byloje tokie argumentai neturi jokios įtakos vertinant skundžiamų Komisijos raštų, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti prašomus dokumentus, teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas daro išvadą, kad Komisija skundžiamais 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. R2-(TT)-1563 bei 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. R2-(VTGI)1835 nesuteikusi pareiškėjui Komisijos 2018 vasario 5 d. rašto Nr. R2-(Š)-353 „Dėl dokumentų kopijų ir paaiškinimų pateikimo“ bei Komisijos atsiliepimo į 2018 m. gegužės 28 d. Bendrovės skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo. Netenkinus pareiškėjo pagrindinių reikalavimų, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai įpareigoti Komisiją išduoti pareiškėjui minėtus dokumentus.

Pareiškėjas vienu iš reikalavimų prašo iš Komisijos priteisti 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimą šį reikalavimą grįsdamas tuo, kad dėl negautos informacijos pareiškėjas patiria žalą nuo 2002 m., nes UAB „Vilniaus energija“ skaičiavo pareiškėjui nepagrįstai didelius mokesčius už jo butui tiekiamą karštą vandenį, neįrengdama jam apskaitos prietaiso (skaitliuko) jo bute, kaip tą numato teisės aktai.

Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja CK, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą (LVAT 2010 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-781/2010). Pažymėtina, kad nenustačius bent vienos iš paminėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, turintis teisės aktuose įtvirtintą pareigą pagrįsti visas civilinės atsakomybės sąlygas, nepagrindė ir konkrečiai nenurodė, iš kokių Komisijos, jo nuomone, neteisėtų veiksmų kildina turtinę žalą, nedetalizavo, kokių teisės aktuose numatytų funkcijų Komisija nevykdė, kas lėmė žalos atsiradimą. Priešingai, teismui konstatavus, kad Komisija pagrįstai skundžiamais 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. R2-(TT)-1563 bei 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. R2-(VTGI)1835 nesuteikė dokumentų, kuriuose užfiksuota konfidenciali informacija apie Bendrovės veiklą, tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti Komisijos veiksmų neteisėtumo ir svarstyti turtinės žalos atlyginimo klausimą.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Šiuo atveju, nenustačius vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – Komisijos neteisėtų veiksmų – nėra pagrindo vertinti kitų sąlygų buvimą (CK 6.271 straipsnis).

Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vienu iš skundo reikalavimų pareiškėjas prašo pripažinti, kad Komisijos atsiliepime į 2018 m. gegužės 28 d. UAB „Vilniaus energija“ skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 panaikinimo bei Komisijos 2018 m. vasario 5 d. rašte Nr. R2-(Š)-353 pateikta teismui informacija negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi.

Pažymėtina, jog reikalavimas dėl faktų pripažinimo negali būti laikomas tinkamu reikšti administraciniame teisme, nes dėl tokio reikalavimo teismas negali priimti nei vieno iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų galimų priimti sprendimų. LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Vadinasi reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-261/2007).

ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad Komisijos atsiliepime į 2018 m. gegužės 28 d. UAB „Vilniaus energija“ skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 panaikinimo bei Komisijos 2018 m. vasario 5 d. rašte Nr. R2-(Š)-353 pateikta teismui informacija negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, negali būti administracinės bylos dalyku, administracinės bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pažymėtina, kad šalis turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tokiu atveju, kai jos naudai yra priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu

nusprendžia:

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Komisijos atsiliepime į 2018 m. gegužės 28 d. UAB „Vilniaus energija“ skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. O3E-132 ir Nr. O3E-133 panaikinimo bei Komisijos 2018 m. vasario 5 d. rašte Nr. R2-(Š)-353 pateikta teismui informacija negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi.

Kitą pareiškėjo K. J. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.