Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V., nuteistojo R. P. gynėjo advokato A. M., civilinės atsakovės „U. V.“, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. atstovės advokatės K. V. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. P. pripažintas kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB "U. V." vandenvalos įrenginių vyriausiuoju operatoriumi, ir pagal 2019 m. gruodžio 31 d. UAB "U. V." direktoriaus įsakymu Nr. VO-181 patvirtintų pareiginių nuostatų Nr. 68 3.1 p. turėdamas teisę reikalauti tinkamų darbo sąlygų, po to, kai UAB "U. V." direktoriaus G. D. nevėliau kaip 2020 m. kovo mėn. nurodymu vykdomų UAB "U. V." Operatorinės patalpų remonto darbų metu, 2020 m. balandžio - birželio mėn., Operatorinė buvo perkelta iš pastato trečio aukšto į antrą aukštą, iš kurio nematomi Nuotekų ūkio vartai, t. y. UAB "U. V." Nuotekų ūkio viršininkui V. V., kuris pagal 2019 m. gruodžio 31 d. UAB "U. V." direktoriaus įsakymu patvirtintų pareiginių nuostatų Nr. 63 2.18 p. privalėjo organizuoti Nuotekų ūkio darbą, 4.4 p. buvo atsakingu už darbų organizavimą, darbų atlikimo kultūrą, bei 2019 m. liepos 22 d. UAB "U. V." direktoriaus įsakymu Nr. VO-92 dėl atsakingų asmenų paskyrimo už darbuotojų saugą ir sveikatą buvo skirtas atsakingu Nuotekų ūkyje už saugų darbą, už saugią įrenginių eksploataciją, darbininkų mokymą dirbti saugiais darbo metodais, atestaciją, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, įrenginių eksploatacijos instrukcijų rengimą, darbuotojų instruktavimą darbo vietose, kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, nelaimingų atsitikimų prevenciją, darbo ir poilsio režimų laikymąsi, pastovų rizikos vertinimą, nesiėmus priemonių, kad darbas būtų organizuojamas tinkamai, t. y., kad vandenvalos įrenginių vyriausiasis operatorius atidarydamas ir uždarydamas vartus turėtų galimybę matyti vartus ir saugiai juos atidaryti ir uždaryti, jis (R. P.) nepareikalavo tinkamų darbo sąlygų, todėl šių neatsargių veiksmų pasekmėje, 2020 m. gegužės 1 d. apie 14.40 val. UAB "U. V.", (duomenys neskelbtini), jis (R. P.) dirbdamas Operatorinėje ir sulaukęs Nuotekų ūkio vartų atidarymo šaukimo signalo bei E. S. balsinio prašymo atidaryti vartus, distancinio pulto pagalba atidarė Nuotekų ūkio vartus bei neįsitikinęs, kad vartus uždaryti saugu, nes organizuojant darbą nebuvo sudaryta galimybė matyti vartus, distancinio pulto pagalba uždarinėjant vartus prispaudė pro juos einančio E. S. kairę šlaunį, taip dėl neatsargumo sunkiai sužalojo E. S., kuriam dėl kairio šlaunikaulio atviro kūno lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. V. V. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB "U. V." Nuotekų ūkio viršininku, kuris pagal 2019 m. gruodžio 31 d. UAB "U. V." direktoriaus įsakymu patvirtintų pareiginių nuostatų Nr. 63 2.18 p. privalėjo organizuoti Nuotekų ūkio darbą, bei 4.4 p. buvo atsakingu už darbų organizavimą, darbų atlikimo kultūrą bei 2019 m. liepos 22 d. UAB "U. V." direktoriaus įsakymu Nr. VO-92 dėl atsakingų asmenų paskyrimo už darbuotojų saugą ir sveikatą buvo skirtas atsakingu Nuotekų ūkyje už saugų darbą, už saugią įrenginių eksploataciją, darbininkų mokymą dirbti saugiais darbo metodais, atestaciją, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, įrenginių eksploatacijos instrukcijų rengimą, darbuotojų instruktavimą darbo vietose, kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, nelaimingų atsitikimų prevenciją, darbo ir poilsio režimų laikymąsi, pastovų rizikos vertinimą, po to kai UAB "U. V." direktoriaus G. D., nevėliau, kaip 2020 m. kovo mėn. nurodymu vykdomų UAB "U. V." Operatorinės patalpų remonto darbų metu, 2020 m. balandžio - birželio mėn., Operatorinė buvo perkelta iš pastato trečio aukšto į antrą aukštą, iš kurio nematomi Nuotekų ūkio vartai, t. y. jam (V. V.) nesiėmus priemonių, kad darbas būtų organizuojamas tinkamai, kad vandenvalos įrenginių vyriausiasis operatorius atidarydamas ir uždarydamas vartus turėtų galimybę matyti vartus ir saugiai juos atidaryti ir uždaryti, R. P., dirbančiam UAB "U. V." vandenvalos įrenginių vyriausiuoju operatoriumi ir pagal 2019 m. gruodžio 31 d. UAB "U. V." direktoriaus įsakymu Nr. VO-181 patvirtintų pareiginių nuostatų Nr. 68 3.1 p. turinčiam teisę reikalauti tinkamų darbo sąlygų, nepareikalavus tinkamų darbo sąlygų, šių neatsargių veiksmų pasekmėje, 2020 m. gegužės 1 d. apie 14.40 val. UAB "U. V.", (duomenys neskelbtini), R. P. dirbdamas Operatorinėje ir sulaukęs Nuotekų ūkio vartų atidarymo šaukimo signalo bei E. S. balsinio prašymo atidaryti vartus, distancinio pulto pagalba atidarė Nuotekų ūkio vartus bei neįsitikinęs, kad vartus uždaryti saugu, nes organizuojant darbą nebuvo sudaryta galimybė matyti vartus, distancinio pulto pagalba uždarinėjant vartus prispaudė pro juos einančio E. S. kairę šlaunį, taip dėl neatsargumo sunkiai sužalojo E. S., kuriam dėl kairio šlaunikaulio atviro kūno lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

3.2. Teismo išvada, kad vartų atidarymas ir uždarymas jų nematant lėmė tai, kad buvo sunkiai sutrikdyta vaiko sveikata, nėra paremta jokiais bylos duomenimis. Remiantis 2020 m. kovo 23 d. Ekspertizės akto Nr. 11-376 (22)/l 1-377 (22) išvada 1. (9), E. S. kartu su dviračiu eidamas pro vartus saugiai gali praeiti per apie 1,26-1,46 sekundes. Pagal 2020 m. gegužės 5 d. vartų apžiūros protokolą, vartai visiškai atsidaro per 24 sekundes, visiškai užsidaro per 23 sekundes (t. 1, b. 1.35-40). Taigi, teismui nuosprendyje nurodžius, kad vartus atidarius apie 1 metrą, jų uždarymas trunka apie 5 sekundes, patvirtinta ta aplinkybė, jog vaikas per tokį laiko tarpą laisvai galėjo praeiti pro vartus kartu su vedamu dviračiu mažiausiai 3 kartus. Atsižvelgus į tai, o taip pat į rastus pėdsakus ant dviračio, galima daryti išvadą, kad vaikas jau buvo praėjęs pro atidarytus vartus, tačiau apsisukęs vėl pro juos grįžinėjo, kai vartai ėmė užsidarinėti. Tai patvirtina ekspertizės akte nustatyti pėdsakai ant dviračio, R. P. parodymai, kuriais jis nurodė, kad „Jis nubėgo prie vartų, kur stovėjo tamsios spalvos automobilis ir tėvas laikė vaiką ant rankų toliau už vartų. Iš maždaug 50 m atstumo matė, kad įmonės teritorijoje apie 2-5 m atstumu nuo vartų gulėjo vaikiškas dviratis“. Pažymėtina, kad R. P. visą laiką teigė, jog dviratis po nelaimingo atsitikimo buvo įmonės teritorijoje, šios pozicijos jis laikėsi tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant teisme. Liudytojas V. B. iš pradžių parodė, kad „važiuodamas keliu pro UAB "U. V." teritoriją, pamatė E. S., kuris buvo tarp vartų ir upelio ir laikė ant rankų vaiką rėkiantį iš skausmo. Vaikišką dviratuką matė kažkur prie vartų, tiksliai nežino kurioje vartų pusėje“. Apklaustas vėliau, jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l 198-199), sakydamas, kad „dviratukas buvo tarp vartų ir upelio“. Manytina, kad E. S. vaikišką dviratį pernešė iš įmonės teritorijos, kadangi tiek R. P. parodymai, tiek ekspertizės duomenys atlikus dviračio tyrimą, patvirtina, jog vaikas buvo sužalotas eidamas iš įmonės teritorijos.

3.3 Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad liudytojo E. S. ir mažamečio nukentėjusiojo parodymus apie pastarajam padaryto sužalojimo būdą visiškai patvirtina ekspertiniai duomenys, kad E. S. kairė šlaunis buvo sužalota ją suspaudus tarp dviejų traumuojančių paviršių ir tai atitiktų sužalojimo mechanizmą suspaudžiant koją tarp vartų varčios ir vartų atramos. Tačiau tokio kategoriško konstatavimo nebuvo nei pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. G 1754/2020 (01), nei Ekspertizės akte Nr. 11-191 (22). Šiuose dokumentuose buvo padarytos tokios išvados: „E. S. konstatuotas kairio šlaunikaulio atviras lūžis. Sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu; Jeigu atstumas tarp judančios vartų dalies ir vartų statramsčio mažesnis nei sužalotos srities kaulo plotis, konstatuoti sužalojimai galėjo susidaryti“. Taigi, iš abiejų ekspertų surašytų dokumentų matyti tik tikėtinos išvados, nėra kategoriškai nustatytas ryšys dėl vaiko sužalojimo vartų užsidarymo metu. Teismas netenkino prašymo iškviesti į posėdį ekspertus, o kitų faktinių duomenų V. V. kaltei pagrįsti nepakanka, taigi teismas savo procesinį sprendimą grindė prielaidomis.

Dėl bausmės skyrimo

Dėl teismo šališkumo ir proceso atnaujinimo bei įrodymų tyrimo atlikimo byloje

3.13. Teisėja taip pat atmetė V. V. gynėjos prašymą iškviesti ekspertus į teismo posėdį, teigdama, jog bus vilkinama ir taip jau ilgai nagrinėjama byla. Tačiau tame pačiame teismo posėdyje prokurorui paprašius atidėti teismo posėdį dėl to, kad jam reikia laiko pasirengti baigiamajai kalbai, teisėja šį prašymą tenkino ir kitą posėdį paskyrė po kelių savaičių. Minėti teisėjos veiksmai apribojo V. V. teises į gynybą, todėl sukėlė abejones bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu. 2021 m. lapkričio 9 d. buvo pateiktas prašymas nušalinti teisėją L. Dumskienę nuo bylos, tačiau teisėja nuo bylos nenusišalino. Taigi, konstatavus, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, pastarojo priimtas nuosprendis turi būti panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl civilinių ieškinių

3.14. Nuosprendžio dalyje dėl civilinių ieškinių, teismas pripažino, kad pats nukentėjusiojo mažamečio atstovas pagal įstatymą E. S. priėmė rizikingą sprendimą eiti per pavojingą zoną, aptvertą tvora, kurioje aiškiai ant tvoros ignoruojant draudimą pašaliniams asmenims patekti į teritoriją. Todėl civiliniai ieškiniai buvo patenkinti nepagrįstai.

3.15. J. S. pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat yra nepagrįstas, nes pateiktos sąskaitos už vaikui pirktus žaislus, žaidimus bei kitus daiktus (prailgintuvo laidą, knygas), įskaitant ir prekes, pirktas jai pačiai (įklotai liemenėlei Canpol Babies vienkartiniai, lūpų balzamas). Kai kurios kainos pateiktuose mokėjimo dokumentuose nesutampa su pateiktais kvitais (Pepco parduotuvėje 2020-05-25 pirktos kelnės), 2020-05-04 PVM sąskaita-faktūra Serija PIGU-LT Nr. 9634507 ir 2020-05-14 PVM sąskaita-faktūra Serija PIGU-LT Nr. 9709887, kurios išrašytos kito asmens vardu, t. y. pirkėja L. S., o ne civilinės ieškovės J. S.. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir dėl to, kad ji nebuvo su vaiku tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, pati J. S. per įvykį nenukentėjo ir neturtinės bei turtinės žalos nepatyrė. Tuo metu ji buvo vaiko priežiūros atostogose, o argumentas, jog ji buvo nėščia, nesudarė pagrindo priteisti jai neturtinę žalą. Duomenys apie tai, kad J. S. buvo pasiėmusi nemokamas atostogas, nepatvirtina fakto, kad jų metu buvo prižiūrimas išimtinai tik nepilnametis E. S., kadangi šeima tuo metu turėjo dar vieną nepilnametį vaiką. Teismui nebuvo pateikta duomenų apie tai, kaip ir kam tos atostogos buvo panaudotos.

3.16. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas, priimant naują - išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atitinkamai civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Dėl proceso išlaidų

3.17. Teismas nepagrįstai 2317,50 Eur atstovavimo išlaidas konstatavo kaip visiškai pagrįstas ir priteisė iš nuteistųjų. Advokatė K. V. teikė eilę skundų bei prašymų siekiant baudžiamojon atsakomybėn patraukti UAB "U. V." direktorių G. D. bei pačią įmonę kaip juridinį asmenį, todėl advokato pagalbai turėtos išlaidos, kurios nesusijusios su V. V. ir R. P., negalėjo būti iš jų priteistos. Tai teismo posėdyje akcentavo V. V. gynėja advokatė Ž. Paunksnytė, tačiau teismas vis tiek šias išlaidas priteisė iš jų, pagal šias į bylą pateiktas sąskaitas: 2021 m. balandžio 14 d. sąskaita-faktūra Serija KVE Nr. 20210125 - Eil. Nr. 2. - „kovo 22, balandžio 7 skundų Panevėžio apygardos prokuratūrai, Utenos apylinkės teismui rengimas ir teikimas IT Nr. 01-1-18102-20 - 210 Eur“; 2021 m. birželio 19 d. sąskaita-faktūra Serija KVE Nr. 202100144 Eil. Nr. 2 - „susipažinimas su IT Nr. 01-1-18102-20, prašymų teikimas, skundų rengimas -227,50 Eur“. Pažymėtina, kad visi šie skundai bei prašymai buvo atmesti, kaip nepagrįsti, jie nėra susiję su V. V. bei R. P., dėl ko akivaizdu, kad teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas, o teismui panaikinus nuosprendį ir priėmus išteisinamąjį nuosprendį - visos patirtos advokatės atstovavimo išlaidos apskritai nepriteistinos.

4.2. Nustatyta, kad V. V., laikinai perkeldamas UAB "U. V." operatorinės patalpas iš pastato trečiojo aukšto į antrąjį aukštą, vykdė kolektyvinį bendrovės administracijos sprendimą dėl planinio remonto. Nors operatorinės perkėlimas į pastato antrąjį aukštą buvo asmeninio V. V. apsisprendimo reikalas, tačiau tokie jo veiksmai niekaip neįtakojo UAB "U. V." operatorinės darbuotojų darbo sąlygų pabloginimo. UAB "U. V." operatorinės darbuotojams ir toliau buvo sudarytos tinkamos sąlygos UAB "U. V.“ Nuotekų ūkio vartus valdyti distancinio pulto pagalba, reaguojant į prie vartų įrengtos telefonspynės signalus. Be to, V. V. buvo puikiai žinoma, kad visi UAB "U. V." operatorinės darbuotojai turi ilgalaikio darbo su nuotekų ūkio vartų valdymo pultu patirtį, kas visiškai užtikrino pastarųjų darbuotojų veiksmų saugumą. Todėl V. V. pavedimas perkelti UAB "U. V." operatorinės patalpas iš pastato trečiojo aukšto į antrąjį aukštą, niekaip negalėjo sukelti nukentėjusiojo E. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas negalėjo konstatuoti buvus tiesioginį priežastinį ryšį tarp V. V. sprendimų ir nepilnamečio E. S. sužalojimo.

4.3. Tuo tarpu R. P. veiksmai 2020-05-01 atidarant – uždarant UAB "U. V." Nuotekų ūkio vartus, patys savaime taip pat negalėjo įtakoti sunkaus nukentėjusiojo E. S. sveikatos sutrikdymo atsiradimo. Byloje tiksliai nustatyta, kad R. P. apsisprendimą 2020-05-01 atidaryti – uždaryti vartus lėmė paties nukentėjusiojo E. S. tėvo E. S. veiksmai, pastarajam per telefonspynę paprašius vartus atidaryti. E. S. neprisistatė, kas esąs, nenurodė, kad jis nėra įmonės darbuotojas, todėl R. P. turėjo pakankamą pagrindą tikėti, jog prašymą įleisti į teritoriją pateikė tinkamas subjektas, t. y. kas nors iš įmonės darbuotojų, nes išeiginę dieną į bendrovės teritoriją gali prašytis tik aiškų tam suinteresuotumą turintis asmuo. Vartų atidarymo eigą R. P. turėjo objektyvią galimybę kontroliuoti, ką patvirtina distancinio pulto ragelyje girdimi garsai. Nuotekų ūkio vartų atidarymo - uždarymo momentams fiksuoti įtakos turėjo ir kiti E. S. veiksmai. E. S. padėkojus už vartų atidarymą, R. P. turėjo realią galimybę įsitikinti, kad jo veiksmais jau yra užtikrintas saugus praėjimas pro vartus, kas leidžia R. P. inicijuoti vartų uždarymą. Taigi, R. P. pasirinktas elgesio modelis atidarant – uždarant vartus buvo sąlygotas ne tik paties R. P. turimos ilgametės patirties dirbant su vartų distanciniu pultu, bet ir E. S. suteiktos informacijos. Todėl šiuo konkrečiu atveju tiesioginio priežastinio ryšio tarp R. P. veiksmų ir sunkaus nukentėjusiojo E. S. sveikatos sutrikdymo nėra.

4.4. Kita vertus, baudžiamosios teisės doktrinos nuostatos dalyje dėl BK 137 straipsnio 1 dalies reikalavimų taikymo itin reikšmingu pripažįsta faktinių aplinkybių konstatavimą, kai sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi yra pačių nukentėjusiųjų veiksmai, kas pastariesiems taip pat užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Kadangi sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas nepilnamečiui, turėjo būti labai atidžiai vertinami nukentėjusiojo tėvo E. S. veiksmai, susiję su jo nepilnamečio vaiko priežiūra. Bylos duomenimis UAB "U. V." nuotekų ūkio teritorija buvo aptverta tvora, jos vartai buvo uždaryti. Negana to, prie vartų aiškiai matomoje vietoje buvo įrengtas draudžiantysis ženklas su ryškiai išskirtu užrašu „Apsaugos zona. Pašalinių patekimas draudžiamas“. Esant tokioms aplinkybėms, protingas, apdairus ir rūpestingas žmogus net nebūtų bandęs patekti į draudžiamą teritoriją. Tačiau E. S., turėdamas aiškų neteisėtą tikslą patekti į UAB "U. V." nuotekų ūkio teritoriją, sąmoningai nuslėpė R. P. reikšmingą informaciją apie tai, kad prašymą atidaryti vartus teikia ne bendrovės darbuotojas, nutylėjo, kad kartu su juo į teritoriją bandys patekti jo nepilnametis sūnus, besivarantis dviratį. Tuo pačiu, E. S. nebuvo šalia savo nepilnamečio vaiko kai pastarasis pateko į įmonės teritoriją ir tolimesnio vaiko judėjimo visiškai nekontroliavo. Būtent tokie E. S. veiksmai ir buvo pagrindinė priežastis, suformavusi visos eilės faktinių aplinkybių atsiradimą, lėmusi nepilnamečio E. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes:

1) jeigu E. S. būtų laikęsis draudžiamojo ženklo reikalavimų, jis į apeliantės teritoriją kartu su sūnumi nebūtų patekęs. Vartų atidarymo faktas niekaip neįtakojo draudžiamojo ženklo veikimo ir jame nustatytų apribojimų nepašalino. Todėl E. S. galiojo pareiga elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai. Vartų atidarymo faktas, esant suteiktai klaidingai informacijai, nereiškė leidimo E. S. patekti į apeliantės teritoriją;

2) E. S. matant uždarytus vartus ir aiškiai įrengtą draudžiantįjį ženklą dėl draudimo patekti į UAB "U. V." nuotekų ūkio teritoriją, pastarasis neturėjo nei teisės, nei pareigos inicijuoti prašymo atidaryti vartus. Todėl tokį prašymą pateikęs, E. S. savo atžvilgiu prisiėmė ir visas rizikas dėl nepilnamečio sūnaus apsaugos bei galinčių kilti neigiamų teisinių pasekmių;

3) E. S. sąmoningai ir tyčia nuslepiant faktą, kad jis nėra apeliantės darbuotojas, dirbtinai buvo sukurtos sąlygos vartų atidarymui. Tyčinis apeliantės darbuotojų klaidinimas pripažintinas neteisėtu veiksmu, už kurį atsakomybė kyla būtent E. S.;

4) E. S. žinant, kad jo nepilnametis sūnus į apeliantės teritoriją vedasi dviratį, t. y. įrenginį, kuris priskirtinas prie padidinto pavojaus šaltinių, būtent E. S. kilo pareiga užtikrinti tinkamą nepilnamečio sūnaus priežiūrą, pasireiškiančią per buvimą šalia savo sūnaus, kas būtų apsaugoję sūnų nuo nekontroliuojamo judėjimo ir jo patekimo tarp judančių vartų. Tačiau paties E. S. pripažinimu yra nustatyta, kad ir šios savo pareigos E. S. nėra įvykdęs;

Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas privalėjo atitinkamai įvertinti E. S. veiksmus, to neatlikus, įrodymų tyrimas byloje nelaikytinas visapusišku, objektyviu ir teisingu.

4.7. Byloje būtina nustatyti, kaip nukentėjusiojo E. S. kairės kojos šlaunis pateko tarp minėtų tvoros vartų paviršių. Tiek nepilnamečio nukentėjusiojo E. S., tiek E. S. parodymai dalyje dėl E. S. patekimo tarp vartų aplinkybių yra iš esmės skirtingi ir prieštaringi, kas paneigia teismo išvadas dėl šių parodymų analogiškumo. Parodymų skirtumai nėra pašalinti ir posėdžių metu. Todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų suinteresuotumą bylos baigtimi, šie nukentėjusiųjų parodymai nelaikyti patikimais įrodymais, kuriais gali būti grindžiama R. P. ir V. V. kaltė.

4.8. Apeliantės nuomone, byloje yra surinkta visa eilė objektyvių įrodymų, kurie leidžia spręsti apie galimą nukentėjusiojo E. S. sužalojimo susiformavimo mechanizmą. Visų pirma, kompleksinės kriminalistinės ir trasologinės ekspertizės dalyje yra konkrečiai teigiama, jog dviratis su vartais sąlytį turėjo priekine dalimi: apatinės sandūros priekiniu paviršiumi, rėmo priekinio vamzdžio ir viršutinės sandūros dešiniu šoniniu paviršiumi, veržlės sandūros paviršiumi, vairo dešinėje pusėje esančio laikiklio tvirtinimo varžto galu. Žinant UAB "U. V." Nuotekų ūkio teritorijos vartų judėjimo kryptį (iš kairės į dešinę žiūrint nuo Utenos m. pusės), paties nukentėjusiojo E. S. parodymus dalyje dėl dviračio vedimosi aplinkybių, dviračio padėties prie nukentėjusiojo E. S. kūno aplinkybių (E. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas), darytina vienareikšmiška išvada, kad nukentėjusysis E. S. buvo sužalotas ne tada, kai jis įeidinėjo į UAB "U. V." Nuotekų ūkio teritoriją, bet tuo metu, kai nukentėjusysis E. S. stengėsi iš šios teritorijos išeiti. Tai reiškia, kad E. S. buvo sužalotas prie visiškai kitokių aplinkybių nei yra teigiama R. P. ir V. V. pateiktuose kaltinimuose.

4.9. Dviračio apgadinimai leidžia tvirtinti, kad nukentėjusysis E. S. dar iki jo kontakto su vartų varčia bei sužalojimo atsiradimo matė vartų užsidarymo eigą, matė galimą žalojamą poveikį, nes dviratis buvo griaunamas – verčiamas, tačiau nepaisant to, vis tiek stengėsi ištrūkti iš teritorijos.

4.10. Byloje nustačius labai aiškų saugų E. S. patekimo į apeliantės teritoriją laiką (apie 1,45 s), akivaizdžiai matyti, kad R. P. veiksmai visiškai atitiko protingo bei saugaus elgesio modelį, kas eliminavo R. P. galimybes numatyti galimas žmogaus sunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradimo aplinkybes. R. P. negalėjo ir neturėjo numatyti, kad esant uždarytiems UAB "U. V." Nuotekų ūkio vartams bei kabant draudžiamam ženklui, R. P. bus sąmoningai klaidinamas dėl galimybės patekti į Nuotekų ūkio teritoriją. R. P. negalėjo ir neturėjo numatyti tai, kad po pareikšto prašymo patekti į Nuotekų ūkio teritoriją, į ją pirmas eis ne prašantis asmuo ir kad šis asmuo iškarto bandys grįžti pro uždaromus vartus. Todėl šiuo konkrečiu atveju byloje yra visiškai aiškiai nustatyta, kad R. P. veiksmuose nėra nei nusikalstamo pasitikėjimo, nei nusikalstamo nerūpestingumo požymių, kas leidžia konstatuoti, jog R. P. veiksmai neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje, subjektyvinės pusės reikalavimų. Prie nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad R. P. veiksmai nukentėjusiojo E. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo atžvilgiu atitinka teisinio kazuso sąvoką, nes nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas atsirado be R. P. kaltės.

4.11. Būtina pabrėžti, kad Byloje nėra paneigtas faktas, kad sunkus E. S. sveikatos sutrikdymas yra ne vartų kontakto, o neteisingos pirminės pagalbos, jėga ištraukiant E. S. koją iš vartų, pasekmė, į ką aiškiai atkreipė dėmesį savo ekspertizės dalyje teismo medikas K. Z.. Kadangi vaiko koją iš vartų laisvino tėvas E. S., todėl ir atviras kairės kojos šlaunikaulio lūžis susiformavo būtent jo veiksmų pasekmėje. Taigi nepilnamečio E. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo faktas negali būti inkriminuojamas nei R. P., nei V. V..

4.12. Byloje pateiktas nukentėjusiųjų patikslintas ieškinys, apeliantės nuomone, yra nepagrįstas, todėl teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį tenkinti netgi iš dalies. E. S. buvo prašoma priteisti 15.000,00 eurų neturtinės žalos, nukentėjusiajai J. S. buvo prašoma priteisti 10.000,00 eurų neturtinės žalos ir 2.130,05 eurų turtinės žalos. Nors patikslintas civilinis ieškinys yra pateiktas baudžiamojoje byloje, įstatymas neatleido nukentėjusiųjų nuo pareigos pateikti įrodymus, pagrindžiančius patikslinto ieškinio reikalavimus. Tuo pačiu nukentėjusiesiems tenka pareiga patvirtinti ir esant priežastinį ryšį tarp patirtos žalos bei neteisėtų kaltininkų veiksmų. Apeliantės manymu, esminės deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, t. y. priežastinio ryšio tarp turėtų išlaidų bei kaltų samdomų darbuotojų veiksmų, egzistavimas nėra įrodytas. Byloje nepaneigtas faktas, kad nukentėjusiesiems iškilo būtinybė dažnai lankytis pas gydančius gydytojus dėl pirminėse nukentėjusiojo E. S. gydymo stadijose padarytų gydymo klaidų. Šiems faktams nuneigti byloje nėra atlikta teismo medicininė ekspertizė. Šią išvadą patvirtina ir faktas, kad nukentėjusieji privalėjo pirkti kremą dėl nugaros pragulų ir nutrintoms pėdoms drėkinti, t. y. pirkti kremą, skirtą netinkamo gydymo pasekmėms šalinti. Iš pateiktų čekių matyti, kad nukentėjusiajam E. S. buvo perkami žaislai, knygos, ilgiklis, t. y. daiktai, kurie būtų naudojami ir tuo atveju, jeigu nuketėjusiojo E. S. vystymasis ir lavinimasis vyktų įprastu ritmu. Neturtinės žalos susiformavimas nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu apskritai yra grindžiamas hipotetinėmis aplinkybėmis, kurios galbūt susiformuos ateityje (pvz. dėl J. S. bendravimo galimybių sumažėjimo). Tuo tarpu neturtinės žalos atsiradimas nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu yra grindžiamas pačių nukentėjusiųjų iniciatyva aplankytos psichologės išvada. Bet minėtas dokumentas, Apeliantės nuomone, nėra tinkamas įrodymas, nes jis prieštarauja kitai baudžiamosios bylos medžiagai. 2020-11-03 surašytoje psichologo ataskaitoje yra teigiama, neva E. sudarė žingeidaus, turinčio aukštą emocinį intelektą, linksmo, pozityvaus, pasitikinčio savimi įspūdį. Tuo tarpu 2021-02-11 teiktoje psichologo konsultacijoje yra konstatuojama, kad E. yra emociškai jautrus, nerimastingas, energingas, aktyvus, nuolat reikalauja dėmesio, stokoja pasitikėjimo savimi, daug konkuruoja su bendraamžiais. Todėl esant tokioms prieštaringos analogiškų specialistų išvadoms, byloje buvo tikslinga skirti teismo psichologinę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti galimus liekamuosius psichologinės sveikatos požymių pasikeitimus, atsižvelgiant į patirtą sužalojimą. Kita vertus, būtina pabrėžti, kad mažinant pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimus, teismas vis tik pripažino, kad didelė dalis atsakomybės teko ir paties nukentėjusiojo E. S. tėvui E. S.. Tačiau šios teisiškai reikšmingos aplinkybės teismas nenurodė, paskirdamas R. P. ir V. V. bausmes. Teismas, skirdamas nuteistiesiems analogiškas bausmes, visiškai neatsižvelgė į konkrečių jų veiksmų pobūdį, įtakojusį galimą sunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradimą. Todėl ir šioje dalyje teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu.

7. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. atstovė advokatė K. V. apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria iš nuteistųjų priteista tik dalis nukentėjusiosios patirtų bylinėjimosi išlaidų ir prašo priimti naują sprendimą - priteisti solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiajai J. S. 3421,50 Eur turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

6.6. Teismas visiškai neįžvelgė paties nukentėjusiojo tėvo E. S. kaltės, kad jis su vaiku norėjo patekti į UAB "U. V." teritoriją prie vartų esant lentelei su užrašu „Apsaugos zona. Pašalinių patekimas draudžiamas“, tačiau vertindamas civilinio ieškinio reikalavimus, į šią aplinkybę atsižvelgė ir sumažino civilinių ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo“. E. S., būdamas atsakingas už savo mažametį vaiką, turėjo neginčijamą pareigą juo tinkamai pasirūpinti ir jį prižiūrėti, tačiau šios pareigos nevykdė. Jis suklaidino R. P., pasakant „ačiū, užteks“, neinformavo R. P., kad jis yra pašalinis asmuo, norintis patekti į draudžiamą teritoriją, nepasisakė, kad į pavojingą teritoriją nori patekti ne tik jis, bet ir mažametis sūnus, kuris vedinas dviračiu, su šunimi. Šių aplinkybių neatskleidimas turėjo reikšmingos įtakos tolimesniems R. P. veiksmams, dėl ko kilo skaudžias pasekmes jo sūnui.

6.7. Kadangi pats E. S. nesuvokė tokių savo veiksmų pavojingumo laipsnio sūnaus sveikatai, tai atitinkamai R. P. juo labiau nenumatė tokių padarinių ir neturėjo bei negalėjo jų numatyti. Tad toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu, t. y. nukentėjusiojo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta be jo (R. P.) kaltės. Todėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendis R. P. atžvilgiu, privalo būti panaikintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimtas naujas - išteisinamasis nuosprendis.

6.8. Skirdamas bausmę, teismas netinkamai įvertino tai, kad R. P. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, t. y. nepriekaištingos reputacijos asmuo. Tad griežčiausios bausmės paskyrimas niekaip neatitinka nei bausmės skyrimo tvarkos, nei teisėtumo ir teisingumo bei humaniškumo principų, taip pat neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties.

6.9. Baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, nes bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atmesti visi prašymai dėl tyrimo veiksmų atlikimo, teisėja neleido nuteistojo V. V. gynėjai adv. Žavintai Paunksnytei užduoti liudytojui klausimų, replikavo, nukentėjusiojo atstovei J. S. užduodavo menamus klausimus, susijusius su civiliniu ieškiniu. 2021 m. lapkričio 9 d. buvo pateiktas prašymas nušalinti teisėją L. Dumskienę nuo bylos, tačiau teisėja nuo bylos nenusišalino. Taigi, konstatavus, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, nuosprendis, kuriame pripažintas kaltas ir nuteistas R. P., turi būti panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (kitam teisėjui).

7. Atsiliepimu į UAB "U. V." ir V. V. apeliacinius skundus nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. atstovė advokatė K. V. prašo atmesti UAB "U. V." ir V. V. apeliacinius skundus, kaip nepagrįstus; palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, išskyrus atstovavimo išlaidų paskirstymą, ir priteisti visas atstovavimo išlaidas apeliaciniame procese.

7.2. V. V. atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad būtina atnaujinti procesą, apklausiant ekspertus V. M., T. P. Ir K. Z., tačiau nenurodo svarių argumentų, kodėl juos būtina apklausti. Pažymi, kad įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tik esminėms klaidoms taisyti, kokių šiuo atveju nenustatyta.

7.3. Atstovė nesutinka ir su apelianto V. V. argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo pareikšto nušalinimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad konkrečiu atveju nėra BK 58 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų.

7.4. UAB "U. V." ir V. V. ginčija civilinį ieškinį ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, tačiau nepateikia nei vieno argumento, kodėl šiuo atveju civilinė atsakomybė negali būti taikytina. Turtinę žalą sudarė išlaidos nukentėjusiojo reabilitacijai, vaistams, būtinoms priemonėms nukentėjusiojo gydymui ir visapusiškam atstatymui. Nukentėjusioji J. S. 2021-11-09 teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino kas sudaro jos turėtas išlaidas ir pasisakė dėl 2021-03-14 sąskaitos „Camelia" vaistinės internete, kuomet buvo pirkti vitaminai ir kalcio papildai. Nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad išlaidos už įklotus į liemenėlę nėra įtrauktos į turtinę žalą, o pateiktas bendras kvitas. Pažymėtina, kad turtinės žalos dydis nėra galutinis, nes gydymas dar nėra baigtas - numatomos operacijos ir tolimesnės konsultacijos.

7.5. Nukentėjusioji J. S. 2021-11-09 teismo posėdžio metu paaiškino, kad apskaičiavo negautas pajamas, jei būtų dirbusi, tuomet, kai jai kilo našta prižiūrėti sužalotą sūnų. Pažymėtina, tai, kad nukentėjusioji neapmokamų atostogų buvo pasiėmusi būtent dėl mažamečio sužaloto sūnaus priežiūros, šią aplinkybę pagrindžia kartu su pirminiu 2020-11-29 civiliniu ieškiniu (ikiteisminiame tyrime) pateiktas prašymas darbdaviui, kuriame ir nurodytas atostogų tikslas. Būtent tuomet, kai laukėsi trečiojo vaiko, įvyko sūnaus E. S. sužalojimas ir nukentėjusioji negalėjo rūpintis savimi nėštumo metu, jausti laukimo džiaugsmą, kas privalo būti kompensuota šiuo atveju ir pirmosios instancijos teismas tinkamai tai įvertino.

7.7. Dėl ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso pirmosios instancijos teisme, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai patyrė išlaidų, kurių nebūtų patyrę, jei šio proceso nebūtų buvę apskritai. Apeliantų argumentai, kad tam tikros išlaidos nebuvo būtinos ir nebuvo susiję su byla, yra atmestini.

7.8. Atsiliepimu į nuteistojo R. P. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. atstovė advokatė K. V. prašo atmesti R. P. gynėjo apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo V. V. ir nuteistojo R. P. gynėjo advokato A. M. skundai tenkinami iš dalies, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. atstovės advokatės K. V. ir civilinio atsakovo UAB "U. V." apeliaciniai skundai atmetami.

4. Apeliantai nuteistasis V. V., nuteistojo R. P. gynėjas advokatas A. M., civilinės atsakovės UAB "U. V." atstovas R. V. G. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, todėl padarė faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl V. V. ir R. P. kaltės. Be to nuteistieji tvirtina, kad teismas, priteisdamas iš jų proceso išlaidas nukentėjusiajai, nepagrįstai priteisė iš jų nukentėjusiosios išlaidas už advokatės jai teiktą teisinę pagalbą surašant skundus bei prašymus, nesusijusius su R. P. bei V. V.. O nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. atstovė advokatė K. V. nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiajai nuspręsta priteisti tik dalį prašytų proceso išlaidų.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus bei atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klaidų vertinant įrodymus ir V. V. ir R. P. pripažįstant kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nepadarė. Įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visgi, pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiajai iš nuteistųjų priteistiną proceso išlaidų sumą, nepakankamai įsigilino į šių išlaidų paskirtį, todėl priteisė iš nuteistųjų išlaidas už teisinę pagalbą rašant prašymus ir skundus, kurie buvo susiję su kitu asmeniu, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nuteistųjų kaltės pagal BK 137 straipsnio 1 dalį

6. Pagal BK 137 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino kitą žmogų. Taikant šio nusikaltimo sudėtį būtina nustatyti tris esminius objektyviuosius požymius: 1) veiką (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiančius veiksmus ar neveikimą); 2) padarinius (kito žmogaus sunkų sužalojimą ar susargdinimą); 3) priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Minėta nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo, t. y. nusikalstamo nerūpestingumo arba nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnis). Specialios elgesio saugumo taisyklės, kurių nesilaikymas prisideda prie žmogaus sužalojimo, gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais. Kita vertus, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sunkiai sužalojo kitą asmenį ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo sunkaus sužalojimo priežastis.

7. Apeliaciniuose skunduose ginčijamas BK 137 straipsnio 1 dalies taikymas nuteistiesiems, nurodoma, kad tarp nuteistųjų veikos (neveikimo) ir padarinių nėra priežastinio ryšio. Teigiama, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta - įvyko atsitikimas (kazusas), t. y. sunkaus kūno sužalojimo padarymas be kaltės. Be to skunduose keliamos abejonės ir dėl paties sužalojimo mechanizmo, kuris galimai padarytas visai kitomis aplinkybėmis, negu nurodyta kaltinime. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kilusiems padariniams įtakos turėjo E. S. pasirinktas neleistinas veikimo būdas - eiti su sūnumi per UAB "U. V." teritoriją, esant prie vartų lentelei su užrašu „Apsaugos zona. Pašalinių patekimas draudžiamas“, tačiau teismas to pakankamai neįvertino.

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-788/2023).

9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo išvada, kad tarp nuteistųjų neveikimo pažeidžiant kaltinime nurodytas teisės normas, dėl ko nebuvo užtikrintas saugaus vartų naudojimas, ir nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sužalojimo yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad operatoriaus darbas, perkėlus Operatorinę iš trečio į antrą aukštą, buvo organizuotas netinkamai, nes iš antro aukšto patalpos Nuotekų ūkio teritorijos vartų nesimatė. Operatorius vartus galėjo matyti tik užlipęs į trečią aukštą ar nuėjęs į pirmą aukštą, tačiau jo vartų atidarymo ir uždarymo funkcija buvo ne pagrindinė, o tik papildoma prie atliekamo pagrindinio darbo. R. P. nurodė, kad įvykio dieną dėl vartų atidarymo ir uždarymo jis ilgesniam laikui atsitraukti nuo savo pagrindinių pareigų negalėjo. V. V., vadovavusiam Nuotekų ūkiui, operatorių darbo specifika be abejonės buvo žinoma, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių, kad perkėlus Operatorinę į antrą aukštą, iš šios patalpos būtų matomi vartai. Taigi, nei vienas iš nuteistųjų nesiėmė jiems teisės aktais nustatytų priemonių saugumui užtikrinti: R. P. nesikreipė į vadovą V. V., kad šis užtikrintų tinkamas darbo sąlygas (2019 m. gruodžio 31 d. UAB "U. V." direktoriaus įsakymu Nr. VO-181 patvirtintų pareiginių nuostatų Nr. 68 3.1 p.), o V. V. nesiėmė priemonių saugiam darbui organizuoti, nors pagal 2019 m. liepos 22 d. UAB "U. V." direktoriaus įsakymą Nr. VO-92 tokią pareigą turėjo. Aptartas įvykio aplinkybes patvirtino kiti byloje esantys įrodymai – tai liudytojais apklausti UAB "U. V." direktorius G. D., kuris parodė nežinojęs, kad Operatorinę dėl remonto perkėlus iš trečio į antrą aukštą, operatoriai nemato vartų ir kad V. V., kaip ūkio vadovas, turėjo tinkamai koordinuoti šiuos darbus; direktorius gamybai V. Š., kuris parodė, kad Operatorinės perkėlimą iš trečio į antrą aukštą organizavęs padalinio vadovas V. V. jo neinformavo, kad iš antro aukšto patalpos operatoriai nematys vartų, nors buvo atsakingas už tinkamą Nuotekų ūkio teritorijos vartų eksploataciją ir būtent jis vartų darinėjimo funkciją pavedė operatoriams ir meistrams; darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistė B. Z., kuri parodė, kad padalinių vadovai buvo pasirašytinai supažindinti su Fizinės saugos reglamentu, kuriuo draudžiamas pašalinių asmenų patekimas į UAB "U. V." teritoriją ir tai vykdyti pavesta padaliniams, duomenys, esantys rašytinėje bylos medžiagoje: įvykio vietos apžiūros protokole (t.1, b.l.60-61, 64), specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 139-140), ekspertizės akte (t. 7, b. l. 41-45). Byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad šiuo atveju saugaus vartų eksploatavimo neužtikrinimas, pažeidžiant įmonės teisės aktais nustatytus reikalavimus, kėlė nuolatinę nelaimės riziką ir tai akivaizdžiai iliustruoja įvykio situacija, kai R. P. pagal E. S. prašymą nutarė vartus atidaryti, neįsitikinęs, kad prašo pašalinis žmogus, nors pagal Fizinės saugos reglamentą tai padaryti privalėjo, jis girdėjo atsidarančių vartų garsą, tačiau kiek jie atsidarė nežinojo, nes nematė. Išgirdęs žodžius „ačiū, užteks“ ir mintyse įvertinęs praėjusį laiko tarpą nuo vartų atidarymo pradžios, padarė prielaidą, kad žmogus praėjo ir pradėjo uždarinėti vartus. Tačiau iš tikrųjų E. S. žodžiai „ačiū, užteks“ reiškė tik tai, kad praėjimui vartai atidaryti pakankamai ir tuo metu tik ruošėsi su sūnumi pro juos eiti. Nematydamas realios padėties, kad žmonės pro vartus praeiti nespėjo, R. P. pasielgė taip kaip suprato – uždarė vartus. Logiška, kad E. S., kaip jis nurodė pirmosios instancijos teisme, nesitikėjo, kad už vartų darinėjimą atsakingas žmogus jų nemato ir kad vartai ims užsidarinėti einant pro juos. Tačiau netikėtai vartai ėmė judėti atgal tuo metu, kai vaikas vedinas dviratuku, buvo tarpuvartėje ir jį suspaudė, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta E. S. sveikata. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad būtent nuteistųjų neveikimas - R. P. nesikreipimas į vadovą V. V., kad šis užtikrintų tinkamas darbo sąlygas (UAB "U. V." direktoriaus 2019-12-31 įsakymu Nr. VO-181 patvirtintų pareiginių nuostatų 3.1 p.), ir V. V., vadovavusio Nuotekų ūkiui ir turėjusio pareigą tinkamai organizuoti šio ūkio teritorijos vartų eksploataciją, neveikimas, kai perkėlus Operatorinę į antrą aukštą jis nesiėmė priemonių, kad operatoriai darinėdami vartus juos matytų, nors pagal 2019 m. liepos 22 d. UAB "U. V." direktoriaus įsakymą Nr. VO-92 tokią pareigą turėjo, buvo būtina nukentėjusiojo E. S. sunkaus sužalojimo sąlyga, o vartų uždarymas jų nematant buvo esminė to priežastis. Esant tokioms aplinkybėms, veikos kvalifikavimui visiškai nesvarbu ar nukentėjęs E. S. ėjo į UAB "U. V." teritoriją, bandė iš jos išeiti (ką labai akcentuoja apeliantai) ar netgi stovėjo tarpuvartėje. Visiškai nelogiški ir nepagrįsti apeliantų pateikiami skaičiavimai per kelias sekundes įmanoma praeiti pro vartus. Visų pirma tokių normatyvų nėra numatyta jokiose taisyklėse ar norminiuose aktuose. Be to nukentėjusiojo E. S. vietoje galėjo būti bet kuris UAB "U. V." darbuotojas dėl kažkokių priežasčių užtrukęs praeiti pro vartus (netyčia suklupęs ir nespėjęs atsikelti, pasilenkęs pasiimti nukritusį daiktą, galėjo užgesti automobilis nespėjęs pilnai kirsti vartų judėjimo linijos ir būtų sugadinta transporto priemonė ar sužalotas dėl gedimo iš automobilio išlipantis vairuotojas ir t.t.). Tokių gyvenimiškų situacijų galėjo būti begalinis skaičius. Akivaizdu, kad visais tokiais atvejais įvykio priežastis būtų tai, kad operatorius, valdantis vartų darinėjimą nemato tealios situacijos. Atsižvelgiant į tai, pripažintini nepagrįstais nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai dėl priežastinio ryšio tarp jų neveikimo ir nelaimingo atsitikimo, kurio metu sunkiai sužalotas mažametis, nebuvimo.

10. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo tėvo pasirinktas elgesys turėjo lemiamą reikšmę kilusiems padariniams, tačiau teismas net neįžvelgė jo kaltės. Tačiau apeliantai nutyli tą aplinkybę, kad vartų atidarymą valdančio operatoriaus viena iš funkcijų užtikrinti, kad pašaliniai asmenys į teritoriją nepatektų, o šiuo atveju dėl tos pačios priežasties, kad negalėjo matyti vartų, jie buvo atidaryti net nežinant kas nori patekti į vidų. Reikia pripažinti, kad E. S. sprendimas kirsti tvora aptvertą UAB "U. V." teritoriją, ignoruojant ant tvoros uždėtą lentelę su užrašu, kad pašaliniams asmenims patekti į ją draudžiama, yra ir neteisėtas, ir rizikingas, tačiau ne tėvo pasirinktas elgesys turėjo lemiamą reikšmę kilusiems padariniams, kaip tai nurodoma apeliaciniuose skunduose. Akivaizdu, kad E. S., kaip ir bet kuris kitas žmogus, draudimo patekti į UAB "U. V." teritoriją nesiejo su pavojumi eiti pro vartus, o pavojingas vartų eksploatavimas dėl nusikalstamo nuteistųjų neveikimo, potencialiai kėlė grėsmę sukelti skaudžias pasekmes bet kuriuo momentu ir vieną dieną ši grėsmė virto tikrove. Aptartais argumentais pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistųjų R. P. ir V. V. veika negali būti pripažįstama kazusu, kuris pagal teismų praktiką yra tada, kai asmuo, darydamas veiką, nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo ar neturėjo to numatyti. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi pagal valinį kaltės momentą – turėjimą ir galėjimą numatyti padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-150-696/2016).

11. Apeliaciniuose skunduose, o taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo keliamos abejonės dėl įvykio mechanizmo, daromos prielaidos dėl to, kad E. S. galėjo būti sužalotas kitokiomis aplinkybėmis nei nurodyta kaltinimuose ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti neatlikus eksperimento ar kompleksinės teismo trasologinės ir teismo medicinos ekspertizės. Skunduose atliktais hipotetiniais paskaičiavimais per kiek laiko vaikas gali pereiti pro vartus ir vartų užsidarymo trukmę, atsižvelgus į rastus vartų dažų pėdsakus ant dviračio, R. P. parodymus, kad jis nubėgęs prie vartų, matė kaip tėvas laikė vaiką ant rankų toliau už vartų, o įmonės teritorijoje apie 2-5 m atstumu nuo vartų gulėjo vaikiškas dviratis, daroma prielaida, kad vaikas jau buvo praėjęs pro atidarytus vartus, tačiau apsisukęs vėl pro juos grįžinėjo, kai vartai ėmė užsidarinėti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju nuteistųjų veikų kvalifikavimui pagal BK 137 straipsnio 1 dalį visiškai neturi reikšmės kaip elgėsi vaikas: ar jis ėjo į priekį, ar grįžinėjo atgal, ar stovėjo ties vartais, ar griuvo išsigandęs judančių vartų, taip pat nesvarbu kaip tuo metu elgėsi jo tėvas, kuris, kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, pagrįstai tikėjo, kad vartus darinėjantis operatorius juos mato. Svarbu tai, kad vaiką sužalojo užsidarantys vartai – tai patvirtina ir duomenys, esantys ekspertizės akte Nr. 11-376(22)/11-377(22), pagal kuriuos ant mažamečio nukentėjusiojo dviračio ir sportinio kairiojo bato, jo avėto įvykio metu, rastos pašalinės dažų dalelės, vienodos su vartų stulpo ir varčios vertikalaus rėmo dažų dangos dalelėmis, iš to konstatuota buvus dviračio ir vaiko sąlyčiui su vartų konstrukcijomis. Aptartų įrodymų teismui užteko vidiniam įsitikinimui suformuoti, kad vaikas buvo sužalotas užsidarančių vartų. Bet kuriuo atveju nepaneigiama įrodyta pripažinta aplinkybė, kad nuteistieji elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, neužtikrinę vartų matomumo iš operatorinės patalpos, nors tokia pareiga buvo nustatyta įmonės teisės aktais ir būtent vartų atidarymas bei uždarymas jų nematant lėmė sunkų vaiko sužalojimą. Jei R. P. iš savo darbo vietos būtų matęs vartus ir pro jį einančius žmones, būtų palaukęs kol šie praeis arba būtų sustabdęs užsidarančius vartus jei staiga vaikas būtų griuvęs ir nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

12. Abejonės dėl vaiko sužalojimo mechanizmo nuteistųjų ir jų gynėjų buvo keliamos ir pirmosios instancijos teisme. Šioms abejonėms pašalinti proceso dalyviai prašė į teisiamąjį posėdį iškviesti ekspertus, tačiau teisėja jų prašymų netenkino ir tai apeliaciniuose skunduose vertinama kaip teismo šališkumas. Reikia pažymėti, kad įrodymų pakankamumas pagrįstai išvadai baudžiamajame procese padaryti taip pat vertinamas pagal teismo vidinį įsitikinimą, todėl teisėjos sprendimas netenkinti prašymo skirti ekspertizę ar iškviesti ekspertus į teisiamąjį posėdį negali būti laikoma šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi išraiška, kaip tai nurodoma apeliaciniuose skunduose. Beje, tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui pritarė ir teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teisme, kuri teismo posėdyje motyvuotai protokoline nutartimi atmetė proceso dalyvių prašymą nustatyti vaiko sužalojimo mechanizmą atliekant eksperimentą ar ekspertizę. Teisėjų kolegija nurodė, kad įrodymų tyrimas negali būti begalinis, o ekspertizės ar eksperimento atlikimas būtų tik bylos vilkinimas, nes byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kuriuos galima vertinti, iš jų daryti išvadas. Vien proceso dalyvių prašymų atmetimas negali būti laikomas kaip jų teisių į gynybos įgyvendinimą ar į rungtynišką procesą pažeidimas.

13. Šiuo atveju byloje surinktų įrodymų pakanka abejonių nekeliančiai išvadai dėl R. P. ir V. V. veiksmuose (neveikime) yra visi BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, taigi jų padaryta veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl bausmių skyrimo

14. BK 137 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes - areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Nuteistojo R. P. gynėjas advokatas A. M. ir V. V. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad paskirtos bausmės neteisingos, nes jos yra per griežtos. R. P. gynėjo advokato A. M. apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę R. P., netinkamai įvertino tai, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, t. y. nepriekaištingos reputacijos asmuo, todėl griežčiausios bausmės paskyrimas neatitinka nei bausmės skyrimo tvarkos, nei teisėtumo ir teisingumo bei humaniškumo principų, taip pat neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties. V. V. apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, tačiau išskirtinai akcentavo sukeltas pasekmes ir visiškai nevertino paties E. S. neatsakingą elgesį, todėl paskirtoji bausmė prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir ji negali būti vertinama kaip teisinga.

15. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

16. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė į tai, kad jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jų padarytas nusikaltimas neatsargus, R. P. ir V. V. neteisti, nebausti administracine tvarka, dirbantys. Įvertinęs teigiamus kaltinamųjų R. P. ir V. V. asmenybes apibūdinančius duomenis bei nusikaltimu sukeltas pasekmes – sunkiai sužalotas mažametis vaikas, jiems paskyrė terminuotas laisvės atėmimo bausmes (BK 50 straipsnis), kurių dydis atsižvelgiant į minėtus teigiamus asmenybes apibūdinančius duomenis, skaičiuotas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo (BK 61 straipsnis). Teismas abejiems nuteistiesiems paskyręs po vienerius metus laisvės atėmimo, jų vykdymą atidėjo vieneriems metams, konstatavęs jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmių tikslai bus pasiekti be realaus jų atlikimo (BK 75 straipsnis). Taigi, realiai laisvės atėmimo bausmė nebuvo skirta, nuteistieji tik nežymiai pajus laisvės suvaržymus dėl teismo skirtų įpareigojimų, t. y. negalės išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta, todėl apeliacinių skundų prašymai jas dar labiau švelninti negali būti tenkinami.

Dėl civilinių ieškinių

17. Nuteistųjų ir UAB "U. V." apeliaciniuose skunduose ginčijama nuosprendžio dalis, kuria išspręsti civilinių ieškinių klausimai. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nukentėjusiosios J. S. ir E. S. civiliniai ieškiniai priteisti nepagrįstai, nes R. P. ir V. V. veiksmuose nėra kaltės – nelaimingas įvykis atsitiko dėl to, kad E. S. priėmė rizikingą sprendimą eiti per visuomenei pavojingą zoną, aptvertą tvora, kurioje aiškiai ant tvoros uždėta lentelė su nurodytu užrašu, kad pašaliniams asmenims patekti draudžiama. Su šiais skundų argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pripažinus įrodyta apeliantų kaltė, kurią patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, civiliniai ieškiniai tenkinti pagrįstai. Reikia pažymėti, kad E. S. rizikingas sprendimas eiti per pavojingą zoną pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas atsižvelgęs į šią aplinkybę, į kaltės formą (neatsargumas), o taip pat atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, J. S. ir E. S. ieškiniais prašomus neturtinės žalos dydžius sumažino. Tokiam sprendimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

18. UAB "U. V." atstovas skunde nurodo, kad ieškiniai negali būti tenkinami ne tik dėl samdomų darbuotojų kaltės trūkumo, bet ir dėl jų reikalavimų nepagrįstumo. Skunde nurodoma, kad neturtinė žala J. S. atžvilgiu grindžiama hipotetinėmis aplinkybėmis, kurios galbūt susiformuos ateityje (pvz. dėl J. S. bendravimo galimybių sumažėjimo). Neturtinė žala nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu yra grindžiama pačių nukentėjusiųjų iniciatyva aplankytos psichologės išvada, kad E. yra emociškai jautrus, nerimastingas, energingas, aktyvus, nuolat reikalauja dėmesio, stokoja pasitikėjimo savimi, daug konkuruoja su bendraamžiais. Tačiau ši išvada prieštarauja kitai 2020-11-03 surašytoje psichologo ataskaitoje, kurioje E. sudarė žingeidaus, turinčio aukštą emocinį intelektą, linksmo, pozityvaus, pasitikinčio savimi įspūdį. Esant prieštaringos specialistų išvadoms, buvo tikslinga skirti teismo psichologinę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti galimus liekamuosius psichologinės sveikatos požymių pasikeitimus, atsižvelgiant į patirtą sužalojimą.

19. R. P. taip pat nesutinka su priteista neturtinės žalos J. S. dydžiu, nes ji pati nedalyvavo nelaimingo atsitikimo metu, o jos nėštumas nesudarė pagrindo priteisti neturtinę žalą.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam E. S. priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad mažametis vaikas (penkerių metų) patyrė sunkų kūno sužalojimą, dėl kurio buvo atliktos kelios operacijos, jo koja ilgą laiką buvo sugipsuota, kairę koją su ramentais pradėjo minti tik 2020-12-21 (t. 5, b. l. 90). Iš medicininių dokumentų matyti, kad E. S. 2021-06-18 jau ėjo be ramentų, tačiau šlubuodamas, jo judesiai per kairio kelio sąnarį buvo riboti ir skausmingi, 2021-09-13 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad rekomenduojama hospitalizacija į traumatologijos skyrių 2021-10-12 operaciniam gydymui (t. 5, b. l. 92, 95). Nukentėjęs dėl patirtos traumos ilgalaikio gydymo negalėjo gyventi įprasto vaikiško gyvenimo (žaisti su draugais, lankyti darželio, važinėti dviračiu ir panašiai). Jam buvo teikiama psichologo pagalba. Visa tai rodo, kad mažametis kentė fizinį skausmą, ilgą laiką buvo iš esmės pasikeitęs jo gyvenimo būdas, neigiami padariniai kilo didžiausiai asmeninei neturtinei vertybei – sveikatai. Įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat E. S. rizikingą sprendimą eiti per pavojingą zoną, kaltės formą (neatsargumas) bei atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, E. S. ieškiniu prašomą 15000 eurų neturtinę žalą sumažino iki 12 000 eurų.

22. Atmestinas UAB "U. V." argumentas, kad esant byloje prieštaringoms psichologų išvadoms, buvo tikslinga skirti teismo psichologinę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti galimus liekamuosius psichologinės sveikatos požymių pasikeitimus, atsižvelgiant į patirtą sužalojimą. Įvertinus sužalojimų pobūdį ir mastą, įvykio aplinkybes, nukentėjusio asmens amžių, gydymo sudėtingumą ir trukmę, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl mažamečio patirtų išgyvenimų, turėjusių reikšmės jo psichologinei būsenai, todėl dar vienos psichologinės ekspertizės skyrimas šiuo atveju būtų perteklinis ir netgi traumuojantis mažametį.

23. Spręsdamas J. S. neturtinės žalos dydį, teismas įvertino tai, kad dėl vaiko sužalojimo ji patyrė didelį stresą, išgyvenimus, be to tuo metu, kai vaikas buvo sužalotas, buvo nėščia, o rūpindamasi sužalotu sūnumi, turėjo jį nuolat kilnoti, panešti. Tuo pat metu ji buvo antro vaiko priežiūros atostogose iki 2020-09-12, o nuo 2020-10-20 prasidėjo dekretinės atostogos. Šiomis aplinkybėmis buvo sunku suderinti E. S. slaugą ir jaunesnio vaiko poreikius bei nėštumą. Ji išgyveno dėl to, kad vaikas dėl sužalojimo negalėjo lankyti darželio, žaisti su draugais, jautėsi prislėgtas ir vienišas, nes iki tol buvo aktyvus, lankė futbolo būrelį, žaidė krepšinį, važinėjo dviračiu. Įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat E. S. rizikingą sprendimą eiti per pavojingą zoną, kaltės formą (neatsargumas) bei atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, sumažino ir J. S. ieškiniu prašomą 10000 eurų neturtinės žalos sumą iki 7000 eurų.

24. Neetiškais laikytini R. P. apeliacinio skundo argumentai, kad J. S. išgyvenimams, o tuo pačiu neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšminga aplinkybė, kad ji pati nedalyvavo nelaimingo atsitikimo metu, o nėštumas nesudarė pagrindo priteisti neturtinę žalą. Ta aplinkybė, kad motina nematė paties įvykio, kai buvo sunkiai sužalotas jos mažametis vaikas, nemažina jos skausmo ir išgyvenimų matant ir slaugant besikankinantį vaiką ir, kaip žinia, neigiami ir emociškai stiprūs išgyvenimai nėštumo metu yra itin nepageidautini, keliantys pavojų nėščiosios ir jos kūdikio sveikatai. Šiomis aplinkybėmis mažinti priteistą neturtinę žalą nėra pagrindo.

25. UAB "U. V." atstovas skunde nurodo, kad nukentėjusieji deliktinės atsakomybės atveju turi pareigą patvirtinti priežastinį ryšį tarp patirtos žalos bei neteisėtų kaltininkų veiksmų. Nurodo, kad byloje nepaneigtas faktas, kad nukentėjusiesiems iškilo būtinybė dažnai lankytis pas gydytojus dėl pirminėse nukentėjusiojo E. S. gydymo stadijose padarytų gydymo klaidų, o šiems faktams paneigti buvo reikalinga atlikti teismo medicininė ekspertizę. V. V., R. P. gynėjo ir UAB "U. V." apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš byloje pateiktų čekių ir sąskaitų matyti, kad kai kurios iš jų išrašytos už daiktus, nesusijusius su vaiko gydymu, t. y. už vaikui pirktus žaislus, žaidimus už pačiai ieškovei pirktas prekes (už įklotus liemenėlei, lūpų balzamą). Kai kurios kainos pateiktuose mokėjimo dokumentuose nesutampa su pateiktais kvitais. Į šias aplinkybes, jų manymu, reikėjo atsižvelgti priteisiant turtinę žalą.

26. Šie skundo argumentai dėl nepagrįstai priteistų turtinės žalos sumų atmetami. Pirma, argumentai dėl išlaidų, susijusių su netinkamu gydymu, yra hipotetinio pobūdžio, paremti pamąstymais, nesant jokių objektyvių duomenų dėl gydytojų padarytų klaidų. Antra, sumos priteistos už pirkinius, pagrįstos pirkimo dokumentais, todėl teismas motyvuotai juos priteisė iš civilinio atsakovo. Reikia pažymėti, kad nukentėjusioji J. S. 2021-11-09 teismo posėdžio metu paaiškino būtinas išlaidas ir pasisakė dėl „Camelia" vaistinės 2021-03-14 sąskaitos, kuomet katu su vitaminais ir kalcio papildais buvo pirkti įklotai į liemenėlę, lupų balzamas, tačiau suma už įklotus ir lūpų balzamą nėra įtraukta į turtinę žalą. Kadangi čekio neišsaugojo, tai pridėjo banko išrašo nurodymą. Kiek pamena, „Pepco“ parduotuvėje pirko didesnio dydžio kelnes sūnui dėl ant kojos uždėto gipso (2020-05-25 mokėjimo nurodymas 8,94 eurus už pirkinį „Pepco“ parduotuvėje). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visos išlaidos pagrįstos jas pateisinančiais dokumentais (t. 1, b. l. 179-200, t. 2, b. l. 1-17, t. 5, b. l. 90-97, 99), išlaidos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistos iš civilinio atsakovo. Reikia pažymėti, kad civiliniu atsakovu byloje buvo pripažinti ne apeliantai, o IfP&C Insurance AS, veikiančio per IfP&C Insurance AS filialas, kadangi įmonė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Draudimo įmonė pirmosios instancijos sprendimo neginčijo, laikyti jį ydingu nemato pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl proceso išlaidų

27. Pirmosios instancijos teismas iš R. P. ir V. V. priteisė po 1158,75 eurus atstovavimo išlaidų J. S.. Nuteistieji nesutinka su šia priteista suma. Nurodo, kad teismas nevertino, kad nukentėjusiojo atstovė advokatė K. V. pateikė eilę skundų bei prašymų, nesusijusių su R. P. bei V. V., kadangi šiais skundais bei prašymais buvo siekiama baudžiamojon atsakomybėn patraukti UAB "U. V." direktorių G. D. bei pačią įmonę, kaip juridinį asmenį. Nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų skundė ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. S. atstovė advokatė K. V.. Advokatė K. V. nesutiko su teismo sprendimu iš nuteistųjų priteisti tik dalį nukentėjusiosios patirtų proceso išlaidų ir prašė priteisti solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiajai J. S. 3421,50 eurų turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Be to, nuspręsti išieškoti šių išlaidų atlyginimą yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-387/2022).

29. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas pagrįstai sumažino prašomas iš nuteistųjų J. S. priteisti 600 eurų dydžio proceso išlaidas, kurias ji sumokėjo advokatei Kristinai Vezbergaitei už atstovavimą 2022 m. balandžio 28 d. teismo posėdyje, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria iš nuteistųjų nepagrįstai priteista 437,50 eurų už skundų bei prašymų surašymą, kuriais buvo siekiama baudžiamojon atsakomybėn patraukti UAB "U. V." direktorių G. D. bei pačią įmonę, kaip juridinį asmenį.

30. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).??? Šiuo atveju prašomas priteisti iš nuteistųjų 600 eurų dydžio proceso išlaidas teismas sumažino iki 100 eurų, pateikdamas išsamius motyvus. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2022-04-28 teismo posėdis, kuriame advokatė K. V. atstovavo nukentėjusiąją J. S., truko tik vieną valandą ir 10 minučių, baigiamoji kalba nebuvo ilga, ją advokatė sakė tik 2 minutes. Baigiamąją vieno sakinio kalbą advokatė pateikė rašytine forma į bylą (t. 7, b. l. 90). Įvertinus minėtas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje dalyje atstovavimo išlaidos neadekvačios advokatės darbui, o teismo nustatyta 100 eurų suma laikytina teisinga, atitinkanti protingumo ir sąžiningumo principus.

31. Advokatės K. V. prašymas priteisti proceso išlaidas iš nuteistųjų solidariai taip pat negali būti tenkinamas, nes tokios galimybės nenumato baudžiamojo proceso kodeksas. BPK 105 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Iš tokio reglamentavimo matyti, kad turi būti nustatoma konkreti iš kiekvieno kaltinamojo priteistina proceso išlaidų dalis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė priteisti iš nuteistųjų atstovavimo išlaidos lygiomis dalimis, atsižvelgęs į vienodą jų kaltę, atsakomybės dydį ir pobūdį. Su tokiu sprendimu sutinka ir apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija.

32. Kaip minėta nuteistieji V. V. ir nuteistojo R. P. gynėjas advokatas A. M. prašo mažinti iš nuteistųjų priteistas proceso išlaidas, nes dalis nukentėjusiosios atstovės advokatės K. V. pateiktų skundų bei prašymų byloje buvo pateikti siekiant baudžiamojon atsakomybėn patraukti UAB "U. V." direktorių G. D. bei pačią įmonę, kaip juridinį asmenį.

33. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su dokumentais, patvirtinančiais nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokatės K. V. teisinėms paslaugoms apmokėti, nustatė, kad iš tiesų dalis išlaidų nėra susiję su nuteistaisiais:

39.1. 2021-03-22 skundas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės vyriausiajam prokurorui dėl 2021-02-26 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo G. D. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-18102-20, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, požymių; taip pat buvo prašoma perkvalifikuoti įtarimą G. D. atžvilgiu;

39.2. 2021-04-07 skundas Utenos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl 2021-03-30 vyriausiojo prokuroro nutarimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti nutarimą, kuriuo nutarta netenkinti skundo, kuriuo skundžiamas 2021-02-26 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo G. D. atžvilgiu;

39.3. 2021-05-03 skundas Panevėžio apygardos teismui dėl 2021-04-20 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutarties, kuriuo taip pat buvo prašoma panaikinti teismo nutartį dėl įtariamojo G. D.;

39.4. 2021-11-08 prašymas Utenos apylinkės teismui dėl kaltinamojo akto grąžinimo papildymui baudžiamojoje byloje, kuriuo buvo prašoma grąžinti 2021-07-02 kaltinamąjį aktą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, perkvalifikuojant įtarimą įtariamojo G. D. atžvilgiu pagal BK 137 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje.

34. Nukentėjusiosios išlaidos minėtiems prašymams ir skundams parengti, kurie susiję su G. D. ir juridiniu asmeniu, grindžiamos byloje pateiktais dokumentais: 2021 m. balandžio 14 d. sąskaita-faktūra Serija KVE Nr. 20210125 - Eil. Nr. 2. - „kovo 22 d., balandžio 7 d. skundų Panevėžio apygardos prokuratūrai, Utenos apylinkės teismui rengimas ir teikimas IT Nr. 01-1-18102-20 - 210 eurų; 2021 m. birželio 19 d. sąskaita-faktūra Serija KVE Nr. 202100144 Eil. Nr. 2 - susipažinimas su IT Nr. 01-1-18102-20, prašymų teikimas, skundų rengimas - 227,50 Eur“.Minėtos proceso išlaidos (viso 437,50 eurų) negalėjo būti priteistos iš nuteistųjų, todėl šia suma mažintinos (2317,50-437,50 = 1880,0) ir lygiomis dalimis, t. y. po 940,0 eurų priteistinos iš R. P. ir V. V..

35. Nukentėjusiosios atstovė advokatė K. V. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš nuteistųjų nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. S. 1450 eurų proceso išlaidų, kuriuos nukentėjusioji sumokėjo už:

41.1. pasirengimą nagrinėti bylą, dalyvavimą 2022-08-30 teismo posėdyje Panevėžio apygardos teisme, kuris buvo perkeltas 2022-11-08 - 400.00 eurų (mokėjimo nurodymo serija KVE Nr. 2022 258, 2022-08-22);

41.2. apeliacinio skundo parengimas – 100 eurų, atsiliepimų į UAB "U. V." ir V. V. apeliacinius skundus parengimas – 350 eurų (mokėjimo nurodymo serija KVE Nr. 2022 245, 2022-07-24);

41.3. atsiliepimo į R. P. apeliacinį skundą surašymas - 200.00 eurų (mokėjimo nurodymo serija KVE Nr. 2022 267, 2022-10-09).

41.4. pasirengimas bylos nagrinėjimui, 2022-12-08 pateiktų prašymų ekspertizei analizė bei nuomonės teismui pateikimas atstovavimas 2023-01-05 Panevėžio apygardos teisme (serija KVE Nr. 2022 293, 2023-01-03) – 400 eurų.

36. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios proceso išlaidų iš kaltinamojo išieškojimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui už jo turėtas išlaidas atstovo advokato paslaugoms apmokėti, galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-162-648/2021, 2K-128-489/2021 ir kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė apeliacine tvarka ir nuteistieji, ir nukentėjusiosios atstovė advokatė K. V.. Atsižvelgiant į tai, kad advokatės K. V. apeliacinis skundas atmestas, nukentėjusiosios J. S. turėtos išlaidos už apeliacinio skundo surašymą iš nuteistųjų nepriteistinos. Tačiau nukentėjusiosios 350 eurų išlaidos už atsiliepimų į UAB "U. V." ir V. V. apeliacinius skundus parengimą, 200 eurų išlaidos už atsiliepimo į R. P. apeliacinį skundą parengimą, 400 eurų išlaidos už atstovės pasirengimą nagrinėti bylą ir dalyvavimą 2022-11-08 teismo posėdyje Panevėžio apygardos teisme ir 400 eurų išlaidos už atstovės pasirengimą nagrinėti bylą pateikiant nuomonę dėl ekspertizės skyrimo bei dalyvavimą 2023-01-05 Panevėžio apygardos teisme yra pagrįstos mokėjimo dokumentais ir proporcingos atliktam advokatės darbui. Todėl 1350 eurų dydžio proceso išlaidos (350+200+400+400) lygiomis dalimis po 675 eurų priteistinos iš nuteistųjų R. P. ir V. V..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

atmesti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. atstovės advokatės K. V. ir civilinio atsakovo UAB "U. V." apeliacinius skundus.

Nuteistojo V. V. ir nuteistojo R. P. gynėjo advokato A. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Priteistas 2317,50 eurų dydžio išlaidas, turėtas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti mažinti iki 1880,0 eurų ir priteisti iš R. P. ir V. V. po 940,0 (devynis šimtus keturiasdešimt) eurus J. S..

Priteisti iš nuteistųjų V. V. ir R. P. nukentėjusiajai J. S. po 675 eurus (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvieno advokatės paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.